Joniškis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Joniškis
   Coat of arms of Joniskis.svg   
Joniskio centras.JPG
Joniškio centras

Red pog.png
Joniškis
56°14′20″N 23°36′50″E / 56.23889°N 23.61389°E / 56.23889; 23.61389 (Joniškis)Koordinatės: 56°14′20″N 23°36′50″E / 56.23889°N 23.61389°E / 56.23889; 23.61389 (Joniškis)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis: Šiaulių apskritis Šiaulių apskritis
Savivaldybė: Joniškio rajono savivaldybė
Gyventojų (2010): 10 685
Plotas: 8,95 km²
Tankumas (2010): 1 194 žm./km²
Altitudė: 60 m
Pašto kodas: LT-84001
Commons-logo.svg Vikiteka: JoniškisVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Jõniškis
Kilmininkas: Jõniškio
Naudininkas: Jõniškiui
Galininkas: Jõniškį
Įnagininkas: Jõniškiu
Vietininkas: Jõniškyje

Joniškis – miestas šiaurės Lietuvoje, Šiaulių apskrityje, 39 km į šiaurę nuo Šiaulių, netoli Latvijos sienos (14 km). Rajono ir seniūnijos centras, 4 seniūnaitijos (Draugystės, Malūno, Parko, Sidabros). Urbanistikos paminklas.

Mieste stovi Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1901 m.), sinagogų kompleksas (kultūros paminklas), veikia kultūros centras, krepšinio muziejus, Romos katalikų parapijos senelių globos namai „Santara“.

Turinys

[taisyti] Geografija

Joniškis išsidėstęs Žiemgalos žemumoje, prie Audruvės ir Sidabros upelių. Miesto šiaurės vakaruose yra 2 tvenkiniai – Joniškio I (vakarinis) ir Joniškio II (rytinis). Vakariniu miesto pakraščiu eina geležinkelis Šiauliai–Ryga. Didžioji miesto dalis susitelkusi į rytus nuo geležinkelio (vakariniame krašte yra tik kolektyviniai sodai ir Liuteronų ir II pasaulinio karo aukų kapinės).

Geležinkelio ruožas

[taisyti] Istorija

Joniškis išaugo pietinėje Žiemgalos teritorijoje, netoli nuo buvusios žiemgalių Sidabrės pilies (minimos nuo 1289 metų). Joniškio apylinkės minimos XIII a. Livonijos kronikoje.

Spėjama, kad Joniškio užuomazgos buvo už 4 km į vakarus, Kalnelio kaime. Gyvenvietė pradėjo kurtis XVI a. pradžioje, rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1522 ar 1523 m., kai Vilniaus vyskupas Jonas kartu su Medininkų (Varnių) vyskupu lankė Kuršo pasienį ir čia rado išlikusią pagonybę, o netoliese žmonės dar garbino Perkūną. Šioje vietoje vyskupas apkrikštijo visus gyventojus, 1526 m. įsteigė medinę bažnyčią, prie kurios ėmė kurtis ir gyvenvietė. Į dabartinę vietą ji persikėlė po 1594 m. gaisro – į vietą, kuria ėjo svarbus RygosTilžės kelias.

1616 m. liepos 4 d. karalius Žygimantas Vaza miestui suteikė miesto teises (savivaldą) ir herbą. Tuo metu tai buvo didžiausias miestas Šiaulių ekonomijoje, didesnis už pačius Šiaulius. Joniškis garsėjo mugėmis, kurios prekiauta žemės ūkio produkcija, linais, tabaku, stovėjo Joniškio rotušė. XVII a. pastatyta Joniškio evangelikų liuteronų bažnyčia. Nuo 1737 m. Joniškyje pakviesti Lietuvos ir Lenkijos karaliaus Augusto III apsigyveno daug žydų amatininkų. 1769 m. sukilę valstiečiai du mėnesius laikė miestą savo rankose, bet valdžia sukilimą nuslopino, o vadams M. Paugai, M. Radvilai ir S. Jazauskui skyrė mirties bausmes.

XIX a. miestas garsėjo žemės ūkio gaminiais, linų pluoštu, tabaku, mugėmis, čia suvažiuodavo pirkliai iš Lenkijos, Rusijos, Vokietijos. 18361858 m. nutiestas svarbus Rygos–Tilžės plentas.

1921 m. Joniškyje atidaryta vienintelė Lietuvoje latvių vidurinė mokykla. 1923 m. suteiktos II eilės miesto teisės. Per nacių okupaciją daugelį Joniškio žydų sušaudė Vilkiaušio miške, prie kelio Šiaulių link. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu pastatytas stambus grūdų produktų kombinatas, universalinė parduotuvė „Eglė“. 1991 m. patvirtintas dabartinis Joniškio herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1589 m. – XVIII a. pabaiga  ? Šiaulių ekonomija
XIX a. pradžia – 1915 m. Joniškio valsčiaus centras Šiaulių apskritis
1915–1917 m. Joniškio apskrities centras
1917–1945 m. Šiaulių apskritis
1945–1950 m. Joniškio apskrities centras
1950–1953 m. rajoninio pavaldumo miestas Joniškio rajono centras Šiaulių sritis
1953–1995 m.
nuo 1995 m. Joniškio seniūnijos centras Joniškio rajono savivaldybės centras Šiaulių apskritis


[taisyti] Pavadinimo kilmė

Miesto vardas kilęs nuo Vilniaus vyskupo Jono (vienas Joniškio įkūrėjų), pridėjus priesagą -iškis. Spėjama, kad vyskupas pastatydino bažnyčią ir pats parinko tokį gyvenvietės vardą.

[taisyti] Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1885 m. ir 2001 m.
1885 m.*[2] 1904 m.*[1] 1923 m.sur. 1939 m. 1959 m.sur.[3] 1970 m.sur.
2 634 7 900 4 100 5 100 5 889 7 488
1974 m.[4] 1976 m.[5] 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. -
8 300 8 600 9 303 11 773 11 329 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


[taisyti] Žymūs žmonės

XVIII a. pabaigoje Joniškyje įsikūrė rusų dvarininkai Zubovai – pirmiausia grafas Platonas Zubovas (1767–1822), o po jo mirties dvarus paveldėjo brolis Dmitrijus Zubovas (1764–1836), pradėjęs Zubovų giminės lietuvišką šaką.

Viename name Joniškyje, Upytės g. 23, 18791896 m. gyveno būsimas dailininkas Adomas Varnas (1879–1979). Joniškio savivaldybė įsteigė Adomo Varno premiją, kuri įteikiama tautodailininkams.

[taisyti] Kultūra

Baltoji sinagoga Joniškyje
Sinagogų kompleksas

1526 m. pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia. 18951901 m. ji buvo perstatyta ir suteiktas Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų titulas. Bažnyčia mūrinė, neobarokinė, jos bokšto aukštis 65 metrai.

Joniškio centrinė dalis – urbanistikos paminklas (nuo 1969 m.). Išlikęs XVI-XVII a. susiformavęs gatvių tinklas (radialinė miesto struktūra) – į netaisyklingos formos buvusią miestelio turgaus aikštę sueina penki keliai. Prie kelių sankirtos yra miesto centras – bažnyčia, paštas (LT-84001), Istorijos ir kultūros muziejus, miesto merija, Joniškio rajono apylinkės teismas.

Miestą puošia atstatytas Lietuvos nepriklausomybės paminklas, pastatytas 1928 m. (archit. Vladimiras Dubeneckis), nugriautas 1969 m. Yra Joniškio sinagogų kompleksas: Baltoji sinagoga (pastatyta 1823 m. klasicizmo stiliumi, dar žinoma kaip Vasaros sinagoga) ir Raudonoji sinagoga (pastatyta 1865 m.).

[taisyti] Švietimo ir ugdymo įstaigos

[taisyti] Miestų partnerystė

[taisyti] Sportas

[taisyti] Šaltiniai

  1. 1,0 1,1 Янишки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 41А (82) : Яйцепровод — Ѵ. С.-Петербургъ, 1904., 671 psl. (rus.)
  2. 2,0 2,1 Янишки. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 961 psl. (rus.)
  3. Joniškis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 697 psl.
  4. Joniškis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 72 psl.
  5. Joniškis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986, 133 psl.
  • Joniškis. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 58 psl.
  • Kelionių vadovas po Lietuvą (sud. Algimantas Semaška). – Vilnius: Algimantas, 2000. – ISBN 9986-509-50-5
  • Joniškio krašto žydų gyvenimas tarpukariu, 1918–1940 m. (sud. Tomas Butautis). – Šiauliai: K. J.Vasiliausko įmonė, 2003. – 63 p.: iliustr. – ISBN 9955-564-47-4
  • Joniškio krepšiniui – 70 (sud. Leonas Karaliūnas). – Kaunas: Arx Baltica, 2007. – 75 p.: iliustr. – ISBN 9955-638-72-9
  • Joniškio krašto koplyčios (sud. Gintautas Žalėnas, Valentas Cibulskas, Vytautas Didžpetris). – Kaunas: Žiemgalos leidykla, 2009. – 100 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-434-28-3

[taisyti] Nuorodos


Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Kitomis kalbomis