1939 m.

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Metai: 1936 1937 1938 - 1939 - 1940 1941 1942 MCMXXXIX metai

Dešimtmečiai: 2-as 3-as - 4-as - 5-as 6-as

Šimtmečiai: XIX amžius - XX amžius - XXI amžius

2 tūkstantmetis

v • a • r Kituose kalendoriuose Armėnų kalendoriuje 1388 ԹՎ ՌՅՁԸ Bahajų kalendoriuje 95 – 96 Berberų kalendoriuje 2889 Bizantijos kalendoriuje 7447 – 7448 Budistų kalendoriuje 2483 Etiopų kalendoriuje 1931 – 1932 Hebrajų kalendoriuje 5699 – 5700 Indų Kali Yuga kalendoriuje 5040 – 5041 Indų Saka kalendoriuje 1861 – 1862 Indų Vikram kalendoriuje 1994 – 1995 Iraniečių kalendoriuje 1317 – 1318 Japonų kalendoriuje Shōwa 14 (昭和14年) Kinų kalendoriuje 4575/4635 — iki — 4576/4636 Koptų kalendoriuje 1655 – 1656 Korėjiečių kalendoriuje 4272 Musulmonų kalendoriuje 1357 – 1358 Mianmaro kalendoriuje 1301 Tajų saulės kalendoriuje 2482

Vikisritis: Metai [+] 1939 metai (1 kat., 3 psl.)

1939 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Turinys 1 Lietuvoje 1.1 Įvykiai 1.2 Gimtadieniai 1.3 Mirtys 2 Pasaulyje 2.1 Įvykiai 2.2 Gimtadieniai 2.3 Mirtys 3 Nuorodos

[taisyti] Lietuvoje

[taisyti] Įvykiai

Sausis

• Sausio 10 d. – Lietuvos Seimas priėmė neutralumo įstatymą, kuriuo siekė užtikrinti Lietuvos nesikišimą ir nešališkumą karo atveju.

Kovas

• Kovo 20 d. – Berlyne Lietuvos užsienio reikalų ministrui Juozui Urbšiui J. fon Ribentropas įteikė Vokietijos ultimatumą.
• Kovo 22 d. – Berlyne buvo pasirašyta Vokietijos-Lietuvos sutartis dėl Klaipėdos krašto ir Vokietija perėmė Klaipėdos kraštą iš Lietuvos.
• Kovo 23 d. – laivu „Deutschland“ į Klaipėdą atvyko Adolfas Hitleris.

Gegužė

• Gegužės 20 d. – pasirašyta Lietuvos ir Vokietijos dvišalė prekybos sutartis.
• Gegužės 21 d. – atidaryta Kauno sporto halė.
• Gegužės 28 d. – Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė antrą kartą tapo Europos čempione.

Rugsėjis

• Rugsėjo 1 d. – Kauno meno mokyklai suteiktas aukštosios mokyklos statusas.

Spalis

• Spalio 10 d. – Sovietų Sąjungos ir Lietuvos savitarpio pagalbos sutartis. Lietuvoje įkuriamos Sovietų Sąjungos karinės bazės.

Gruodis

• Gruodžio 7 d. – Taline įvyko pirmoji Baltijos santarvės šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos – užsienio reikalų ministrų konferencija.
• Gruodžio 13 d. – Lietuvos Seimas priėmė Universiteto įstatymą, pagal kurį Vilniaus universitetas turėjo vadovautis Kauno universiteto statutu.

Nedatuoti

• Kauno universiteto Humanitarinių mokslų fakultetas persikėlė į Vilnių.
• Į Šiaulius iš Klaipėdos persikėlė Prekybos institutas ir tapo Šiaulių Prekybos institutu, veikė iki 1943 m.

[taisyti] Gimtadieniai

Sausis

• Sausio 1 d. – Leonas Vaidotas Ašmantas, Lietuvos inžinierius šilumininkas, habilituotas technologijos mokslų daktaras, visuomenės veikėjas, buvęs politinis veikėjas, Lietuvos energetikos ministras.
• Sausio 2 d. – Zenonas Eimutis Sabalys, inžinierius, visuomenės veikėjas, Šiaulių miesto Garbės pilietis.
• Sausio 10 d. – Leonija Vanda Kulienė-Marcinauskaitė, Lietuvos agronomė, biomedicinos mokslų daktarė.
• Sausio 11 d. – Leonas Gytis Lazėnas, Lietuvos inžinierius mechanikas, technikos mokslų kandidatas. (m. 1985 m.)
• Sausio 15 d. – Marija Tautkuvienė-Piliutytė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
• Sausio 26 d. – Vida Krištolaitytė, Krištolaitis, Lietuvos tapytoja, grafikė.

Vasaris

• Vasario 4 d. – Rita Jurgaitienė-Pilypaitė, choro dirigentė ir muzikos mokytoja.
• Vasario 8 d. – Jonas Kubilius, choro dirigentas ir pedagogas.
• Vasario 12 d. – Valentinas Greičiūnas, inžinierius, Lietuvos sporto ir politinis veikėjas.
• Vasario 20 d. – Laima Lankauskaitė, Lietuvos lėlių teatro aktorė, režisierė. (m. 2003 m.)
• Vasario 21 d. – Nijolė Ambrazaitytė, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signatarė.
• Vasario 23 d. – Jonas Aleksa, choro, simfoninio orkestro ir operos dirigentas, pedagogas. (m. 2005 m.)

Kovas

• Kovo 3 d. – Algirdas Budrys, Lietuvos klarnetininkas virtuozas.
• Kovo 6 d. – Jonas Strielkūnas, Lietuvos poetas, vertėjas, publicistas.
• Kovo 7 d.
  • Dalia Zita Sabalienė, pedagogė, filologė, Šiaulių miesto visuomenės veikėja. (m. 1999 m.)
  • Tomas Rimantas Buivydas, Lietuvos grafikas.
• Kovo 10 d. – Algimantas Vincas Ulba, Lietuvos ir Palangos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
• Kovo 12 d. – Raminta Gamziukaitė-Mažiulienė, Lietuvos literatūros tyrinėtoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė.
• Kovo 16 d. – Jonas Strielkūnas, poetas, vertėjas.
• Kovo 19 d. – Jonas Vytautas Bruveris, Lietuvos muzikologas, humanitarinių mokslų daktaras.

Balandis

• Balandžio 6 d. – Kęstutis Jonas Juodkazis, Lietuvos elektrochemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
• Balandžio 17 d. – Brunonas Gailiušis, Lietuvos inžinierius hidrotechnikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
• Balandžio 18 d. – Romualdas Granauskas, prozininkas, dramaturgas.
• Balandžio 25 d. – Mykolas Dobkevičius, Lietuvos geologas, hidrogeologas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.

Gegužė

• Gegužės 18 d. – Aldona Dvarionaitė, Lietuvos pianistė, pedagogė. (m. 2000 m.)
• Gegužės 19 d. – Leonardas Grudzinskas, žurnalistas - gamtininkas, rašytojas.
• Gegužės 25 d. – Algirdas Povilas Ažubalis, Lietuvos pedagogas, habilituotas socialinių mokslų daktaras, profesorius.

Birželis

• Birželio 4 d. – Vincas Bartusevičius, Vokietijos lietuvių bendruomenės veikėjas, pedagogas, humanitarinių mokslų daktaras.
• Birželio 14 d. – Vytautas Maruškevičius, Lietuvos ir Prienų rajono politinis veikėjas.
• Birželio 27 d. – Antanas Sutkus, fotomenininkas, Lietuvos fotografijos meno draugijos iniciatorius ir ilgametis vadovas.

Liepa

• Liepos 18 d. – Romualdas Aloyzas Kalvaitis, Lietuvos inžinierius zootechnikas, Skuodo raj. politinis veikėjas.

Rugpjūtis

• Rugpjūčio 14 d. – Algimantas Kunčius, Lietuvos fotografas.
• Rugpjūčio 17 d. – Vladislavas Domarkas, radijo inžinierius, Lietuvos mokslo bei visuomenės veikėjas.

Rugsėjis

• Rugsėjo 10 d. – Regina Abramavičienė-Majauskaitė, muzikos mokytoja ir chorvedė.

Lapkritis

• Lapkričio 2 d. – Vladas Katinas, Lietuvos geologas, fizinių mokslų daktaras.
• Lapkričio 22 d. – Vytautas Steponas Buterlevičius, ekonomistas, Lietuvos profsąjungų ir politinis veikėjas.

Nedatuoti

• Algimantas Petras Kavoliukas, vienas Lietuvos laisvės gynėjų, Sausio 13-osios auka. Jo vardu yra pavadinta viena iš Karoliniškių gatvių. (m. 1991 m.)
• Algirdas Sliesaravičius, Lietuvos genetikas, vienas iš šiuolaikinių pašarinių augalų metodų kūrėjas, LMA narys ekspertas.
• Arvydas Každailis, dailininkas, grafikas, iliustratorius.

[taisyti] Mirtys

• Sausio 21 d.
  • Juozas Breiva, kunigas, Bažnyčios ir kultūros veikėjas, švietėjas ir lietuvybės ugdytojas, Kirdeikių parapijos steigėjas ir bažnyčios statytojas (g. 1891 m.).
  • Juozas Tubelis, Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas. Buvo švietimo, finansų, žemės ūkio ministru, ministru pirmininku (g. 1882 m.).
• Kovo 11 d. – Pranas Juškys, Lietuvos draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas. (g. 1871 m.)
• Spalio 17 d. – Petras Avižonis, gydytojas oftalmologas, mokslininkas, profesorius, laisvamanis. (g. 1875 m.)

Nedatuoti

• Vladislavas Jakovickis, akušeris-ginekologas, medicinos daktaras, medicinos papulkininkis. (g. 1885 m.)

[taisyti] Pasaulyje

[taisyti] Įvykiai

Sausis

• Sausio 26 d. – Ispanijos pilietinis karas: Franko kariuomenė, padedama fašistinės Italijos užima Barselonos miestą.

Vasaris

• Vasario 27 d. – Prancūzija ir Jungtinė Karalystė pripažino Franko valdžią Ispanijoje.

Kovas

• Kovo 3 d. – Popiežiumi išrinktas Pijus XII (g. 1876 m. – m. 1958 m. spalio 9 d.), popiežiaus pareigas ėjo iki 1958 m. spalio 9 d.^[1][2][3][4]
• Kovo 15 d. – Vokietija okupavo likusią Čekijos dalį. Čekoslovakija nustojo egzistavusi.

Rugpjūtis

• Rugpjūčio 23 d. – Maskvoje Vokietija ir TSRS pasirašė „Vokietijos ir Sovietų Sąjungos nepuolimo sutartį“ – Molotovo-Ribentropo paktą, pasidalindami interesų sferas Europoje, atverdami vartus antrajam pasauliniam karui. Lietuva pateko į Vokietijos interesų sferą.

Rugsėjis

• Rugsėjo 1 d. – Vokietija užpuolė Lenkiją. Prasidėjo antrasis pasaulinis karas.
• Rugsėjo 3 d. – Britanija ir Prancūzija paskelbė Vokietijai karą.
• Rugsėjo 4 d. – Nepalas deklaruoja karą su Vokietija.
• Rugsėjo 6 d. – Pietų Afrikos Respublika paskelbia karą Vokietijai.
• Rugsėjo 10 d. – Kanada deklaruoja karą su Vokietija.
• Rugsėjo 17 d. – SSRS nota Lenkijai dėl Raudonosios armijos įsiveržimo į Lenkijos žemes, TSRS įstojo į antrąjį pasaulinį karą.
• Rugsėjo 18 d. – Vermachto kariuomenė apsupa Lenkijos sostinę Varšuvą.
• Rugsėjo 28 d. – pasirašyta Vokietijos ir Sovietų Sąjungos sienų nustatymo ir draugystės sutartis su slaptaisiais papildomais protokolais. Lietuva atiduota į Sovietų Sąjungos interesų sferą.

Spalis

• Spalio 5 d. – SSRS pradeda derybas su Suomija dėl tarpvalstybinių sienų nustatymo.
• Spalio 9 d. – Hitleris įsako ruoštis invazijai į Prancūziją, Nyderlandus, Belgiją ir Liuksemburgą.
• Spalio 19 d. – kai kurios Lenkijos dalys prijungiamos prie Vokietijos; įkuriamas pirmasis žydų getas Liubline.

Lapkritis

• Lapkričio 30 d. – Sovietų Sąjumga užpuolė Suomiją. Žiemos karas.

Nedatuoti

• JAV pasirodo pirmieji komiksai su Betmenu.

[taisyti] Gimtadieniai

• Sausio 14 d. – Ute Starke-Kahlenberg, vokiečių sportininkė, gimnastė, jojikė žirgais.
• Rugsėjo 13 d. – Guntis Ulmanis, ekonomistas, Latvijos politikas, nuo 1993 iki 1999 m. Latvijos prezidentas.
• Rugsėjo 18 d. – Žoržė Sampajo, teisininkas, Portugalijos politinis veikėjas.

Nedatuoti

• Stanislavas Jevgrafovičius Petrovas, Rusijos karinių pajėgų pulkininkas leitenantas, 1983 m. rugpjūčio 26 d. galimai sustabdęs prasidedantį trečiąjį pasaulinį karą.

[taisyti] Mirtys

• Vasario 10 d. – Popiežius Pijus XI (g. 1857 m.), popiežiaus pareigas ėjo nuo 1922 m. vasario 6 d.^[1][2][3][4], savo valdymo laikais įkūręs Lietuvos bažnytinę provinciją (1926 m.), 1921 m. lankęsis Lietuvoje, skyręs didelę sumą pinigų Kauno jėzuitų gimnazijos atstatymui.
• Vasario 27 d. – Nadežda Konstantinovna Krupskaja, Rusijos marksistė revoliucionierė. (g. 1869 m.)
• Rugsėjo 23 d. – Sigmund Freud, austrų neuropatologas, psichiatras, psichologas, psichoanalizės pradininkas. Froidas vienas pirmųjų tyrė seksualumo formavimąsi, atkreipė dėmesį į vaikystės svarbą psichikos raidai, moksliškai pagrindė pasąmonės buvimą. (g. 1856 m.)
• Lapkričio 28 d. – James Naismith, krepšinio išradėjas, taip pat jis pirmasis pasiūlė naudoti šalmus amerikietiškame futbole. (g. 1861 m.)

[taisyti] Nuorodos

Vikiteka