Skuodas

Skuodas
Paminklas J. Chodkevičiui, 1572 m. išrūpinusiam miesto teises
Skuodas 56°16′10″N 21°31′40″E
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė:	Lietuva
Apskritis:	Klaipėdos apskritis
Savivaldybė:	Skuodo rajono savivaldybė
Gyventojų (2011):	6 658
Plotas:	4,9 km²
Tankumas (2011):	1 359 žm./km²
Altitudė:	31 m
Pašto kodas:	LT-98001
Vikiteka:	SkuodasVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) Vardininkas: Skuõdas Kilmininkas: Skuõdo Naudininkas: Skuõdui Galininkas: Skuõdą Įnagininkas: Skuodù Vietininkas: Skuodè
rus. Шкуды

Skuodas – miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, Klaipėdos apskrityje (75 km į šiaurę nuo Klaipėdos), 2 km į pietus nuo Latvijos sienos. Skuodo rajono savivaldybės centras, Skuodo miesto seniūnija, yra apylinkių seniūnijos centras.

Pro Skuodą teka Bartuva, čia ji yra patvenkta, todėl miesto pietvakariuose telkšo Bartuvos tvenkinys. Vakariniu pakraščiu eina Kretingos–Priekulės (Latvija) geležinkelis.

Pagrindiniai pastatai sutelkti miesto centre: Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1847 m.), Skuodo evangelikų liuteronų bažnyčia (pastatyta 1821 m.), Skuodo muziejus, paštas, kultūros namai, savivaldybė, kiek į šiaurę – rajono centrinė ligoninė, yra globos namai.

Istorija

Pirmąkart Skuodas minimas 1253 m. (kaip Scoden, Sckoden) – tuomet jis priklausė Ceklio žemei. 1259 m. čia įvyko lietuvių ir Livonijos ordino mūšis – Skuodo mūšis (minimas Eiliuotoje Livonijos kronikoje), kuriame žemaičiai sumušė didelę kalavijuočių kariuomenę.

1568 m. Žygimantas Augustas miestelį padovanojo Žemaičių seniūnui Jonui Chodkevičiui, kuris 1572 m. gegužės 17 d. išrūpino miesto teises. Tuo metu gyvenvietė sparčiai statėsi aplink turgaus aikštę. J. Chodkevičius iš įvairių Vokietijos vietovių kvietė kolonistus, 1572 m. jis aukojo Skuodo bažnyčios statybai. XVI a. pabaigoje Skuodo Naumiestis pavadintas Johanesburgu, tačiau šis pavadinimas neprigijo.

Vėliau miestą valdė Sapiegos. 1667 m. Skuode didysis etmonas Kazimieras Jonas Sapiega valdė 1318 valstiečių dūmus. Jis dovanojo miestui naują bažnyčią, kuri 1767 m. buvo rūpestingai restauruota. Po 2 metų kilęs gaisras ją sunaikino. Nauja medinė bažnyčia išstovėjo iki 1821 m., kai iškilo naujos šventovės mūrai. Už dalyvavimą 1831 m. sukilime Sapiegų dvarai, tarp jų ir Skuodo miestelis, buvo konfiskuoti.

1914 m. nutiestas geležinkelio ruožas Priekulė (Latvija)-Klaipėda. Miestas ypač stipriai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą, sudegė daug pastatų. 1918 m. buvusiame Skuodo dvare įsteigta Skuodo gimnazija.

Pokario metais atstatyta stačiakampė miesto aikštė. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu buvo sviesto gamykla, malūnas, kepykla, virvių fabrikas, įrengtas 92 ha Skuodo tvenkinys.

1992 m. gegužės 6 d. patvirtintas Skuodo herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI–XIX a.	Skuodo valsčiaus centras
1919–1950 m.		Kretingos apskritis
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Skuodo apylinkės centras	Skuodo rajono centras	Klaipėdos sritis
1953–1995 m.
1995–	Skuodo miesto seniūnija ir Skuodo seniūnijos centras	Skuodo rajono savivaldybės centras	Klaipėdos apskritis

Skuodo rajono savivaldybės administracija

Skuodo parkas

Pavadinimo kilmė

Miesto vardas kilo nuo asmenvardžio, dar ir dabar esančios pavardės Skuodas. Vokiečiai miestą vadino Schoden, taip pat Skudn ir Johanisberg ar Johanisburg.

Švietimo ir ugdymo įstaigos

• Pranciškaus Žadeikio gimnazija
• Bartuvos vidurinė mokykla
• Skuodo pradinė mokykla
• Skuodo kaimo verslų, amatų ir paslaugų mokykla
• Skuodo lopšelis darželis
• Skuodo viešoji biblioteka

Sportas

Motobolas

Skuode viena populiariausių mieste kultivuojamų sporto šakų – motobolas. Motoklubas Skuodo „Bartuva“ dalyvauja atvirajame Baltarusijos motobolo čempionate.

Futbolas

Skuode žaidžia FK Skuodas futbolo klubas.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1885 m. ir 2011 m.
1885 m.*	1903 m.*	1970 m.sur.	1976 m.	1979 m.sur.	1989 m.sur.	2001 m.sur.	2010 m.
657	3 041	4 684	5 500	7 269	8 730	7 896	7 149
2011 m.	-	-	-	-	-	-	-
6 658	-	-	-	-	-	-	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

• Eugenijus Gedgaudas (1924–2006), lietuvių kilmės JAV radiologas
• Simonas Daukantas (1793–1864), istorikas
• Vaclovas Intas (1927–2007), gydytojas, Mosėdžio akmenų muziejaus įkūrėjas
• Vytautas Vaclovas Doniela (g. 1930) – lietuvių filosofas, Australijos lietuvių visuomenės veikėjas, žymus filatelistas
• Alvydas Duonėla (g. 1976 m.) – irkluotojas baidarininkas, pasaulio čempionas

Kultūros paveldas

• Švč. Trejybės bažnyčia.
• Evangelikų liuteronų bažnyčia.
• Mūro kryžiaus koplyčia.
• Dvaro sodyba
• Stačiatikių bažnyčia (cerkvė).
• Pirmosios senosios kapinės.
• Antrosios senosios kapinės.
• Skuodo sovietų armijos karių kapinės.
• Paminklas Jonui Chodkevičiui.
• Paminklas lietuvių tautos kančių atminimui.
• Paminklas prie Skirmanto kuopos partizanų kapo.
• Alkos rinktinės partizanės B. Pocienės kapas.

Miestų partnerystė

• Linda^{[reikalingas šaltinis]}, Norvegija

Geografija

Miestas įsikūręs Pajūrio žemumos šiaurinėje dalyje. Į šiaurę nuo miesto į Bartuvą įteka Luoba, o rytinis miesto pakraštys eina Luobos kairiuoju intaku – Pušupiu.

Susisiekimas

Miestas įsikūręs kelių  169  Skuodas–Plungė ,  218  Kretinga–Skuodas  ir  170  Mažeikiai–Skuodas  sankirtoje.

Geležinkelio ruožas

Paluknė Skuodas Priekulė

• 

  Įvažiavimas nuo Plungės pusės

• 

  Miesto centre

• 

  Kultūros namai ir biblioteka

• 

  Meno mokykla

• 

  P. Žadeikio gimnazija

• 

  Bartuva (tiltas Gedimino g.)

• 

  Evangelikų liuteronų bažnyčia

Literatūra

• Skuodas: fotoalbumas (sud. Jonas Danauskas). - Vilnius: Atkula, 2007. - 64 p.: iliustr. - ISBN 978-9955-505-54-9

Nuorodos

• Skuodas. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 295 psl.
• Istorija ir žemėlapiai
• Miesto bendrasis planas

Vikižodynas

Svarbiausios gyvenvietės Skuodo rajone

Aleksandrija | Barstyčiai | Ylakiai | Lenkimai | Mosėdis | Notėnai | Skuodas | Šatės