Raseiniai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Raseiniai
   Raseiniai COA.gif   
Raseiniu savivaldybe 2009.jpg

Raseiniai
55°22′50″N 23°7′10″E / 55.38056°N 23.11944°E / 55.38056; 23.11944 (Raseiniai)Koordinatės: 55°22′50″N 23°7′10″E / 55.38056°N 23.11944°E / 55.38056; 23.11944 (Raseiniai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis: Kauno apskritis Kauno apskritis
Savivaldybė: Raseinių rajono savivaldybė
Meras: Algimantas Mielinis
Gyventojų (2011): 11 203
Plotas: 8,5 km²
Tankumas (2011): 1 318 žm./km²
Altitudė: 125 m
Pašto kodas: LT-60001
Commons-logo.svg Vikiteka: RaseiniaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Raséiniai
Kilmininkas: Raséinių
Naudininkas: Raséiniams
Galininkas: Raséinius
Įnagininkas: Raséiniais
Vietininkas: Raséiniuose
Italo Vinčenso Marijos Koroneli 1690 m. sudarytame Rytų Europos žemėlapyje pavaizduotas tik vienas šiuolaikinės Lietuvos miestas – Raseiniai

Raseiniai – miestas vakarų Lietuvoje, Kauno apskrityje, 76 km į šiaurės vakarus nuo Kauno, Žemaičių aukštumos pietrytinėse priekalnėse, prie Žemaičių plento. Raseinių rajono savivaldybės centras. Raseinių miesto seniūnija, yra apylinkės seniūnijos centras, Dubysos regioninio parko direkcija.

Yra Raseinių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1663 m., išplėsta 1783 m.), buvęs dominikonų vienuolynas, stačiatikių cerkvė (pastatyta 1870 m.), kultūros namai, kraštotyros muziejus, paštas (LT-60001), rajono centrinė ligoninė, Raseinių parkas. Mieste yra 3 tvenkiniai, prateka Raseikos upelis.

Skulptūra „Žemaitis“ (stiprus vyras, sutramdęs mešką, ryžtingai žengia pirmyn; cementas, padengtas baltu marmuru, paminklas pastatytas 19331934 m. centrinėje miesto aikštėje, skulptorius Vincas Grybas; postamento šonuose 3 figūriniai bareljefai, vaizduojantys kovas dėl Nepriklausomybės).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Raseiniai yra vienas seniausių Lietuvos miestų, išaugęs buvusioje (archeologinių) žemaičių genties teritorijoje.

Istorijos šaltiniuose Raseiniai minimi nuo 1253 m., kai Mindaugas, atsilygindamas Vokiečių ordinui už Lietuvos 12491253 m. vidaus karo metu suteiktą karinę pagalbą, užrašė šiai riterių vienuolių valstybei, be kitų Žemaičių žemių, ir pusę Raseinių žemės, arba valsčiaus; likusią valsčiaus pusę Mindaugas 1254 m. padovanojo pirmajam Lietuvos katalikų vyskupui Kristijonui.

14161421 m. Raseiniuose pastatyta pirmoji Raseinių bažnyčia, XV a. pabaigoje gyvenvietei suteiktos miesto savivaldos teisės (patvirtintos 1792 m.). XV–XVIII a. miestas buvo Žemaičių seniūnijos administracinis centras; čia būdavo renkami Žemaičių seniūnai, Žemaičių seniūnijos raštininkai, seniūnijos žemės teismo teisėjai, karužos ir kt. pareigūnai, taip pat ATR Seimo delegatai nuo Žemaičių seniūnijos.

Nuo 1742 m. prie pijorų vienuolyno veikė mokykla. Nuo XVIII a. pabaigos Raseiniuose veikė paštas. 1831 m. kovo 26 d. sukilėliai užėmė Raseinius ir sudarė laikinąją apskrities valdžią. 19301940 m. Raseiniuose veikė politinių kalinių kalėjimas. 1932 m. suteiktos II eilės miesto teisės. Miestas smarkiai nukentėjo per II pasaulinį karą, 1944 m. spalio 7 d. čia įžengė sovietų armija. Karas sunaikino apie 90 proc. pastatų.

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. 1953 m. sovietų nugriauta Raseinių evangelikų liuteronų bažnyčia. Sovietmečiu veikė „Šatrijos“ siuvimo įmonių susivienijimas, sviesto gamykla.

2002 m. patvirtintas dabartinis Raseinių herbas. [3]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIII a. vidurys – XV a. Raseinių valsčiaus centras
XVI a. Žemaitijos seniūnija
XVII a. pradžia – 1764 m. Žemaitijos seniūnijos centras
17641792 m.  ? Raseinių reparticijos centras
1793 m.  ? Raseinių žemės centras
17941795 m.  ? Raseinių reparticijos centras
1795–1796 m.  ? Raseinių apskrities centras Vilniaus gubernija
1796–1801 m.  ? Lietuvos gubernija
1801–1842 m.  ? Vilniaus gubernija
1842–1915 m.  ? Kauno gubernija
1915–1918 m.  ? Oberostas
19191950 m. Raseinių valsčiaus centras
1950–1953 m. rajoninio pavaldumo miestas, Raseinių apylinkės centras Raseinių rajono centras Kauno sritis
1953–1995 m.
nuo 1995 m. Raseinių miesto seniūnija, Raseinių seniūnijos centras Raseinių rajono savivaldybės centras Kauno apskritis


Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Pasak dalies kalbininkų, Raseinių vietovardis (Mindaugo 1253 m. akte Rasseyne) tikriausiai yra susijęs su šaknimi ras-, kuri kildinama iš liet. rasa, rasoti – „kristi, trauktis, dėtis rasai“, rasenti – „dulkti, dulksnoti, lynoti“. Žvelgiant į hipotetinę Kėdainių vietovardžio analogiją galima būtų manyti, kad miesto vardas kilęs nuo asmenvardžio Raseinis, tačiau tokia ar pan. lietuviška pavardė dabar nėra aptinkama.

Kita Raseinių vietovardžio kilmės versija šį miestavardį sieja su per Raseinių miestą tekančio Raseikos upelio vardu; vietos gyventojų vartojamas archajiškesnis šio hidronimo variantas yra Rasupis.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1823 m. ir 2011 m.
1823 m. 1866 m.[2] 1897 m.sur. 1899 m.*[1] 1923 m.sur. 1931 m. 1939 m.
4 000 10 579 7 400 7 455 5 270 5 456 6 217
1959 m.sur. 1970 m.sur. 1976 m.[4] 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
6 200 8 946 10 600 11 403 13 211 12 541 11 203
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

  • Jonas Žemaitis-Vytautas – Lietuvos partizanų ginkluotųjų pajėgų vadas bei organizatorius, pasipriešinimo Lietuvos okupacijai koordinatorius, 2009 m. kovo 11 d. pripažintas ketvirtuoju Lietuvos prezidentu.
  • Maironis – XIX–XX a. lietuvių romantizmo poetas, parašęs tokius Lietuvoje žymius kūrinius kaip „Trakų pilis“, „Lietuva Brangi“ ir daugelį kitų.
  • Viktoras Petkus 19282012 m. – disidentas, Lietuvos Helsinkio grupės įkūrėjas.
  • Marcelijus Martinaitis – vienas žymiausių XX amžiaus lietuvių poetų, aktyvus Sąjūdžio veikėjas.
  • Eimuntas Nekrošius – lietuvių režisierius.
  • Juozas Nekrošius – poetas;
  • Juozas Tallat-Kelpša – vargonininkas, kompozitorius, dirigentas, pedagogas ir kultūros veikėjas.
  • Vladas Vitkauskas – pirmasis Lietuvos alpinistas, iškėlęs Lietuvos vėliavą visų žemynų aukščiausių kalnų viršūnėse.
  • Karolis Požėla, revoliucionierius, vienas iš Lietuvos komunistų partijos įkūrėjų, vienas iš „Keturių komunarų“, dirbęs Raseiniuose partinį darbą 19191920 m.
  • Gintautas Jurgis Česnys, Lietuvos gydytojas anatomas ir antropologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras
  • Dionizas Poška (1757–1830), poetas, tarnavęs Raseinių teismuose – nuo 1783 m. kaip teisėjo mokinys, vėliau kaip antspaudininkas, raštininkas.
  • Aleksandras Fromas-Gužutis (1822–1900), rašytojas, gimęs Raseiniuose.
  • Nijolė Sabaitė, lengvaatletė, olimpinė vicečempionė.
  • Antanas Juška, Lietuvos kunigas, tautosakininkas, leksikografas.

Švietimo ir ugdymo įstaigos[taisyti | redaguoti kodą]

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Jka karatė, Taekwondo[taisyti | redaguoti kodą]

Rasenių karatė klubas BUSHI-DO, įkurtas 1997 m. Klubo įkūrėjai: Edgaras Gabševičius ir Gediminas Jakubauskas.

Futbolas[taisyti | redaguoti kodą]

Miestų partnerystė[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. 1,0 1,1 Россiены. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 27 (53) : Розавен — Репа. С.-Петербургъ, 1899., 117 psl. (rus.)
  2. 2,0 2,1 Россiены. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 324 psl. (rus.)
  3. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=164298
  4. Raseiniai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 504 psl.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Raseiniai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 488 psl.
  • Raseiniams 750. – Vilnius: Atkula, 2003. – 1 apl. (12 lap.): iliustr.
  • Raseiniai. Nepriklausomybės paminklui „Žemaitis“ – 70 metų. – Vilnius: Atkula, 2004. – 28 p.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]