Kareivinės
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kareivinės - statinys, kuriame gyvena karinių formuočių nariai, dažniausiai - karinių dalinių kareiviai. Kareivinėse dažniausiai gyvena privalomosios tarnybos kareiviai. Mokymų ir padidintos kovinės parengties metu kareivinėse apgyvendinamas visas dalinio personalas.
[taisyti] Patalpos
Kareivinėse būna:
- miegamieji
- mokomosios patalpos
- tarnybinės patalpos
- buitinės ir sanitarinės patalpos
- šaulių ginklų laikymo patalpos
- ir kt.
Kareivinės šiais laikais paprastai būna aptvertos (dažnai aukštomis tvoromis, su spygliuota viela), saugomos sargybos padalinių.
[taisyti] Istorija
Kareivinės egzistavo dar Romos imperijoje. Tuometinėse kareivinėse buvo viskas, ko kasdieniniame gyvenime reikėdavo kareiviams. Kareivinės turėdavo savo kepėjus, batsiuvius ir kitus reikalingus amatininkus.
Kareivinės Europoje vėl atsirado XVII a. pabaigoje, kai atsirado nuolatinė reguliari kariuomenė. Iki tol kareiviai būdavo apgyvendinami paprastuose gyvenamuose pastatuose.
XVIII a. Prūsijoje kareivinėse gyvendavo ir kariškių šeimos. XIX a. Vokietijos kareivinėse būdavo apgyvendinami tik kareiviai. Kareivinių pastatai būdavo kelių dydžių, priklausomai nuo to, kokio dalinio (kuopos ar bataliono) kareiviai jame bus apgyvendinti. Dažnai batalionų kareivinėse kiekviena kuopa turėdavo savo aukštą, prie kurio laiptų būdavo puskarininkių kambariai.
