1939 m.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio 1939)
1939 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Turinys |
[taisyti] Lietuvoje
[taisyti] Įvykiai
- Sausio 10 d. – Lietuvos Seimas priėmė neutralumo įstatymą, kuriuo siekė užtikrinti Lietuvos nesikišimą ir nešališkumą karo atveju.
- Kovo 20 d. – Berlyne Lietuvos užsienio reikalų ministrui Juozui Urbšiui J. fon Ribentropas įteikė Vokietijos ultimatumą;
- Kovo 22 d. – Berlyne buvo pasirašyta Vokietijos-Lietuvos sutartis dėl Klaipėdos krašto ir Vokietija perėmė Klaipėdos kraštą iš Lietuvos;
- Kovo 23 d. – laivu „Deutschland“ į Klaipėdą atvyko Adolfas Hitleris.
- Gegužės 20 d. – pasirašyta Lietuvos ir Vokietijos dvišalė prekybos sutartis;
- Gegužės 21 d. – atidaryta Kauno sporto halė;
- Gegužės 28 d. – Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė antrą kartą tapo Europos čempione.
- Rugsėjo 1 d. – Kauno meno mokyklai suteiktas aukštosios mokyklos statusas.
- Spalio 10 d. – Sovietų Sąjungos ir Lietuvos savitarpio pagalbos sutartis. Lietuvoje įkuriamos Sovietų Sąjungos karinės bazės.
- Gruodžio 7 d. – Taline įvyko pirmoji Baltijos santarvės šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos – užsienio reikalų ministrų konferencija;
- Gruodžio 13 d. – Lietuvos Seimas priėmė Universiteto įstatymą, pagal kurį Vilniaus universitetas turėjo vadovautis Kauno universiteto statutu.
Nedatuoti
- Kauno universiteto Humanitarinių mokslų fakultetas persikėlė į Vilnių;
- Į Šiaulius iš Klaipėdos persikėlė Prekybos institutas ir tapo Šiaulių Prekybos institutu, veikė iki 1943 m.
[taisyti] Gimtadieniai
| Gimimo dienos Lietuvoje Šis šablonas nebenaudotinas. Pašalinkite jį iš straipsnio. |
|
|---|---|
|
[taisyti] Mirtys
| Mirtys Lietuvoje Šis šablonas nebenaudotinas. Pašalinkite jį iš straipsnio. |
|---|
Nedatuota
|
[taisyti] Pasaulyje
[taisyti] Įvykiai
- Sausio 26 d. – Ispanijos pilietinis karas: Franko kariuomenė, padedama fašistinės Italijos užima Barselonos miestą.
- Vasario 27 d. – Prancūzija ir Jungtinė Karalystė pripažino Franko valdžią Ispanijoje.
- Kovo 3 d. – Popiežiumi išrinktas Pijus XII (g. 1876 m. – m. 1958 m. spalio 9 d.), popiežiaus pareigas ėjo iki 1958 m. spalio 9 d.[20][21];
- Kovo 15 d. – Vokietija okupavo likusią Čekijos dalį. Čekoslovakija nustojo egzistavusi.
- Rugpjūčio 23 d. – Maskvoje Vokietija ir TSRS pasirašė „Vokietijos ir Sovietų Sąjungos nepuolimo sutartį“ – Molotovo-Ribentropo paktą, pasidalindami interesų sferas Europoje, atverdami vartus antrajam pasauliniam karui. Lietuva pateko į Vokietijos interesų sferą.
- Rugsėjo 1 d. – Vokietija užpuolė Lenkiją. Prasidėjo antrasis pasaulinis karas;
- Rugsėjo 3 d. – Britanija ir Prancūzija paskelbė Vokietijai karą;
- Rugsėjo 4 d. – Nepalas deklaruoja karą su Vokietija;
- Rugsėjo 6 d. – Pietų Afrikos Respublika paskelbia karą Vokietijai;
- Rugsėjo 10 d. – Kanada deklaruoja karą su Vokietija;
- Rugsėjo 17 d. – TSRS nota Lenkijai dėl Raudonosios armijos įsiveržimo į Lenkijos žemes, TSRS įstojo į antrąjį pasaulinį karą;
- Rugsėjo 18 d. – Vermachto kariuomenė apsupa Lenkijos sostinę Varšuvą;
- Rugsėjo 28 d. – pasirašyta Vokietijos ir Sovietų Sąjungos sienų nustatymo ir draugystės sutartis su [[1939 m. rugsėjo 28 d. Vokietijos ir Sovietų Sąjungos sienų nustatymo ir draugystės sutartis|slaptaisiais papildomais protokolais]]. Lietuva atiduota į Sovietų Sąjungos interesų sferą.
- Spalio 5 d. – TSRS pradeda derybas su Suomija dėl tarpvalstybinių sienų nustatymo;
- Spalio 9 d. – Hitleris įsako ruoštis invazijai į Prancūziją, Nyderlandus, Belgiją ir Liuksemburgą;
- Spalio 19 d. – kai kurios Lenkijos dalys prijungiamos prie Vokietijos; įkuriamas pirmasis žydų getas Liubline.
- Lapkričio 30 d. – Sovietų Sąjumga užpuolė Suomiją. Žiemos karas.
Nedatuoti
[taisyti] Gimtadieniai
| Gimimo dienos pasaulyje Šis šablonas nebenaudotinas. Pašalinkite jį iš straipsnio. |
|
|---|---|
|
[taisyti] Mirtys
| Mirtys pasaulyje Šis šablonas nebenaudotinas. Pašalinkite jį iš straipsnio. |
|---|
Nedatuota
|
[taisyti] Nobelio premijos
- Chemijos – Adolf Friedrich Johann Butenandt (1903–1995), Leopold Ruzicka (1887–1976);
- Fizikos – Ernest Lawrence;
- Literatūros – Fransas Emilis Silanpė;
- Medicinos – Gerhard Domagk (1895–1964).
[taisyti] Nuorodos
- ↑ (angl.) Estijos vadovai. (worldstatesmen.org)
- ↑ (angl.) Estijos vadovai. (rulers.org)
- ↑ (angl.) Hondūro vadovai
- ↑ (angl.) Japonijos vadovai
- ↑ JAV vadovai
- ↑ JAV vadovai
- ↑ (angl.) Latvijos vadovai
- ↑ (angl.) Lenkijos vadovai. (worldstatesmen.org)
- ↑ (angl.) Lenkijos vadovai. (rulers.org)
- ↑ (angl.) Lietuvos vadovai. (rulers.org)
- ↑ (angl.) Lietuvos vadovai. (worldstatesmen.org)
- ↑ 12,0 12,1 (angl.) Malaizijos vadovai. (rulers.org)
- ↑ 13,0 13,1 (angl.) Katalikų enciklopedija (angl. Catholic Encyclopedia)
- ↑ 14,0 14,1 (angl.) Popes & Anti-Popes
- ↑ 15,0 15,1 (angl.) Romos katalikų bažnyčios vadovai
- ↑ (angl.) Vokietijos vadovai
- ↑ Čilės vadovai
- ↑ Čilės vadovai
- ↑ K. Barėnas. SKULPTORIUS ANTANAS BRAŽDYS. Aidai
- ↑ Sąrašas:Popiežiai
- ↑ Katalikų enciklopedija (angl. Catholic Encyclopedia)
- ↑ Lyall Watson.
- ↑ Bisau Gvinėjoje kariškiai nužudė prezidentą
- ↑ 24,0 24,1 24,2 24,3 (angl.) Nobelio chemijos premijos laureatai
- ↑ 25,0 25,1 25,2 (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
- ↑ IMDB. Biography for Tina Turner. Žiūrėta 2007-05-19
- ↑ Roman Dmowski.
- ↑ William Butler Yeats.
- ↑ Karlas Lemlė.