Pagėgiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Apie kaimą Stoniškių seniūnijoje žr. Pagėgiai (Stoniškiai).

Pagėgiai
Pagėgių liuteronų bažnyčia
Pagėgiai 55°8′10″N 21°54′20″E / 55.13611°N 21.90556°E / 55.13611; 21.90556 (Pagėgiai)Koordinatės: 55°8′10″N 21°54′20″E / 55.13611°N 21.90556°E / 55.13611; 21.90556 (Pagėgiai)
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė:	Lietuva
Apskritis:	Tauragės apskritis
Savivaldybė:	Pagėgių savivaldybė
Gyventojų (2008):	2 206
Pašto kodas:	LT-99032
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Pagė́giai Kilmininkas: Pagė́gių Naudininkas: Pagė́giams Galininkas: Pagė́gius Įnagininkas: Pagė́giais Vietininkas: Pagė́giuose

Pagėgiai – miestas vakarų Lietuvoje, Tauragės apskrityje, 30 km į pietvakarius nuo Tauragės. Pagėgiai nuo 1919 iki 1939 priklausė Klaipėdos kraštui. Pagėgių savivaldybės ir seniūnijos centras. Yra Šv. Kryžiaus bažnyčia, pastatyta apie 1930 m., Pagėgių evangelikų liuteronų bažnyčia, pastatyta 1933 m., gimnazija ir pradinė mokykla, paštas (LT-99032), miesto parkas. Pro miestą teka dešinysis Rusnės intakas Gėgė, nuo kurios pavadinimo kildinamas ir miesto vardas.

Turinys 1 Istorija 2 Gyventojai 3 Sportas 4 Nuorodos

[taisyti] Istorija

Pagėgiai minimi nuo 1281 metų, kai vienam skalviui čia buvo užrašyta žemė. Miesto teises gavo 1923 (ar 1946) m. 1994 m. rugsėjo 8 d. Prezidento dekretu patvirtintas miesto herbas. 2000 m. Pagėgiai tapo savivaldybės centru.

Miestelis yra radialinio plano. Po 1875 metų Pagėgių kaimas pradėjo plisti. 1923 metais Pagėgiams suteiktos miesto teisės. Čia buvo pastatyti Tautinio Lietuvos banko, apskrities savivaldybės, muitinės pastatai, keletas kitų bankų pastatai, įruoštos kareivinės, prekių sandėliai, daug privačių pastatų. Miestelyje atsirado trys nauji viešbučiai, kelios parduotuvės, gydytojų kabinetai. Moderni architektūra pakeitė miesto veidą. Į Pagėgius suėjo Klaipėdos-Smalininkų ir Mintaujos-Tilžės plentų linijos.

Pagėgiuose tuomet jau gyveno apie 4000 gyventojų. 1926 m. įsteigta progimnazija, 1926 m. – gimnazija. 1929–1930 m. prezidento A. Smetonos iniciatyva (dail. A.Brako ir arch. K. Maskvitaičio projektas) pastatyti nauji gražūs mūriniai trijų aukštų gimnazijos rūmai. 1935 m. ji pavadinta Kristijono Donelaičio vardu, 1938 m. pradėtas statyti priestatas su gimnastikos sale ir įvairiai kabinetais. Šie rūmai- gražiausi ir erdviausi tuometinėje Lietuvoje. 1931 m. baigta statyti katalikų bažnyčia.

1875 m. pro Pagėgius buvo nutiesta Klaipėdos-Tilžės geležinkelio linija. 1902 metais miestas Tilžės-Pagėgių-Smalininkų siauruku buvo sujungtas su Smalininkais, vėliau (1904 m.) pravesta Klaipėdos-Tilžės geležinkelio atšaka iš Pagėgių į Lauksargius. Po 1923 m. padidinta geležinkelio stotis.

Per II pasaulinį karą prie Pagėgių buvo įkurta tarybinių karių belaisvių stovykla “Oflager – 53”. Ji užėmė 36 ha teritorijos, aptvertos spygliuota viela. Stovykla veikė maždaug iki 1943 m. 2005 m. buvo pastatytas memorialinis paminklas stovykloje žuvusių karo belaisvių atminimui įamžinti.

Pokario metais Pagėgiai iš dalies atstatyti. Pagėgiai rajono centru buvo iki 1962 m. Vėliau, Šilutės rajono sudėtyje, miestelis nebeturėjo galimybės augti.

[taisyti] Gyventojai

Demografinė raida tarp 1970 m. ir 2001 m.
1970 m.sur.	1979 m.sur.	1989 m.sur.	2001 m.sur.
2 797	2 696	2 568	2 393

[taisyti] Sportas

• FK Pagėgiai-Tauras-2

[taisyti] Nuorodos

Vikiteka: Pagėgiai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

• Miesto urbanistika
• Pagėgių istorija
• Pagėgių savivaldybė
• Pagėgių liuteronų parapija

v • a • r Lietuvos miestai
Apskričių centrai	ALYTUS – KAUNAS – KLAIPĖDA – MARIJAMPOLĖ – PANEVĖŽYS – ŠIAULIAI – TAURAGĖ – TELŠIAI – UTENA – VILNIUS
Savivaldybių centrai	Anykščiai – Birštonas – Biržai – Druskininkai – Elektrėnai – Gargždai – Ignalina – Jonava – Joniškis – Jurbarkas – Kaišiadorys – Kalvarija – Kazlų Rūda – Kėdainiai – Kelmė – Kretinga – Kupiškis – Lazdijai – Mažeikiai – Molėtai – Naujoji Akmenė – Neringa – Pagėgiai – Pakruojis – Palanga – Pasvalys – Plungė – Prienai – Radviliškis – Raseiniai – Rietavas – Rokiškis – Skuodas – Šakiai – Šalčininkai – Šilalė – Šilutė – Širvintos – Švenčionys – Trakai – Ukmergė – Varėna – Vilkaviškis – Visaginas – Zarasai
Kiti miestai	Akmenė – Ariogala – Baltoji Vokė – Daugai – Dūkštas – Dusetos – Eišiškės – Ežerėlis – Garliava – Gelgaudiškis – Grigiškės – Jieznas – Joniškėlis – Kavarskas – Kybartai – Kudirkos Naumiestis – Kuršėnai – Lentvaris – Linkuva – Nemenčinė – Obeliai – Pabradė – Pandėlys – Panemunė – Priekulė – Ramygala – Rūdiškės – Salantai – Seda – Simnas – Skaudvilė – Smalininkai – Subačius – Šeduva – Švenčionėliai – Tytuvėnai – Troškūnai – Užventis – Vabalninkas – Varniai – Veisiejai – Venta – Viekšniai – Vievis – Vilkija – Virbalis – Žagarė – Žiežmariai