Raseiniai

Raseiniai
Raseiniai 55°22′50″N 23°7′10″E
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė:	Lietuva
Apskritis:	Kauno apskritis
Savivaldybė:	Raseinių rajono savivaldybė
Meras:	Remigijus Ačas
Gyventojų (2001):	12 541
Plotas:	8,5 km²
Tankumas (2001):	1 475 žm./km²
Altitudė:	125 m
Pašto kodas:	LT-60001
Vikiteka:	RaseiniaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Raséiniai Kilmininkas: Raséinių Naudininkas: Raséiniams Galininkas: Raséinius Įnagininkas: Raséiniais Vietininkas: Raséiniuose
rus. Россiены

Italo Vinčenso Marijos Koroneli 1690 m. sudarytame Rytų Europos žemėlapyje pavaizduotas tik vienas šiuolaikinės Lietuvos miestas - Raseiniai.

Raseiniai – miestas vakarų Lietuvoje, Kauno apskrityje, 76 km į šiaurės vakarus nuo Kauno, Žemaičių aukštumos pietrytinėse priekalnėse, prie Žemaičių plento. Raseinių rajono savivaldybės centras. Raseinių miesto seniūnija, yra apylinkės seniūnijos centras, Dubysos regioninio parko direkcija.

Yra Raseinių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1663 m., išplėsta 1783 m.), buvęs dominikonų vienuolynas, stačiatikių cerkvė (pastatyta 1870 m.), kultūros namai, kraštotyros muziejus, paštas (LT-60001), rajono centrinė ligoninė, Raseinių parkas. Mieste yra 3 tvenkiniai, prateka Raseikos upelis.

Skulptūra „Žemaitis“ (stiprus vyras, sutramdęs mešką, ryžtingai žengia pirmyn; cementas, padengtas baltu marmuru, paminklas pastatytas 1933–1934 m. centrinėje miesto aikštėje, skulptorius Vincas Grybas; postamento šonuose 3 figūriniai bareljefai, vaizduojantys kovą su caro priespauda).

Istorija

Raseiniai yra vienas seniausių Lietuvos miestų, išaugęs buvusioje (archeologinių) žemaičių genties teritorijoje.

Istorijos šaltiniuose Raseiniai minimi nuo 1253 m., kai Mindaugas, atsilygindamas Vokiečių ordinui už Lietuvos 1249–1253 m. vidaus karo metu suteiktą karinę pagalbą, užrašė šiai riterių vienuolių valstybei, be kitų Žemaičių žemių, ir pusę Raseinių žemės, arba valsčiaus; likusią valsčiaus pusę Mindaugas 1254 m. padovanojo pirmajam Lietuvos katalikų vyskupui Kristijonui.

1416–1421 m. Raseiniuose pastatyta pirmoji Raseinių bažnyčia, XV a. pabaigoje gyvenvietei suteiktos miesto savivaldos teisės (patvirtintos 1792 m.). XV–XVIII a. miestas buvo Žemaičių seniūnijos administracinis centras; čia būdavo renkami Žemaičių seniūnai, Žemaičių seniūnijos raštininkai, seniūnijos žemės teismo teisėjai, karužos ir kt. pareigūnai, taip pat ATR Seimo delegatai nuo Žemaičių seniūnijos.

Nuo 1742 m. prie pijorų vienuolyno veikė mokykla. Nuo XVIII a. pabaigos Raseiniuose veikė paštas. 1831 m. kovo 26 d. sukilėliai užėmė Raseinius ir sudarė laikinąją apskrities valdžią. 1930–1940 m. Raseiniuose veikė politinių kalinių kalėjimas. 1932 m. suteiktos II eilės miesto teisės. Miestas smarkiai nukentėjo per II pasaulinį karą, 1944 m. spalio 7 d. čia įžengė sovietų armija. Karas sunaikino apie 90 proc. pastatų.

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. 1953 m. sovietų nugriauta Raseinių evangelikų liuteronų bažnyčia. Sovietmečiu veikė „Šatrijos“ siuvimo įmonių susivienijimas, sviesto gamykla.

2002 m. patvirtintas dabartinis Raseinių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIII a. vidurys – XV a.	Raseinių valsčiaus centras
XVI a.		–	Žemaitijos seniūnija
XVII a. pradžia – 1764 m.		–	Žemaitijos seniūnijos centras
1764–1792 m.	?	Raseinių reparticijos centras
1793 m.	?	Raseinių žemės centras
1794–1795 m.	?	Raseinių reparticijos centras
1795–1796 m.	?	Raseinių apskrities centras	Vilniaus gubernija
1796–1801 m.	?		Lietuvos gubernija
1801–1842 m.	?		Vilniaus gubernija
1842–1915 m.	?		Kauno gubernija
1915–1918 m.	?		Oberostas
1919–1950 m.	Raseinių valsčiaus centras
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Raseinių apylinkės centras	Raseinių rajono centras	Kauno sritis
1953–1995 m.
1995–	Raseinių miesto seniūnija, Raseinių seniūnijos centras	Raseinių rajono savivaldybės centras	Kauno apskritis

Pavadinimo kilmė

Pasak dalies kalbininkų, Raseinių vietovardis (Mindaugo 1253 m. akte Rasseyne) tikriausiai yra susijęs su šaknimi ras-, kuri kildinama iš liet. rasa, rasoti – „kristi, trauktis, dėtis rasai“, rasenti – „dulkti, dulksnoti, lynoti“. Žvelgiant į hipotetinę Kėdainių vietovardžio analogiją galima būtų manyti, kad miesto vardas kilęs nuo asmenvardžio Raseinis, tačiau tokia ar pan. lietuviška pavardė dabar nėra aptinkama.

Kita Raseinių vietovardžio kilmės versija šį miestavardį sieja su per Raseinių miestą tekančio Raseikos upelio vardu; vietos gyventojų vartojamas archajiškesnis šio hidronimo variantas yra Rasupis.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1823 m. ir 2001 m.
1823 m.	1866 m.	1897 m.sur.	1899 m.*	1923 m.sur.	1931 m.	1939 m.
4 000	10 579	7 400	7 455	5 270	5 456	6 217
1959 m.sur.	1970 m.sur.	1976 m.	1979 m.sur.	1989 m.sur.	2001 m.sur.	-
6 200	8 946	10 600	11 403	13 211	12 541	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

Raseinių bažnyčia

• Jonas Žemaitis-Vytautas – Lietuvos partizanų ginkluotųjų pajėgų vadas bei organizatorius, pasipriešinimo Lietuvos okupacijai koordinatorius, 2009 m. kovo 11 d. pripažintas ketvirtuoju Lietuvos prezidentu.
• Maironis – XIX–XX a. lietuvių romantizmo poetas, parašęs tokius Lietuvoje žymius kūrinius kaip „Trakų pilis“, „Lietuva Brangi“ ir daugelį kitų.
• Marcelijus Martinaitis – vienas žymiausių XX amžiaus lietuvių poetų, aktyvus Sąjūdžio veikėjas.
• Eimuntas Nekrošius – lietuvių režisierius.
• Juozas Nekrošius - poetas;
• Juozas Tallat-Kelpša – vargonininkas, kompozitorius, dirigentas, pedagogas ir kultūros veikėjas.
• Vladas Vitkauskas – pirmasis Lietuvos alpinistas, iškėlęs Lietuvos vėliavą visų žemynų aukščiausių kalnų viršūnėse.
• Karolis Požėla, revoliucionierius, vienas iš Lietuvos komunistų partijos įkūrėjų, vienas iš „Keturių komunarų“, dirbęs Raseiniuose partinį darbą 1919–1920 m.
• Gintautas Jurgis Česnys, Lietuvos gydytojas anatomas ir antropologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras
• Dionizas Poška (1757–1830), poetas, tarnavęs Raseinių teismuose – nuo 1783 m. kaip teisėjo mokinys, vėliau kaip antspaudininkas, raštininkas.
• Aleksandras Fromas-Gužutis (1822–1900), rašytojas, gimęs Raseiniuose.
• Nijolė Sabaitė, lengvaatletė, olimpinė vicečempionė.

Švietimo ir ugdymo įstaigos

• Prezidento Jono Žemaičio gimnazija
• Raseinių Kalno vidurinė mokykla
• Raseinių Šaltinio vidurinė mokykla
• Raseinių specialioji mokykla
• Raseinių pagrindinė mokykla
• katalikiškos dvasios pradinė mokykla
• Raseinių technologijos ir verslo mokykla
• Savivaldybės viešoji biblioteka

Sportas

Futbolas

• FK Statyba Raseiniai
• FK Šatrija Raseiniai

Miestų partnerystė

• Mlava, Lenkija
• Liubartuvas, Lenkija

Literatūra

• Raseinių krašto savivalda 1918–2008 m.: straipsnių ir dokumentų rinkinys. – Vilnius: Atkula, 2008. – 240 p. – ISBN 978-9955-505-73-0

Nuorodos

• Raseiniai
• Raseiniai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 488 psl.
• Raseinių istorija
• Buvęs dominikonų vienuolynas
• Žemėlapiai
• Raseinių liuteronų parapija

Vikižodynas

Svarbiausios gyvenvietės Raseinių rajone

Ariogala | Betygala | Girkalnis | Kalnujai | Kaulakiai | Lyduvėnai | Nemakščiai | Raseiniai | Sujainiai | Šiluva | Viduklė | Žaiginys