Kaišiadorys
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Kaišiadorys | |||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
|
|||||||||||||||
|
Kaišiadorys
|
|||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) |
|||||||||||||||
| Valstybė: | |||||||||||||||
| Apskritis: | |||||||||||||||
| Savivaldybė: | Kaišiadorių rajono savivaldybė | ||||||||||||||
| Gyventojų : | 9 704 | ||||||||||||||
| Pašto kodas: | LT-56001 | ||||||||||||||
| KaišiadorysVikiteka | |||||||||||||||
|
|||||||||||||||
Kaišiadorys – miestas vidurio Lietuvoje, Kauno apskrityje, tarp Kauno ir Vilniaus (nutolęs atitinkamai per 40 km ir 60 km); rajono savivaldybės centras. Miestas turi atskiros seniūnijos statusą, taip pat yra Kaišiadorių apylinkės seniūnijos centras.
Miesto centre stovi Kristaus Atsimainymo katedra (pastatyta 1932 m.) – vyskupijos centras. Mieste yra apylinkės teismas, rajono apylinkės prokuratūra, Kauno VPK Kaišiadorių komisariatas, paštas (LT-56001), muziejus (įkurtas 1998 m.), Lietuvos veterinarijos institutas, kultūros centras, dailės galerija, agronomo V. Ruokio memorialinis namas, urėdija, vakariniame miesto pakraštyje – rajono centrinė ligoninė, poliklinika, Šnebnicos tvenkiniai, prie kurių Kaišiadorių urėdija yra įrengusi poilsio aikštelę , rytiniame pakraštyje, kapinėse prie geležinkelio stovi partizanų koplyčia. Girelės miške yra Dainų slėnis.
Per miestą eina geležinkelis Vilnius-Kaunas (senojo geležinkelio Sankt Peterburgas-Varšuva atšaka iš Lentvario į Virbalį), taip pat atsišakoja kelias į Klaipėdą Vilnius-Klaipėda . Rytuose Kaišiadorys ribojasi su Gudienos gyvenviete.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Pirmąkart Kaišiadorys minimi 1782 m. kaip dvaras. Miestas pradėjo kurtis XIX a. 2-ojoje pusėje, kai 1862 m. pradėtas tiesti Liepojos-Romnų geležinkelis. 1920-1939 m. buvo Trakų apskrities centras, kadangi Lenkijos armija tuo metu buvo užėmusi Trakus. 1928 m. pradėjo veikti klijų fabrikas.
1946 m. gavo miesto statusą. 1996 m. patvirtintas dabartinis Kaišiadorių herbas.
| Administracinė priklausomybė | |
|---|---|
| 1915–1919 m. | Kaišiadorių apskrities centras |
| 1919–1940 m. | Trakų apskrities centras |
| 1946–1950 m. | Kaišiadorių apskrities centras |
| nuo 1950 m. | rajono centras |
[taisyti] Pavadinimo kilmė
XIX a. tiesiant geležinkelį, netoli Alionių dvaro ties Paparčiais buvo pastatyti laikini namai darbininkams. Geležinkelio stotis išaugo Juodkonių kaimo laukuose. Rusai Paparčius vadino Eitkonimis ir pan. Šis vardas painiojosi su Eitkūnų geležinkelio stoties vardu, todėl Paparčių stoties vardas netrukus buvo pakeistas ir stotis pavadinta Kaišiadorimis.
Kaišiadorių vardas savotiškas savo arabiška kilme. Miesto vardas kildinamas iš kilmingo totoriaus, gyvenusio šiose vietose dar XVI amžiuje, vardo Chaišadaras. Palaipsniui gyvenvietė įgavo Kaišiadorių pavadinimą.
Kita versija teigia, kad pavadinimas galėjęs kilti nuo žodžių kašė (slavybė, reiškianti „krepšys, pintinė“) + daryti („dirbti, gaminti“), taigi, turėtų reikšti „krepšių gamintojus, dirbėjus“. Pirmasis pavadinimo sandas galėjo būti ir nuo žodžio kaištis („volė, kamštis, kuolelis kam nors užkimšti“ ir pan.), tuomet galėjo reikšti „kaiščių dirbėjas“. Tačiau abiems pastarosioms versijoms pagrįsti trūksta istorinio pagrindo, kadangi prie geležinkelio kuriantis gyvenvietei tokie amatai neturėjo esminės svarbos.
Liaudies etimologija miesto pavadinimą kildina iš XIX amžiaus, kai caro laikais buvo statomas geležinkelis, o gyventojai vis klausdavo kū čia dara? („ką čia daro?“).
1862 m. miestas vadintas lenk. Koszedary, 1905 m. rus. Кошедары, 1906 m. – Kašedarai, 1926 m. – Kaišedorys.
[taisyti] Seniūnija
| Kaišiadorių miesto seniūnija | |
|---|---|
| Savivaldybė: | Kaišiadorių rajono |
| Administracinis centras: | Kaišiadorys |
| Plotas: | 11 km² |
| Gyventojai: | 9734 (2005 m.) |
| Gyventojų tankumas: | 885 žm./km² |
| Kaimų skaičius: | 0 |
| Seniūnas: | Laima Katelevskienė |
| Žemėlapis | |
Kaišiadorių miestas turi atskiros seniūnijos statusą rajono savivaldybėje (nuo 1999 metų).
2009 m. įsteigtos 4 seniūnaitijos:
- Girelės
- Lomenos
- Senamiesčio
- Senųjų Kaišiadorių
[taisyti] Miestų partnerystė
Miestai, su kuriais Kaišiadorys yra užmezgę partnerystės ryšius:
Šiame Vokietijos mieste veikia „Draugystės su Lietuva ratelis“ [1].
| Kaišiadorių rajono seniūnijos |
|
Kaišiadorių apylinkės seniūnija | Kaišiadorių miesto seniūnija | Kruonio seniūnija | Nemaitonių seniūnija | Palomenės seniūnija | Paparčių seniūnija | Pravieniškių seniūnija | Rumšiškių seniūnija | Žaslių seniūnija | Žiežmarių seniūnija | Žiežmarių apylinkės seniūnija |
[taisyti] Pramonė
Mieste yra verslo informacinis centras, vienas didžiausių Lietuvoje pramoninių paukštynų („Kaišiadorių paukštynas“). Taip pat yra dar vienas „Girelės paukštynas“. Šiaurės vakariniame pakraštyje yra valymo įrenginiai.
[taisyti] Švietimo ir ugdymo įstaigos
- 2 vidurinės mokyklos:
- jaunimo ir suaugusiųjų mokykla
- specialioji mokykla
[taisyti] Gyventojai
| Demografinė raida tarp 1970 m. ir 2001 m. | |||
| 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. |
|---|---|---|---|
| 4 618 | 9 022 | 10 964 | 10 002 |
[taisyti] Žymūs žmonės
Kaišiadorių vyskupijoje dirbo kardinolas Vincentas Sladkevičius (1920-2000), nors tarybinė valdžia jam neleido tapti vyskupu. Kaišiadoryse mokyklą baigė politikas Algirdas Brazauskas (1932-). Krepšininkas Ramūnas Šiškauskas (1978-) gimė, užaugo ir pradėjo profesionalo karjerą Kaišiadoryse. Kaišiadoryse ilgai dirbo agronomas Viktoras Ruokis (1885–1971).
[taisyti] Sportas
[taisyti] Futbolas
[taisyti] Nuorodos
Kaišiadorys | Kruonis | Palomenė | Paparčiai | Pravieniškės II | Rumšiškės | Varkalės | Žasliai | Žiežmariai
