Kaišiadorys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kaišiadorys
   Kaisiadorys COA.gif   
Kaišiadorių centras.JPG

Kaišiadorys
54°51′40″N 24°27′20″E / 54.86111°N 24.45556°E / 54.86111; 24.45556 (Kaišiadorys)Koordinatės: 54°51′40″N 24°27′20″E / 54.86111°N 24.45556°E / 54.86111; 24.45556 (Kaišiadorys)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis: Kauno apskritis Kauno apskritis
Savivaldybė: Kaišiadorių rajono savivaldybė
Gyventojų (2013): 8 369
Altitudė: 73 m
Pašto kodas: LT-56001
Commons-logo.svg Vikiteka: KaišiadorysVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(3 kirčiuotė)
Vardininkas: Kaišiadórys
Kilmininkas: Kaišiadorių̃
Naudininkas: Kaišiadorìms
Galininkas: Kaišiadóris
Įnagininkas: Kaišiadorimìs
Vietininkas: Kaišiadorysè

Kaišiadorys – miestas vidurio Lietuvoje, Kauno apskrityje, tarp Kauno ir Vilniaus (nutolęs atitinkamai per 40 km ir 60 km); Kaišiadorių rajono savivaldybės centras. Kaišiadorių miesto seniūnija, Kaišiadorių apylinkės seniūnijos centras.

Miesto centre stovi Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedra (pastatyta 1932 m., vyskupijos centras), Vyskupijos rūmai (pastatyti 1933 m., architektas Vaclovas Michnevičius). Mieste yra apylinkės teismas, rajono apylinkės prokuratūra, Kauno VPK Kaišiadorių komisariatas, paštas (LT-56001), muziejus (įkurtas 1998 m.), kultūros centras, dailės galerija, agronomo Viktoro Ruokio memorialinis namas (nugriautas 2008 m.), Brazauskų namai-muziejus (įkurtas 2011 m.), urėdija, vakariniame miesto pakraštyje – rajono centrinė ligoninė, poliklinika, Ščebnicos tvenkiniai, prie kurių Kaišiadorių urėdija yra įrengusi poilsio aikštelę, rytiniame pakraštyje, kapinėse prie geležinkelio stovi partizanų koplyčia. Girelės miške yra Dainų slėnis. Rytuose ir šiaurėje Kaišiadorys ribojasi su Gudienos gyvenviete.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Partizanų koplyčia miesto kapinėse pastatyta ant 19-os partizanų kapo kaip paminklas Didžiosios Kovos apygardos partizanams (architektas S. Petrauskas, skulptorė A. Skarbaliūtė, vitražai K. Morkūno)

Pirmąkart Kaišiadorių vietovardis paminėtas 1590 m. Miestas pradėjo kurtis XIX a. 2-ojoje pusėje, pradėjus tiesti geležinkelį Vilnius–Kaunas, o vėliau pradėta tiesti Liepojos–Romnų geležinkelio atšaką link Šiaulių per dvaro laukus. Kaišiadorys tapo svarbiu geležinkelio mazgu. 1862 m. kovo 15 d. pro Kaišiadorių dvarą ir Jatkonių kaimą nesustodamas pravažiavo pirmasis traukinys, kadangi čia nebuvo geležinkelio stoties. Ji atsirado tik nutiesus dar vieną geležinkelį.

1869 m. buvo sudarytas Liepojos geležinkelio projektas, kuris ties Jatkonių kaimu turėjo atsišakoti nuo esamos Lentvario-Kauno geležinkelio atšakos ir vesti į didžiausią tuo metu carinės Rusijos uostą – Liepoją. Netrukus šis geležinkelis buvo nutiestas ir 1871 m. spalio 24 d. iš Vilniaus per Jatkonis į Liepoją nauja geležinkelio atšaka išvažiavo pirmasis traukinys. Geležinkelių sandūroje buvo įkurta Jatkonių geležinkelio stotis (pavadinta artimiausio kaimo, kurio žemėse įsikūrė, vardu). Tačiau visi ėmė painioti šios stoties pavadinimą su tuometinės Rusijos-Prūsijos pasienyje buvusia stotimi Eitkūnais, todėl buvo nuspręsta pakeisti stoties pavadinimą į kitą. 1871 m. gruodžio 8 d. Jatkonių geležinkelio stotis pagal netoliese buvusio dvaro pavadinimą pavadinta Kaišiadorių geležinkelio stotimi.

1906 m. pradėta statyti Kaišiadorių bažnyčia; tais metais susikūrė Kaišiadorių parapija. 1915 m. liepos 22 d. Pirmojo pasaulinio karo metu Kaišiadoris okupavo Vokietija; Kaišiadorys pirmąkart tapo administracinio vieneto – apskrities centru. 1918 m. lapkričio 23 d., dar tebeesant okupantų vokiečių daliniams, Kaišiadorių klebono kun. Alfonso Varno iniciatyva susikūrė Kaišiadorių parapijos (valsčiaus) komitetas. Ši data laikoma Kaišiadorių savivaldos pradžia. Po kelių savaičių, 1918 m. gruodžio 16 d. Kaišiadoryse įvyko apskrities valsčių ir parapijų komitetų atstovų suvažiavimas, kuriame buvo suformuotas Kaišiadorių apskrities komitetas.

Kaišiadorių miestas įėjo ir į nepriklausomos Lietuvos geležinkelių istoriją – 1919 m. liepos 6 d. iš Kaišiadorių į Radviliškį išvyko pirmasis Lietuvos traukinys. 1920 m. Lenkijai okupavus Trakus ir rytų Lietuvą, Kaišiadorys tapo Trakų apskrities ir neokupuotos Vilniaus vyskupijos dalies centru. 1926 m. balandžio 4 d. popiežius Pijus XI bule „Lituanorum gente“ įsteigė Lietuvos bažnytinę provinciją. Kaišiadorys tapo vyskupijos centru.

1928 m. po rekonstrukcijos pradėjo veikti klijų fabrikas (stambiausias to meto Lietuvoje), 1933 m. ėmė veikti pieninė. 1934 m. Kaišiadoryse pastatyti apskrities savivaldybės rūmai, 1935 m. – Kaišiadorių vyskupijos kurijos rūmai (archit. Vaclovas Michnevičius), 1936 m. pašventinta Kaišiadorių katedra. Tarpukariu prie miesto prijungti Juodkonys.

Antrojo pasaulinio karo metu traukdamasi Vokietijos kariuomenė sudegino geležinkelio stotį ir išardė bėgius. 1946 m. balandžio 24 d. įkūrus apskritį Kaišiadorys gavo miesto teises (iki tol buvo miestelis). Sovietmečiu pastatyti du dideli paukštynai, Lietuvos gyvulininkystės ir veterinarijos mokslinių tyrimų instituto veterinarijos skyrius, ligoninė, valgykla-restoranas (architektas A. Kučinskas).

1996 m. patvirtintas Kaišiadorių herbas, herbo pagrindu taip pat paruošti ir patvirtinti Kaišiadorių vėliavos ir antspaudo etalonai. 1998 m. gegužės 27 d. įkurtas Kaišiadorių muziejus.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XX a. pradžia Žiežmarių valsčius  ?
iki I pasaulinio karo Kaišiadorių valsčiaus centras  ?
19151918 m.  ? Kaišiadorių apskrities centras
19181919 m. Kaišiadorių valsčiaus centras
19191940 m. Trakų apskrities centras
19401946 m. Trakų apskritis
19461950 m. apskrities pavaldumo miestas, Kaišiadorių valsčiaus centras Kaišiadorių apskrities centras
19501953 m. rajoninio pavaldumo miestas Kaišiadorių rajono centras Kauno sritis
19531995 m.
1995 Kaišiadorių miesto seniūnija, Kaišiadorių apylinkės seniūnijos centras Kaišiadorių rajono savivaldybės centras Kauno apskritis


Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Kaišiadorių rajono savivaldybė.
Kaišiadorių kultūros centras.
Kaišiadorių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba.

Kaišiadorių vardas savotiškas savo arabiška kilme. Miesto vardas kildinamas iš kilmingo totoriaus, gyvenusio šiose vietose dar XVI a., vardo Chašaidaras – tai samplaikinis darinys iš dviejų arabiškų vardų Hadži (Chadži) – „piligrimas į Meką“ + Haidar – „liūtas“. Palaipsniui gyvenvietė įgavo Kaišiadorių pavadinimą. [1]

Kita versija teigia, kad pavadinimas galėjęs kilti nuo žodžių kašė (slavybė, reiškianti „krepšys, pintinė“) + daryti („dirbti, gaminti“), taigi, turėtų reikšti „krepšių gamintojus, dirbėjus“. Pirmasis pavadinimo sandas galėjo būti ir nuo žodžio kaištis („volė, kamštis, kuolelis kam nors užkimšti“ ir pan.), tuomet galėjo reikšti „kaiščių dirbėjas“. Tačiau abiem pastarosioms versijoms pagrįsti trūksta istorinio pagrindo, kadangi prie geležinkelio kuriantis gyvenvietei tokie amatai neturėjo esminės svarbos.

Liaudies etimologija miesto pavadinimą kildina iš XIX a., kai caro laikais buvo statomas geležinkelis, o gyventojai vis klausdavo kū čia dara? („ką čia daro?“).

1862 m. miestas vadintas lenk. Koszedary, 1905 m. rus. Кошедары, 1906 m. – Kašedarai, 1926 m. – Kaišedorys [2]. Tarpukariu buvo vartojama vienaskaitinė forma (t. y. kilmininkas ne Kaišiadorių, bet Kaišiadorio, Kaišedorio).

Miestų partnerystė[taisyti | redaguoti kodą]

Miestai, su kuriais Kaišiadorys yra užmezgę partnerystės ryšius:

Švietimo ir ugdymo įstaigos[taisyti | redaguoti kodą]

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1897 m. ir 2013 m.
1897 m.sur. 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1967 m.[3] 1970 m.sur.
833 1 929 3 011 3 902 4 618
1974 m.[4] 1976 m.[5] 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur.
5 900 8 100 9 022 10 964 10 002
2006 m. 2011 m.sur. 2012 m. 2013 m. -
9 750 8 664 8 499 8 369 -


Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Futbolas[taisyti | redaguoti kodą]

Pramonė[taisyti | redaguoti kodą]

Mieste yra verslo informacinis centras, vienas didžiausių Lietuvoje pramoninių paukštynų (UAB „Kaišiadorių paukštynas“). Taip pat yra dar vienas „Girelės paukštynas“. Veikia duonos kepykla „Gudobelė“, medinių langų, durų ir surenkamų namų gamintojas UAB „Roda“, chemijos produktų gamybos ir pardavimo įmonė UAB „Savingė“, baldų gamintojas „Nemuno baldai“, statybos įmonė „Kaišiadorių statyba“.

Susisiekimas[taisyti | redaguoti kodą]

Geležinkelio stotis
Vandens bokštas prie geležinkelio, pastatytas 1883 m.

Svarbus geležinkelio mazgas. Per miestą eina geležinkelis Vilnius–Kaunas (senojo geležinkelio Sankt Peterburgas-Varšuva atšaka iš Lentvario į Virbalį), taip pat atsišakoja kelias į Klaipėdą. Yra geležinkelio stotis, greta jos – buvusi autobusų stotis. 2011 m. autobusų stotis perkelta į Gedimino g. 133.

Geležinkelio ruožas

Railway station template image.jpg

Kaišiadorys

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Laimutis Bilkus. Dėl miesto vardo Kaišiadorys kilmės. Acta Linguistica Lithuanica, T. XLVII. Vilnius, 2002.
  2. http://lithuanianphilately.com/postal-history/kaisiadorys.html
  3. Kaišiadorys. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 20 psl.
  4. Kaišiadorys. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 183 psl.
  5. Stanislovas Buchaveckas, Algimantas Miškinis ir kt. Kaišiadorys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 176 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]