Rankinis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Rankinis

Rankinis – komandinio sporto žaidimas, kurio rungtynėse dvi komandos siekia pelnyti kuo daugiau įvarčių įmesdami kamuolį į priešininkų vartus. Aikštėje vienu metu žaidžia po septynis kiekvienos komandos žaidėjus (6 žaidėjai ir vartininkas).[1]

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Rankinį 1898 m. sukūrė H. Nielsenas Danijos Ordrupo mieste kūno kultūros pamokoms paįvairinti. Šiuolaikinio rankinio taisyklės susiformavo XX a. pradžioje. Pirmosiose taisyklėse rankinio rungtynėse žaisdavo po 11 kiekvienos komandos žaidėjų, aikštė buvo didesnė nei šiuolaikinė. Dažniausiai buvo žaidžiama lauke. 1928 m. Amsterdame įkurta Tarptautinė mėgėjų rankinio federacija (angl. International amateur Handball Federation, IAHF), 1936 m. rankinio turnyras pirmą kartą surengtas Berlyno olimpinėse žaidynėse.

1946 m. Kopenhagoje įkurta nauja Tarptautinė rankinio federacija (angl. International Handball Federation, IHF), pakeistos taisyklės, sumažintas aikštės dydis bei žaidėjų (nuo 11 iki 7) skaičius, pradėti rengti salės rankinio turnyrai (nuo 1966 m. lauko rankinio pasaulio čempionatai neberengiami). Salės rankinis, būdamas dinamiškesnis ir patrauklesnis, nurungė lauko rankinį. 1972 m. vyrų rankinis vėl įtrauktas į olimpinių sportų sąrašą, 1976 m. olimpine sporto šaka tapo ir moterų rankinis.

Rankinis Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvoje pirmasis rankinio turnyras suorganizuotas 1927 m. Klaipėdoje. 1931 m. pirmą kartą lietuviškai išspausdintos rankinio taisyklės (M. Paura, „Rankasvydis”). 1955 m. suorganizuotos pirmosios Lietuvos taurės varžybos, 1956 m. surengtas pirmasis Lietuvos čempionatas.

Kauno „Žalgirio“ moterų komanda yra 4 kartus laimėjusi SSRS rankinio čempionatą (1957, 1960, 1966 ir 1967 m.), vieną kartą SSRS taurę (1978 m.), du kartus laimėjo Europos taurę (1967 ir 1968 m.). Vieną kartą SSRS čempionais tapo vyrų Kauno „Atleto“ komanda (1963 m.), kuri 1962 m. iškovojo ir bronzos medalius.

Kauno „Granito“ vyrų ir Vilniaus „Eglės“ moterų rankinio komandos yra po kartą laimėjusios tarptautinės rankinio federacijos (IHF) taurę (1987 m. ir 1988 m.). Kauno „Granito“ vyrų rankinio komanda SSRS čempionatuose du kartus laimėjo sidabro medalius (1981 m. ir 1985 m.) bei du kartus – bronzos (1979 m. ir 1986 m.).

1991 m. įkurta Lietuvos rankinio federacija ir įstojo į Europos rankinio federaciją (EHF). 1992 m. šalies federacija priimta į IHF. Nepriklausomos Lietuvos čempionatai ir taurės varžybos rengiamos nuo 1992 m.

Taisyklės[taisyti | redaguoti kodą]

Komandos[taisyti | redaguoti kodą]

Rankinio aikštelė

Rankinio komandoje iš viso būna 14 žaidėjų. Vienu metu rankinį žaidžia dvi komandos po septynis aikštės žaidėjus. Paprastai žaidžiama salėje. Aikštelės ilgis – 40 metrų, plotis – 20 metrų. Svarbiausias žaidimo tikslas – rankomis varant, perdavinėjant vienas kitam kamuolį įmesti į priešininkų komandos vartus. Vienas žaidėjas gali laikyti kamuolį ne daugiau nei tris sekundes, taip pat žengti su juo ne daugiau tris žingsnius, po kurių jis privalo perduoti kamuolį kitam žaidėjui. Rankinyje žaidėjų keitimų skaičius nėra ribojamas, tačiau naujas žaidėjas gali įeiti į aikštę, tik po to, kai ją palieka kitas žaidėjas. Besikeičiantys žaidėjai turi įeiti ir palikti aikštę tik peržengdami specialią keitimo liniją.

Rungtynės[taisyti | redaguoti kodą]

Laimi komanda, įmetusi daugiaus įvarčių. Žaidžiami du kėliniai po 30 minučių. Rungtynėse būna viena 15 minučių pertrauka. Po pertraukos komandos keičiasi aikštelės pusėmis. Esant būtinybei išaiškinti nugalėtoją, gali būti skiriamas papildomas 5 minučių kėlinukas. Jei ir jis baigiasi lygiomis, žaidžiamas dar vienas 5 minučių kėlinukas. Tuo atveju, jei po dviejų papildomų kėlinukų neišaiškinamas nugalėtojas, metama 7 metrų baudinių serija. Rungtynių metu kiekvieną kėlinį abi komandos turi teisę imti po vieną vienos minutės trukmės pertraukėlę.

Kamuolys[taisyti | redaguoti kodą]

Rankinio kamuolys

Rankinio kamuolys pripučiamas, vyrų didesnis ir sunkesnis (apie 58-60 cm skersmens ir 450 g svorio), nei moterų (54-56 cm skersmens ir 350 g svorio). Vaikų komandų kamuoliai dar mažesni ir lengvesni. Puolanti komanda negali prieiti arčiau nei 6 metrai prie varžovų vartų.

Vartai ir vartininkas[taisyti | redaguoti kodą]

Rankinyje vartai yra dviejų metrų aukščio ir trijų metrų pločio. Vartininkui taikomos ypatingos taisyklės: jis vienintelis iš komandos žaidėjų gali būti savo vartų aikštelės plote, šiame plote liesti kamuolį bet kuria kūno dalimi, be apribojimų judėti su kamuoliu savo vartų aikštelės plote, išeiti iš vartų aikštelės ploto be kamuolio (išėjus iš vartų ploto vartininkui taikomos taisyklės kaip eiliniam žaidėjui), vartininkas negali grįžti į savo vartų aikštelės plotą su kamuoliu ir būdamas savo vartų aikštelės plote negali liesti kamuolio, kai jis yra už šios teritorijos ribų.

Teisėjavimas ir nuobaudos[taisyti | redaguoti kodą]

Rungtynėse teisėjauja du vienodus įgaliojimus turintys teisėjai. Ginčų atvejai sprendžiami bendru pasitarimu. Žaidimo taisyklių pažeidimai baudžiami žaidėjo įspėjimu, pašalinimu iš aikštės dviem minutėms ir diskvalifikacija (pašalinimu iki rungtynių pabaigos). Šios bausmės gali būti taikomos ir kitiems komandos nariams (ir kitam komandos personalui). Įspėjimas baudžiamas už smulkius taisyklių pažeidimus parodant geltoną kortelę. Vienų rungtynių metu vienas žaidėjas gali būti nubaustas vienu įspėjimu, visa komanda – trimis, visi oficialūs komandos nariai – vienu įspėjimu. Už sunkesnius pažeidimus (nesportinį elgesį, šiurkštų ir pavojingą sveikatai priešininkui žaidimą) žaidėjas gali būti baudžiamas dviejų minučių pašalinimas iš aikštės. Teisėjas apie šį sprendimą informuoja pakeldamas du ištiestus pirštus. Pašalinus žaidėją, jo negali keisti kitas komandos žaidėjas. Pašalinus dviem minutėms oficialų komandos narį, vienas komandos žaidėjas privalo dviem minutėms palikti aikštę. Vienų rungtynių metu vieną žaidėją trečią kartą pašalinus dviem minutėms, jis automatiškai diskvalifikuojamas likusiam rungtynių laikui. Diskvalifikacija taikoma už ypač grubų ir nesportinį žaidimą parodant žaidėjui raudoną kortelę. Diskvalifikuotas žaidėjas privalo palikti aikštelę ir atsarginių suolelį. Diskvalifikavus vieną žaidėją ir praėjus dviem pašalinimo minutėms, komandai leidžiama į aikštelę įleisti kitą žaidėją vietoj diskvalifikuoto.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Rankinis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. 542-543 psl.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Lietuvos rankiniui – 50 metų (sud. Petras Algirdas Čiočys). – Panevėžys: Panevėžio spaustuvė, 2005. – 204 p. – ISBN 9955-412-87-9
  • Šiuolaikinis vyrų rankinis: varžybinės veiklos modeliai (sud. Antanas Skarbalius) – Kaunas: Lietuvos kūno kultūros akademija, 2006. – 268 p.: iliustr. – ISBN 9955-622-37-7

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Rankinis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka