Skuodas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Skuodas
   Skuodas COA.gif      Flag of Skuodas.gif   
Pamiklas Skoudo savivaldybės įkūrėjui.JPG
Paminklas J. Chodkevičiui, 1572 m. išrūpinusiam miesto teises

Skuodas
56°16′10″N 21°31′40″E / 56.26944°N 21.52778°E / 56.26944; 21.52778 (Skuodas)Koordinatės: 56°16′10″N 21°31′40″E / 56.26944°N 21.52778°E / 56.26944; 21.52778 (Skuodas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis: Klaipėdos apskritis Klaipėdos apskritis
Savivaldybė: Skuodo rajono savivaldybė
Gyventojų (2011): 6 513
Plotas: 4,9 km²
Tankumas (2011): 1 329 žm./km²
Altitudė: 31 m
Pašto kodas: LT-98001
Commons-logo.svg Vikiteka: SkuodasVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)
Vardininkas: Skuõdas
Kilmininkas: Skuõdo
Naudininkas: Skuõdui
Galininkas: Skuõdą
Įnagininkas: Skuodù
Vietininkas: Skuodè

Skuodas (žem. Skouds) – miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, Klaipėdos apskrityje (75 km į šiaurę nuo Klaipėdos), 2 km į pietus nuo Latvijos sienos. Skuodo rajono savivaldybės centras, Skuodo miesto seniūnija, yra apylinkių seniūnijos centras.

Pro Skuodą teka Bartuva, čia ji yra patvenkta, todėl miesto pietvakariuose telkšo Bartuvos tvenkinys. Vakariniu pakraščiu eina KretingosPriekulės (Latvija) geležinkelis.

Pagrindiniai pastatai sutelkti miesto centre: Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1847 m.), Skuodo evangelikų liuteronų bažnyčia (pastatyta 1821 m.), Skuodo muziejus, paštas, kultūros namai, savivaldybė, kiek į šiaurę – rajono centrinė ligoninė, yra globos namai.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmąkart Skuodas minimas 1253 m. (kaip Scoden, Sckoden) – tuomet jis priklausė Ceklio žemei. 1259 m. čia įvyko lietuvių ir Livonijos ordino mūšis – Skuodo mūšis (minimas Eiliuotoje Livonijos kronikoje), kuriame žemaičiai sumušė didelę kalavijuočių kariuomenę.

1568 m. Žygimantas Augustas miestelį padovanojo Žemaičių seniūnui Jonui Chodkevičiui, kuris 1572 m. gegužės 17 d. išrūpino miesto teises. Tuo metu gyvenvietė sparčiai statėsi aplink turgaus aikštę. J. Chodkevičius iš įvairių Vokietijos vietovių kvietė kolonistus, 1572 m. jis aukojo Skuodo bažnyčios statybai. XVI a. pabaigoje Skuodo Naumiestis pavadintas Johanesburgu, tačiau šis pavadinimas neprigijo.

Vėliau miestą valdė Sapiegos. 1667 m. Skuode didysis etmonas Kazimieras Jonas Sapiega valdė 1318 valstiečių dūmus. Jis dovanojo miestui naują bažnyčią, kuri 1767 m. buvo rūpestingai restauruota. Po 2 metų kilęs gaisras ją sunaikino. Nauja medinė bažnyčia išstovėjo iki 1821 m., kai iškilo naujos šventovės mūrai. Už dalyvavimą 1831 m. sukilime Sapiegų dvarai, tarp jų ir Skuodo miestelis, buvo konfiskuoti.

1914 m. nutiestas geležinkelio ruožas Priekulė (Latvija)-Klaipėda. Miestas ypač stipriai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą, sudegė daug pastatų. 1918 m. buvusiame Skuodo dvare įsteigta Skuodo gimnazija.

Pokario metais atstatyta stačiakampė miesto aikštė. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu buvo sviesto gamykla, malūnas, kepykla, virvių fabrikas, įrengtas 92 ha Skuodo tvenkinys.

1992 m. gegužės 6 d. patvirtintas Skuodo herbas. [3]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI–XIX a. Skuodo valsčiaus centras
19191950 m. Kretingos apskritis
19501953 m. rajoninio pavaldumo miestas, Skuodo apylinkės centras Skuodo rajono centras Klaipėdos sritis
19531995 m.
1995 Skuodo miesto seniūnija ir Skuodo seniūnijos centras Skuodo rajono savivaldybės centras Klaipėdos apskritis


Skuodo rajono savivaldybės administracija
Skuodo parkas

Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Miesto vardas kilo nuo asmenvardžio, dar ir dabar esančios pavardės Skuodas. Vokiečiai miestą vadino Schoden, taip pat Skudn ir Johanisberg ar Johanisburg.

Švietimo ir ugdymo įstaigos[taisyti | redaguoti kodą]

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Motobolas[taisyti | redaguoti kodą]

Skuode viena populiariausių mieste kultivuojamų sporto šakų – motobolas.[4] Motoklubas Skuodo „Bartuva“ dalyvauja atvirajame Baltarusijos motobolo čempionate.

Futbolas[taisyti | redaguoti kodą]

Skuode žaidžia FK Skuodas futbolo klubas.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1885 m. ir 2011 m.
1885 m.*[2] 1903 m.*[1] 1970 m.sur.[5] 1976 m.[6][7] 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2010 m. 2011 m.sur.
657 3 041 4 684 5 500 7 269 8 730 7 896 7 149 6 513
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Tautinė sudėtis[taisyti | redaguoti kodą]

2011 m. gyveno 6 513 žmonės:[8]

2001 m. gyveno 7 896 žmonės:[9]

Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Kultūros paveldas[taisyti | redaguoti kodą]

Miestų partnerystė[taisyti | redaguoti kodą]

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Miestas įsikūręs Pajūrio žemumos šiaurinėje dalyje. Į šiaurę nuo miesto į Bartuvą įteka Luoba, o rytinis miesto pakraštys eina Luobos kairiuoju intaku – Pušupiu.

Susisiekimas[taisyti | redaguoti kodą]

Miestas įsikūręs kelių  169  SkuodasPlungė ,  218  KretingaSkuodas  ir  170  MažeikiaiSkuodas  sankirtoje.

Geležinkelio ruožas

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. 1,0 1,1 Шкуды. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 39А (78) : Шенье — Шуйский монастырь. С.-Петербургъ, 1903., 660 psl. (rus.)
  2. 2,0 2,1 Шкуды. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 810 psl. (rus.)
  3. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=2083
  4. Motobolas Skuode
  5. Skuodas. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 230 psl.
  6. Skuodas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 237 psl.
  7. Skuodas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 37 psl.
  8. 2011 m. surašymo duomenys
  9. 2001 m. surašymo duomenys

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Skuodas: fotoalbumas (sud. Jonas Danauskas). - Vilnius: Atkula, 2007. - 64 p.: iliustr. - ISBN 978-9955-505-54-9

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]