Indija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Republic of India
भारत गणराज्य
Bhārat Ganarājya
Indijos vėliava Indijos herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Indija žemėlapyje
Valstybinė kalba hindi, anglų ir dar 22 regioninės kalbos.
Sostinė Naujasis Delis
Didžiausias miestas Mumbajus
Valstybės vadovai Pranab Mukherjee
Prezidentas
Narendra Modi
Ministras pirmininkas
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
3 287 590 km² (7)
9,5 %
Gyventojų
 – 2014
 – Tankis
 
1 271 675 213 (2)
333,18 žm./km² (18)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2006 (progn.)
4 042,00 mlrd. $ (4)
3 700 $ (123)
Valiuta Indijos rupija (INR)
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC+5:30
netaikomas
Nepriklausomybė
Atgauta
nuo Jungtinės Karalystės
1947 m. rugpjūčio 15 d.
Valstybinis himnas Indijos himnas
Interneto kodas .in
Šalies tel. kodas 91

Indijos Respublika – valstybė pietų Azijoje, antra valstybė pasaulyje pagal gyventojų skaičių. Ribojasi su Pakistanu, Kinija, Mianmaru, Bangladešu, Nepalu, Butanu, Afganistanu bei Indijos vandenynu. Netoli Indijos krantų yra salų valstybės – Šri Lanka, Maldyvai ir Indonezija.

Indija yra daugiausiai gyventojų turinti pasaulio demokratija. Per paskutinius dvidešimt metų gerokai padidėjo tiek Indijos gyventojų skaičius, tiek šalies strateginė svarba. Indija per paskutinius kelis dešimtmečius tapo svarbia karine galybe, turinčia branduolinį ginklą.

Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Šalies pavadinimą nulėmė Indo upė (Sindh), kuri dabar teka daugiausia Pakistane. Per iranėnų kalbas Indo vardas Hinduš pateko į graikų kalbą ir ten tapo Indos, o paskui kraštui už Indo upės graikai suteikė pavadinimą India. Patys indai savo šalį vadina kitaip – Bharat (pavadinimas kilo nuo Bharatų dinastijos), tačiau ir tarp pačių indų esama skirtumų.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Indijos istorija.

Seniausi žinomi žmonių gyvenimo Indijoje pėdsakai yra akmens amžiaus olų piešiniai Madhja Pradeše.

Seniausios žinomos nuolatinės žemdirbių gyvenvietės atsirado prieš 9000 metų. Tuomet Šiaurės Vakarų Indijoje užgimusi vad. Hakros keramikos, arba Mergarcho kultūra ilgainiui transformavosi į Harapos („Indo slėnio“) civilizaciją (~3100–1900 m. pr. m. e.).

Daugumos indų iki šiol išpažįstamas hinduizmas atsirado iš vedinės (senovės indoarijų) ir Šiaurės Indostano aborigenų (neindoarijų) kultūrų sąveikos. I tūkstm. pr. m. e. II pusėje suklestėjo dvi vedizmo atžvilgiu heterodoksinės religijos – džainizmas ir budizmas. Tuo pat metu Šiaurės Rytų Indostane daugelio nepriklausomų karalysčių vietoje iškilo Maurjų imperija. Vėlesnis Guptų dinastijos laikotarpis istorikų laikomas Indijos „Aukso amžiumi“. Tuomet globojami įvairių valstybių imperatorių bei karalių Indijoje klestėjo menai, matematika, architektūra, astronomija, religinė filosofija.

„Brandžiaisiais“ Viduramžiais didžioji Indijos dalis buvo valdoma Delio sultonų, nuo XVI a. – Mogolų dinastijos imperatorių.

Dėl Indijos karalysčių susiskaldymo atvykę portugalų, prancūzų ir anglų pirkliai rado palankias kolonizacijai sąlygas. Praktiškai visa Indija pateko į Anglijos imperijos sudėtį. Anglijos kolonizacijai buvo priešinamasi – žymiausias yra 1857 m. sipajų sukilimas. Po sukilimo Indijoje ėmė stiprėti nepriklausomybės judėjimas. 1947 m. rugpjūčio 15 d. Indija gavo visišką nepriklausomybę ir tapo sekuliaria respublika.

Po nepriklausomybės Indija kariavo keturis karus su savo kaimynais. Nuo 1975 m. iki 1977 m. ministrė pirmininkė Indira Gandi paskelbė nepaprastąją padėtį, buvo sustabdytos piliečių teisės, suimami ir be teismo kalinami civiliai gyventojai. 1998 m. dykumoje Indijos vyriausybė susprogdino penkias kovines branduolines galvutes, taip patvirtindama savo kaip branduolinės valstybės statusą. 1999 m. Indija mobilizavo ir permetė savo karines pajėgas į Kašmyrą, siekdama išstumti musulmonų teroristus (kartais vadinami partizanais, nes siekia Kašmyro nepriklausomybės), remiamus Pakistano.

Politinė sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Indijos politinė sistema.

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Indijos valstijos ir teritorijos.

Indija suskirstyta į 28 valstijas (kurios suskirstytos į apskritis), 6 sąjungines teritorijas ir Delio Nacionalinę sostinės teritoriją.

Valstijos:

  1. Andhra Pradešas
  2. Arunačal Pradešas
  3. Asamas
  4. Biharas
  5. Čhatisgarchas
  6. Goa
  7. Gudžaratas
  8. Harjana
  9. Himačal Pradešas
  10. Džamu ir Kašmyras
  11. Džharkhandas
  12. Karnataka
  13. Kerala
  14. Madhja Pradešas
  1. Maharaštra
  2. Manipuras
  3. Meghalaja
  4. Mizoramas
  5. Nagalandas
  6. Orisa
  7. Pandžabas
  8. Radžasthanas
  9. Sikimas
  10. Tamilnadas
  11. Tripura
  12. Utar Pradešas
  13. Utarančalas
  14. Vakarų Bengalija
  15. Telangana

Sąjunginės teritorijos

Nacionalinė sostinės teritorija G. Delis

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Indijos geografija.

Indija užima didžiąją Indijos subkontinento dalį ir yra septinta pagal plotą pasaulio šalis. Šiaurėje ir šiaurės rytuose Indijos gamtines sienas sudaro Himalajai – aukščiausias pasaulio kalnynas, kurį pačiuose šalies šiaurės vakaruose nuo Karakorumo skiria Indo aukštupio slėnis. Likusi šiaurinė, rytinė ir centrinė dalis priklauso Indo-Gango lygumai. Vakaruose, pasienyje su Pakistanu, driekiasi Tharo dykuma. Beveik visą pietų teritoriją užima Dekano plokščiakalnis. Jį supa dvi kalvų grandinės – Vakarų Ghatai ir Rytų Ghatai.

Ilgiausios Indijos upės yra Gangas, Brahmaputra, Jamuna, Godavari, Kaveri, Narmada, Krišna.

Klimatas šioje valstybėje vyrauja nuo tropikų pietuose ir centre, iki vėsesnio oro šiaurėje (Himalajuose).

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Bombėjaus birža yra seniausia Azijoje ir didžiausia Indijoje.
Pagrindinis straipsnis – Indijos ekonomika.

Nuo pat savo kaip demokratinės valstybės egzistavimo pradžios Indija vykdė socialistinę ekonomikos politiką su griežta privataus sektoriaus, užsienio prekybos ir tiesioginių užsienio investicijų kontrole. Tačiau nuo 1991 m. ėmė palaipsniui atidaryti savo rinką, sumažindama vyriausybės įtaką kontroliuojant užsienio prekybą ir investicijas. Tačiau valstybei priklausančių objektų privatizavimas vis dar yra diskutuojamas.

Su 9,2 % BVP augimu per metus, Indija patenka tarp sparčiausiai besivystančių valstybių pasaulyje. Pagal 2010 m. duomenis, šalis buvo ketvirta didžiausia ekonomika pasaulyje po JAV, Kinijos ir Japonijos.[1]

Indijos BVP augimo istorija:

Dešimtmetis Vidutinis BVP augimas, % per metus
1960–1969 4,0
1970–1979 3,0
1980–1989 5,6
1990–1999 5,7
2000–2009 7,3

Indija turi 496,4 milijonus darbingų žmonių, iš kurių 60 % dirba žemės ūkyje ir su juo susijusioje pramonėje. Svarbiausios auginamos kultūros yra ryžiai, miežiai, medvilnė, arbata, cukranendrės, bulvės ir džiutas.

Paskutiniu metu išsilavinęs ir angliškai kalbantis Indijos visuomenės sluoksnis tapo multinacionalinių korporacijų grobiu. Todėl dabar ji jau viena stambiausių informacinių technologijų gamintoja. Taip pat užsiima ir finansų, mokslinių tyrinėjimų sferų bei technologijų aptarnavimu.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Indijos gyventojai.
Gyventojų skaičiaus augimas 1961–2003 m.

Šiuo metu Indijoje gyvena apie 1,1 milijardo žmonių ir šiuo rodikliu pasaulyje nusileidžia tik Kinijai. Beveik 70 % indų gyvena kaime, tačiau paskutiniais dešimtmečiais Indijos urbanistiniai centrai ėmė sparčiai augti.

Indijos kalbos skirstomos į dvi didžiausias grupes. Šiaurinėje šalies dalyje daugiausiai kalbama indoarijų kalbomis (apie 74 %), pietuose paplitusios dravidų kalbos (apie 24 %). Likusios Indijos kalbos priklauso austroazinių ir tibetiečių-birmiečių kalbų šeimoms. Iš jų valstybinėmis kalbomis pripažįstamos 23, o hindi ir anglų kalba vartojamos oficialioms reikmėms.

80,5 % indų yra induistai, o musulmonai, tesudarantys 13.4 % visos populiacijos, turi antrą pagal dydį bendruomenę pasaulyje. Kitos religijos – krikščionybė (2,3 %), sikhizmas (1,9 %), budizmas (0,8 %), džainizmas (0,4 %).

Indian people, Gwalior, Jan Satyagraha 2012.jpg

Gavus nepriklausomybę, Indijos raštingumo lygis siekė 11 %, dabar jis yra jau 68,4 %. Aukščiausias jis – Keralos valstijoje (91 %), žemiausias – Bihare (47 %).

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Indijos kultūra.
Vienas didžiausių pasaulio kino industrijos centrų Indijoje vadinamas Bollywood

I, dominuojančių kultūrinėje šio regiono erdvėje – tai tolerancija ir polinkis į sinkretizmą. Tai padėjo sugyventi daugeliui labai skirtingų tradicijų bei absorbuoti įsiveržėlių kultūrą, neprarandant savasties.

Tradicinėje elitinėje kultūroje išskirtinę vietą užėmė sanskritas, kurio paplitimas ir buvo tas žymeklis, brėžęs „indiškąją“ erdvę.

Indijos muzika yra labai įvairi. Svarbiausios klasikinės muzikos tradicijos yra Hindustano šiaurėje ir Karnatakos pietuose. Egzistuoja ir daug tradicinio šokio mokyklų. Kaip pavyzdžius galima pateikti Bharatanatyam, Kathakali, Kathak.

Literatūros tradicijos prasideda Vedomis – vienais seniausių tekstų pasaulyje. Taip pat Indijos kultūrai labai reikšmingi i Mahabharata ir Ramajana. Žymiausias šiuolaikinis rašytojas buvo Rabindranatas Tagorė.

Indijoje pagaminama daugiausia filmų per metus. Žymiausias kino pramonės centras yra vadinamasis „Bolivudas“, įsikūręs Mumbajuje.

Kita informacija[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Indija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Indija