Kauno marios
Koordinatės:
| Kauno marios | |
|---|---|
 |
|
| Vieta | Lietuva (Kauno rajonas) |
| Plotas | 63,5 km² |
| Kranto linijos ilgis | 200 km |
| Kilmė | Dirbtinė |
| Didžiausias gylis | 24,6 m |
| Tūris | 0,46 km³ |
| Įteka | Nemunas, Strėva, Verknė, Kruna ir kt. |
| Išteka | Nemunas |
Kauno marios – didžiausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje, Nemuno slėnyje, aukščiau Kauno hidroelektrinės užtvankos, 223,4 km nuo Nemuno žiočių. Marios ir jų pakrantės priklauso Kauno marių regioniniam parkui.
Prie marių, netoli Rumšiškių, įkurtas Lietuvos liaudies buities muziejus. Kauno marių apylinkės lankomos poilsiautojų – pakrantėse yra poilsiaviečių, veikia jachtklubas.
Turinys |
[taisyti] Duomenys
Marių plotas – 63,5 km², ilgis – 80 km, bendras pakrančių ilgis – 200 km, didžiausias plotis – 3,3 km, didžiausias gylis – 24,6 m. Tvenkinyje sukaupta apie 460 mln. m³ vandens.
Žemutinėje marių dalyje (~25 km, tarp užtvankos ir Strėvos žiočių) vanduo užliejęs visą Nemuno slėnį. Čia Kauno marios plačiausios ir giliausios. Krantai labai vingiuoti, ypač žemutinėje dalyje.
Vidutinėje atkarpoje (~22 km, tarp Strėvos žiočių ir Darsūniškio) užlieta tik dalis slėnio; marių plotis 500-800 m, gylis 10-12 m.
Aukštutinėje atkarpoje Nemunas teka savo vaga; plotis 200-300 m, gylis 4-5 m.
Dešiniajame marių krante įrengta Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (vandens lygis 109,5 m aukščiau Kauno marių lygio). Vandens lygis vasarą svyruoja 1,5 m, prieš pavasario potvynį pažeminamas ~4 m. Kauno marios sulaiko pavasario ledonešį, saugo Kauno miestą nuo potvynių. Darsūniškį ir Birštoną, esančius prie Kauno marių, nuo užliejimo saugo pylimai, sausinimo kanalai, vandens perpumpavimo stotys. Per Kauno HE užtvanką eina Kauno-Marijampolės plentas.
5 salos: dvi Dabintos (39,2 ir 2,1 ha), dvi Paukščių (4,6 ir 4,5 ha) ir sala ties Arlaviškėmis. Į Kauno marias įteka: iš dešinės – Verknė, Sobuva, Astraga, Lapainia, Strėva, Praviena, Karčiupis, Kruna; iš kairės – Šventupė, Žaisa.
Plačiausioje vietoje Kauno marios yra 3,3 km pločio, siauriausioje – 0,3 km. [1]
[taisyti] Istorija
Kauno HE pradėta statyti 1955 m., Kauno marios suformuotos 1959 m. rugpjūtį užtvenkus Nemuną. Upės vanduo per 9 mėnesius pakilo 19,5 metro, marių užlietoje teritorijoje iškeldintos 45 gyvenvietės (kaimai, vienkiemiai ir Rumšiškių miestelis – visų pirma sena bažnyčia ir varpinė). Marios užliejo 0,1 proc. Lietuvos ploto (63,5 km²), apie 20 kaimų. Ruošiant busimųjų marių dugną buvo iškirsti slėnyje augę miškai, sodai, žemėmis užversti sodybų šuliniai, iškeltos kaimų kapinaitės. Birštonas ir Darsūniškis liko neužlieti dėl to, kad buvo įrengti pylimai, sausinimo kanalai, vandens perpumpavimo stotys.
[taisyti] Užlietos gyvenvietės
Gyvenvietės pateikiamos nuo Kauno miesto prieš Nemuno srovę. Iš viso užlietos 45 gyvenvietės. [2]
Dešinysis Nemuno krantas:
Kairysis Nemuno krantas:
1961 m. gegužės 16 d. LTSR AT prezidiumas taip reglamentavo gyvenviečių pokyčius: [3]
- panaikinamos gyvenvietės:
- Kauno rajonas:
- Kaišiadorių rajonas:
- Anglininkų apylinkė: Garmiškės, Kračkiemis,
- Rumšiškių apylinkė: Astragai, Gastilionys, Byliškės, Vajakiškės (pastarųjų dviejų kaimų vieton perkeltos Senosios Rumšiškės);
- Jiezno rajonas:
- išlikę apsmetų gyvenviečių kiemai priskiriami:
- Kauno rajonas:
- Kaišiadorių rajonas:
- Anglininkų apylinkė: Garmiškės – Vizginams,
- Rumšiškių apylinkė: perkeltos gyvenvietės – Kapitoniškėms.
[taisyti] Šaltiniai
- ↑ http://www.kaunomarios.lt/?id=16
- ↑ Kauno marios. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 93 psl.
- ↑ Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios. 1961, Nr. 14, 326-327 p.
