Tytuvėnai
| Tytuvėnai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 |
||||||||||||||||
 |
||||||||||||||||
  Tytuvėnai
|
||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) |
||||||||||||||||
| Valstybė: |  Lietuva |
|||||||||||||||
| Apskritis: |  Šiaulių apskritis |
|||||||||||||||
| Savivaldybė: | Kelmės rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Gyventojų : | 2 614 | |||||||||||||||
| Altitudė: | 145 m | |||||||||||||||
| Pašto kodas: | LT-86061 | |||||||||||||||
| Tinklalapis: | [1] | |||||||||||||||
 Vikiteka: |
TytuvėnaiVikiteka | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Tytuvėnai – miestas Kelmės rajone, Žemaičių aukštumos rytinėse priekalnėse, 17 km į rytus nuo Kelmės, prie Tytuvos upelio. Tytuvėnų seniūnija, yra apylinkių seniūnijos centras, regioninio parko direkcija.
Stovi Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia (nuo 1633 m.), buvęs Tytuvėnų bernardinų vienuolynas ir jo ansamblis (XVII a. pradžia – XVIII a. pabaiga, vienas didingiausių baroko paminklų šiaurės rytų Europoje), Dievo Motinos ikonos „Kazanskaja“ cerkvė (nuo 1875 m.), yra Tytuvėnų gimnazija, biblioteka (nuo 1945 m.), paštas (LT-86061). Urėdijoje yra muziejinė ekspozicija. Stovi paminklas Maironiui.
Nuo 2004 m. Tytuvėnuose vasarą vyksta tarptautinis menų festivalis. Rugsėjo mėnesį vyksta maldininkų eitynės į Šiluvą.
Miesto pietinėje dalyje telkšo Bridvaišis, netoliese ir Gilius. Stūkso Tytuvėnų piliakalnis. Už miesto yra gel. stoties gyvenvietė.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Vietovė žinoma nuo XIV a. pabaigos, XV a. Tytuvėnus žemėlapyje pažymėjo Nikolajus Kuzietis . XV a. pabaigoje minimas Tytuvėnų dvaras. 1555 m. pastatyta pirmoji Tytuvėnų bažnyčia, prie jos atsirado miestelis (minimas dvaro inventoriuje nuo 1581 metų). 1633 m. pastatyta Šv. Mergelės Marijos bažnyčia ir vienuolynas. 1724 m. Augustas II suteikė kasmetinio turgaus privilegiją.
XX a. pradžioje Tytuvėnai buvo garsus Lietuvos kurortas. 1931 m. birželio 21 d. čia įkurta centrinė visos Žemaitijos vyriausybė.
1956 m. gruodžio 28 d. Tytuvėnai gavo miesto teises. Sovietmečiu veikė durpių, žemės ūkio įmonės, miškų ūkis, siuvimo cechas, profesinė technikos mokykla.
2002 m. patvirtintas Tytuvėnų herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| XIX a. pabaiga – 1919 m. | Tytuvėnų valsčiaus centras | ? | |
| 1919–1947 m. | Raseinių apskritis | ||
| 1947–1950 m. | Kelmės apskritis | ||
| 1950–1953 m. | Tytuvėnų apylinkės centras | Tytuvėnų rajono centras | Šiaulių sritis |
| 1953–1956 m. | |||
| 1956–1959 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Tytuvėnų apylinkės centras | ||
| 1959–1995 m. | Kelmės rajonas | ||
| 1995– | Tytuvėnų seniūnija, Tytuvėnų apylinkių seniūnijos centras | Kelmės rajono savivaldybė | Šiaulių apskritis |
[taisyti] Pavadinimo kilmė
Anksčiau gyvenvietė vadinosi Tytavėnai [3], bet nuo XIX a. vidurio iki XX a. vidurio palaipsniui įsigalėjo dabartinis vardas. Vietovardis kilęs nuo upės Tytuvos (anksčiau vadinosi Tytava), pridedant priesagą -ėnai.
[taisyti] Gyventojai
 |
||||||||
| 1885 m.*[2] | 1903 m.*[1] | 1970 m.sur.[4] | 1976 m.[5][6] | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 655 | 1 000 | 3 161 | 3 100 | 3 111 | 3 058 | 2 851 | ||
|
||||||||
|
||||||||
[taisyti] Žymūs žmonės
- Z. Citavičius, 1863 m. sukilimo vienas vadų. 1930 m. šio sukilimo aukoms pastatytas paminklas prie kelio į Šiaulius.
[taisyti] Šaltiniai
- ↑ 1,0 1,1 Цытовяны. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 38 (75) : Цензурный комитет — Человек. С.-Петербургъ, 1903., 311 psl. (rus.)
- ↑ 2,0 2,1 Цытовяны. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 584 psl. (rus.)
- ↑ http://lithuanianphilately.com/postal-history/tytuvenai.html
- ↑ Tytuvėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 556 psl.
- ↑ Tytuvėnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 329 psl.
- ↑ Tytuvėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, 323 psl.
[taisyti] Nuorodos
- Tytuvėnų bažnyčia
- Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia ir vienuolynas
- Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia ir vienuolynas
- Tytuvėnai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 534 psl.
- Tytuvėnų istorija
- Miesteliai.lt
- Buvęs bernardinų vienuolynas
- Vasaros festivalis
[taisyti] Nuotraukos
-
Paminklas Maironiui Tytuvėnuose
-
Tytuvėnų vienuolynas
-
Tytuvėnų bažnyčia
-
Tytuvėnų bažnyčia
-
Tytuvėnų bažnyčios istorija
-
Tytuvėnų vienuolyno freska
-
Tytuvėnų vienuolyno freska
-
Tytuvėnų vienuolyno galerija
-
Tytuvėnų vienuolyno galerija
-
Tytuvėnų bažnyčia ir koplyčia
-
Viena iš Kristaus kelio stočių
-
Šiais koplyčios laiptais lipama keliais
