1991 m.

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Metai: 1988 1989 1990 - 1991 - 1992 1993 1994 MCMXCI metai

Dešimtmečiai: 8-as 9-as - 10-as - 1-as 2-as

Šimtmečiai: XIX amžius - XX amžius - XXI amžius

2 tūkstantmetis

v • a • r Kituose kalendoriuose Armėnų kalendoriuje 1440 ԹՎ ՌՆԽ Bahajų kalendoriuje 147 – 148 Berberų kalendoriuje 2941 Bizantijos kalendoriuje 7499 – 7500 Budistų kalendoriuje 2535 Etiopų kalendoriuje 1983 – 1984 Hebrajų kalendoriuje 5751 – 5752 Indų Kali Yuga kalendoriuje 5092 – 5093 Indų Saka kalendoriuje 1913 – 1914 Indų Vikram kalendoriuje 2046 – 2047 Iraniečių kalendoriuje 1369 – 1370 Japonų kalendoriuje Heisei 3 (平成3年) Kinų kalendoriuje 4627/4687 — iki — 4628/4688 Koptų kalendoriuje 1707 – 1708 Korėjiečių kalendoriuje 4324 Musulmonų kalendoriuje 1411 – 1412 Mianmaro kalendoriuje 1353 Tajų saulės kalendoriuje 2534

Vikisritis: Metai [+] 1991 metai (4 kat., 5 psl.)

1991 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Turinys 1 Lietuvoje 1.1 Įvykiai 1.2 Gimtadieniai 1.3 Mirtys 2 Pasaulyje 2.1 Įvykiai 2.2 Gimtadieniai 2.3 Mirtys 3 Nuorodos

[taisyti] Lietuvoje

[taisyti] Įvykiai

Sausis

• Sausio 1 d. – įkurtas Klaipėdos universitetas.
• Sausio 5 d. – JAV Baltieji rūmai pasmerkė TSRS sprendimą įvesti desantinės kariuomenės dalinius į Baltijos valstybes.
• Sausio 6 d. – Lazdijų muitinėje TSRS kariniai daliniai sulaikė pirmųjų lietuviškų pašto ženklų, pagamintų Leipcige, siuntą.
• Sausio 7 d. – dėl politinės įtampos atsistatydino atkurtosios Lietuvos valstybės pirmoji ministrė pirmininkė Kazimira Prunskienė.
• Sausio 8 d.
  • Ministrė Pirmininkė Kazimira Prunskienė Maskvoje susitiko su TSRS prezidentu Michailu Gorbačiovu. Susitikime kalbėta ir apie galimybę apsaugoti Lietuvos jaunuolius nuo prievartinio ėmimo į tarybinę armiją.
  • JAV Baltieji rūmai pasmerkė TSRS sprendimą įvesti desantinės kariuomenės dalinius į Pabaltijo valstybes.
• Sausio 10 d. – Lietuvos užsienio reikalų ministerija kreipėsi į pasaulio kraštų vyriausybes ir parlamentus įspėdama, kad tarybinė kariuomenė gali užimti Lietuvos parlamentą.
• Sausio 11 d.
  • Atidaryta Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė.
  • LKP (TSKP) veikėjas Juozas Jermalavičius paskelbė, kad Lietuvoje įsteigtas Nacionalinis gelbėjimo komitetas, neva imantis valdžią į savo rankas. Tą pačią dieną sovietų desantininkai Vilniuje užėmė telefonų stotį, Krašto apsaugos departamento pastatus, Spaudos rūmus, Nemenčinės TV retransliacijos centrą, Vilniaus geležinkelio stotį. Aukščiausiosios Tarybos rūmus saugojo apie 20 tūkstančių žmonių.
• Sausio 12 d.
  • Protestuodamas prieš desantininkų veiksmus Vilniuje, atsistatydino TSRS Lietuvos KGB padalinio viršininkas Romas Marcinkus.
  • Lietuvos generalinė prokuratūra dėl piliečio Juozo Jermalavičiaus pareiškimo, jog „įkurtas Nacionalinio gelbėjimo komitetas“, ir TSRS kariuomenės nusikalstamų veiksmų iškėlė baudžiamąją bylą už viešus raginimus pažeisti Lietuvos valstybės suverenitetą.
  • Rusijos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Borisas Jelcinas pasmerkė karinės jėgos naudojimą Pabaltijo kraštuose.
• Sausio 13 d.
  • Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas atleido Albertą Šimėną iš Ministro Pirmininko pareigų kaip nežinia kur esantį ir negalintį vykdyti savo pareigų. Premjeru paskirtas Gediminas Vagnorius.
  • Darbą pradėjo laikinoji studija Kauno radiofone, bei televizijos studija Sitkūnuose.
  • Naktį iš sausio 12-osios į 13-ąją Tarybų Sąjungos desantininkai užėmė Vilniaus televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komiteto pastatą. Žuvo 14, buvo sužeisti apie 1000 žmonių.
  • Sovietų statytiniai paskelbė nuo 22 iki 6 valandos visoje Lietuvoje įvedą komendanto valandą.
• Sausio 14 d.
  • Per Lietuvos radijo antrąją programą pradėtos tansliuoti radijo stoties „Laisvoji Europa“ lietuviškos laidos.
  • Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje paskelbtas trijų dienų gedulas Sausio 13 aukų Lietuvoje atminimui.
  • Įkurta Sausio 13 brolija, suvienijusi Nepriklausomybės gynėjus savanorius.
• Sausio 15 d. – Vilniuje vėl pradėti leisti laikraščiai, kurių redakcijų patalpas Sausio 12-ąją užgrobė sovietiniai desantininkai.
• Sausio 16 d.
  • Sankt Peterburge paskelbta gedulo diena žuvusių prie Vilniaus televizijos bokšto atminimui.
  • Vilniuje buvo laidojamos Sausio 13-osios įvykių aukos.
• Sausio 17 d.
  • Maskvos taryba pasmerkė karinės jėgos naudojimą prieš taikius Lietuvos gyventojus.
  • Seimas priėmė Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos įstatymą.
  • Įkurta Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT).
• Sausio 18 d. – sovietų desantininkų užgrobtuose Radijo ir televizijos komiteto pastatuose pradėjo veikti LKP (TSKP) televizija.
• Sausio 19 d. – iš Vokietijos atvežta ir prie parlamento rūmų pastatyta Marijos statula, kuria kaip stiprybės ir palaiminimo simbolį įteikė Maltos ordino grupė „Marijos vaikai“.
• Sausio 20 d. – Maskvoje įvyko protesto demonstracija, kurios dalyviai pasmerkė sovietų armijos išpuolius Vilniuje bei pareikalavo TSRS Prezidento Michailo Gorbačiovo atsistatydinimo.
• Sausio 22 d. – Kanada nutraukė ekonominę bei humanitarinę pagalbą TSRS dėl agresijos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje
• Sausio 24 d. – Skandinavijos valstybės pasiuntė TSRS Prezidentui Michailui Gorbačiovui bendrą laišką, reikalaujantį sustabdyti teroristinius veiksmus Pabaltijo respublikose.
• Sausio 27 d. – Vilniaus rajone, Medininkuose ir Lavoriškėse, sovietų kariai užpuolė Lietuvos – Baltarusijos pasienio muitines ir jas sunaikino.

Vasaris

• Vasario 9 d. – Referendume dėl Lietuvos nepriklausomybės 76,4 % gyventojų pasisakė už nepriklausomą ir demokratinę valstybę.
• Vasario 11 d. – Lietuvos Respubliką de jure pripažino pirmoji užsienio valstybė Islandija.
• Vasario 13 d. – Vilniuje lankėsi JAV Kongreso delegacija. Kongresmenai rinko informaciją apie padėtį Lietuvoje, susitiko su šalies vadovais.
• Vasario 21 d. – Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria pareikalauta, kad Pabaltijo valstybių nepriklausomybės klausimą TSRS spręstų derybomis greitai, be sąlygų ir be karinio ar ekonominio spaudimo.

Kovas

• Kovo 2 d. – Lietuvos Respubliką de jure pripažino Danijos Vyriausybė.
• Kovo 3 d. – atšventinta Šv. Kazimiero bažnyčia Vilniuje.
• Kovo 4 d. – Šv. Kazimiero bažnyčioje laikytos pirmosios Šv. Mišios.
• Kovo 7 d. – Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui paskirta Norvegijos liaudies Taikos premija – 2 milijonai 850 tūkstančių Norvegijos kronų, kurios pagrindu įsteigtas Vytauto Landsbergio fondas.

Balandis

• Balandžio 19 d. – Tarybų Sąjungos desantininkai užpuolė Medininkų pasienio apsaugos ir muitinės postą.

Liepa

• Liepos 29 d. – Lietuvos Respubliką pripažino Rusijos Tarybinė Federacinė Socialistinė Respublika.

Rugpjūtis

• Rugpjūčio 26 d. – visos Lietuvos teritorijoje esančios sovietinės muitinės perduotos Lietuvos Respublikai. Lietuviškos muitinės pradėjo išduoti lietuviškas vizas.
• Rugpjūčio 29 d. – Lietuvos Respubliką pripažino Rusijos Tarybinė Federacinė Socialistinė Respublika. http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=4729&p_k=1

Rugsėjis

• Rugsėjo 7 d. – Lietuvos aklųjų sporto federacija buvo priimta į tarptautinę aklųjų sporto asociaciją (IBSA).
• Rugsėjo 10 d. – Lietuvos Respublika buvo priimta į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją.
• Rugsėjo 15 d. – Klaipėdoje buvo pradėtas leisti laikraštis „Vakarų ekspresas“.
• Rugsėjo 17 d. – Lietuvos Respublika tapo Jungtinių Tautų Organizacijos nare.
• Rugsėjo 18 d. – Lietuva priimta į Tarptautinį olimpinį komitetą.

Spalis

• Spalio 7 d. – Lietuva buvo priimta į UNESCO.
• Spalio 18 d. – buvo įregistruotas Biblijos centras Tikėjimo žodis.

Gruodis

• Gruodžio 3 d. – Vokietijoje atidaryta Lietuvos ambasada.
• Gruodžio 16 d. – Lietuvos Banke surengtas pirmasis valiutos aukcionas.
• Gruodžio 20 d. – Lietuva prisijungė prie Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo tarybos.
• Gruodžio 27 d. – Lietuvos nepriklausomybę pripažino Alžyras ir Baltarusija.
• Gruodžio 28 d. – atkurta Lietuvos darbo federacija.

[taisyti] Gimtadieniai

• Vasario 23 d. – Gabrielė Martirosianaitė, lietuvių modelis.

[taisyti] Mirtys

Sausis

• Sausio 13 d.
  • Algimantas Petras Kavoliukas, vienas Lietuvos laisvės gynėjų, Sausio 13-osios auka. Jo vardu yra pavadinta viena iš Karoliniškių gatvių. (g. 1939 m.)
  • Alvydas Kanapinskas, vienas Lietuvos laisvės gynėjų, Sausio 13-osios auka. (g. 1952 m.)
  • Alvydas Matulka, vienas Lietuvos laisvės gynėjų, Sausio 13-osios auka. (g. 1960 m.)
  • Apolinaras Juozas Povilaitis, vienas Lietuvos laisvės gynėjų, Sausio 13-osios auka. ^[1] (g. 1937 m.)
  • Darius Gerbutavičius, vienas Lietuvos laisvės gynėjų, Sausio 13-osios auka. (g. 1973 m.)
  • Ignas Šimulionis, vienas Lietuvos laisvės gynėjų, Sausio 13-osios auka. (g. 1973 m.)
  • Loreta Asanavičiūtė, vienas Lietuvos laisvės gynėjų, Sausio 13-osios auka. (g. 1967 m.)
  • Rolandas Jankauskas, vienas Lietuvos laisvės gynėjų, Sausio 13-osios auka. (g. 1969 m.)
  • Titas Masiulis, vienas Lietuvos laisvės gynėjų, Sausio 13-osios auka. (g. 1962 m.)
  • Vidas Maciulevičius, vienas Lietuvos laisvės gynėjų, Sausio 13-osios auka. (g. 1966 m.)
  • Virginijus Druskis, vienas Lietuvos laisvės gynėjų, Sausio 13-osios auka. (g. 1969 m.)
• Sausio 20 d. – Vytautas Rimkevičius, prozininkas, dramaturgas (g. 1930).

Vasaris

• Vasario 2 d. – Juozas Briedis, agronomas, kompozitorius, dainininkas (g. 1912).
• Vasario 4 d. – Juozas Baltušis (Albertas Juozėnas), prozininkas, dramaturgas, publicistas (g. 1909).
• Vasario 18 d. – Vytautas Koncevičius, vienas Lietuvos laisvės gynėjų, Sausio 13-osios auka. (g. 1941 m.)
• Vasario 27 d. – Pranė Dundulienė, etnografė, profesorė, daugiau kaip šimto mokslinių darbų autorė (g. 1910).

Balandis

• Balandžio 12 d. – Stasys Santvaras, poetas, publicistas, dramaturgas, lietuviškų operų libretų autorius, operos solistas. (g. 1902 m.)

Liepa

• Liepos 8 d. – Jonas Liorentas, Lietuvos lakūnas, karinis veikėjas, Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas nuoo 1938 m. (g. 1901 m.)
• Liepos 11 d. – Vytautas Mackevičius, Lietuvos tapytojas. (g. 1911 m.)
• Liepos 31 d.
  • Algimantas Juozakas, policininkas, Lietuvos nepriklausomybės gynėjas, viena Medininkų žudynių aukų. (g. 1969 m.)
  • Algirdas Kazlauskas, policininkas, Lietuvos nepriklausomybės gynėjas, vienas Medininkų žudynių aukų. (g. 1949 m.)
  • Juozas Janonis, policininkas, Lietuvos nepriklausomybės gynėjas, viena Medininkų žudynių aukų. (g. 1962 m.)
  • Mindaugas Balavakas, Lietuvos nepriklausomybės gynėjas, viena Medininkų žudynių aukų. (g. 1970 m.)

Rugpjūtis

• Rugpjūčio 21 d. – Artūras Sakalauskas, Lietuvos kariuomenės Alytaus rinktinės savanoris, žuvęs Lietuvos Respublikos Seimo rūmų prieigose, stabdant Sovietų armijos išpuolį, baigiantis kariniam pučui Maskvoje. (g. 1963 m.)
• Rugpjūčio 27 d. – Petras Babickas, Lietuvos radijo žurnalistikos pradininkas, publicistas, rašytojas, vertėjas, diplomatas, kraštotyrininkas, keliautojas, fotografas. (g. 1903 m.)

Rugsėjis

• Rugsėjo 24 d. – Aleksandras Gudanovičius, Lietuvos kūno kultūros ir sporto darbuotojas, edukologas. (g. 1922 m.)

Spalis

• Spalio 4 d. – Elena Gaputytė, Lietuvos skulptorė, tapytoja. (g. 1927 m.)
• Spalio 17 d. – Bronius Baginskas, Lietuvos agronomas agrochemikas, žemės ūkio mokslų daktaras. (g. 1903 m.)

Lapkritis

• Lapkričio 12 d. – Povilas Gaučys, Lietuvos vertėjas, diplomatas. (g. 1901 m.)

[taisyti] Pasaulyje

[taisyti] Įvykiai

Sausis

• Sausio 18 d. – pirmojo Persijos įlankos karo pradžia.

Kovas

• Kovo 3 d. – Latvijos ir Estijos rinkėjai referendumuose balsavo už nepriklausomybę nuo Tarybų Sąjungos.
• Kovo 15 d. – Vokietija formaliai atgauna pilną nepriklausomybę, kai išvedami paskutiniai po II pasaulinio karo rezidavę JAV, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir Tarybų Sąjungos kariniai daliniai.

Birželis

• Birželio 5 d. – Sid Ahmed Ghozali (g. 1937 m.), tapo Alžyro ministru pirmininku, šias pareigas ėjo iki 1992 m. liepos 8 d.
• Birželio 12 d.
  • Borisas Jelcinas išrenkamas Rusijos federacijos prezidentu.
  • Rusijos Federacijos parlamentas paskalbė apie Rusijos suverenitetą.
• Birželio 25 d. – Kroatija ir Slovėnija paskelbia nepriklausomybę nuo Jugoslavijos.

Liepa

• Liepos 10 d. – Borisas Jelcinas prisaikdintas pirmuoju laisvai išrinktu Rusijos prezidentu.

Rugpjūtis

• Rugpjūčio 20 d. – Estija paskelbia nepriklausomybę nuo Tarybų Sąjungos.
• Rugpjūčio 21 d. – Latvija paskelbia nepriklausomybę nuo Tarybų Sąjungos.
• Rugpjūčio 25 d. – Linus Torvalds išsiunčia laišką apie pradedamą kurti operacinės sistemos (Linux) branduolį.

Rugsėjis

• Rugsėjo 6 d.
  • Antras pagal dydį Rusijos miestas pervadintas iš Leningrado į Sankt Peterburgą, sugrąžinant senąjį pavadinimą.
  • Tarybų Sąjunga pripažįsta trijų Baltijos šalių nepriklausomybę.

Gruodis

• Gruodžio 12 d. – Susikuria nepriklausoma Rusijos Federacija.
• Gruodžio 25 d. – Michailas Gorbačiovas atsistatydina iš Tarybų Sąjungos prezidento pareigų.
• Gruodžio 26 d. – Tarybų Sąjungos Aukščiausioji Taryba formaliai išardo Tarybų Sąjungą

[taisyti] Gimtadieniai

• Lapkričio 17 d. – Brenda Asnicar, Argentinos aktorė ir dainininkė.

[taisyti] Mirtys

• Gegužės 13 d. – Abdur Rahman Farès (g. 1911 m. sausio 30 d.), Alžyro respublikos laikinosios vykdomosios tarybos prezidentas, šias pareigas ėjo nuo 1962 m. liepos 3 d. iki 1962 m. rugsėjo 25 d.

Nedatuoti

• Ole Beich, danų gitaristas ir bosistas, gimęs Esbjergo mieste. (g. 1955 m.)

[taisyti] Nuorodos

Vikiteka