Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
2017 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių .
Sausio 1 d. naujojo JT Generalinio Sekretoriaus pareigas pradėjo eiti portugalas António Guterres , pakeitęs ilgametį vadovą Ban Ki Muną .[11]
Sausio 20 d. prisaikdintas 45-asis JAV prezidentas Donaldas Trampas .[12]
Kovo 29 d. – Jungtinė Karalystė priėmė 50-ą Europos Sąjungos straipsnį, pradėdama išstojimo iš ES procesą.[13]
Balandžio 6 d. – reaguojant į Sirijos valdžios panaudotą cheminį ginklą, JAV kariuomenė pasiuntė 59 Tomahawk raketas į Sirijos karinį oro uostą.[14]
Balandžio 16 d. Turkijos piliečiai referendume pasisakė už konstitucijos pataisas, inicijuotas prezidento R. T. Erdogano , kurios išplėtė prezidento galias.[15]
Balandžio 22 d. – virš 600 pasaulio miestų įvyko Maršas už mokslą .
Gegužės 7 d. Prancūzijos prezidento rinkimus laimėjo centristas Emanuelis Makronas .[16]
Gegužės 13 d. – beveik 100 pasaulio valstybių įvykdyta kibernetinė ataka „WannaCry “, užkrėtusi apie 230 000 kompiuterių.[17]
Gegužės 20 d. Irano prezidento rinkimus antrai kadencijai laimėjo Hasanas Ruhanis .[18]
Birželio 5 d. Juodkalnija tapo 29-ta NATO nare.[19]
Birželio 10 d. atidaryta Expo 2017 paroda Astanoje , Kazachstane .
Birželio 17 –liepos 2 d. Rusijoje vyko 2017 m. FIFA konfederacijų taurės varžybos.
Liepos 7 –8 d. Hamburge vyko dvyliktasis G20 grupės susitikimas .
Liepos 10 d. Irako ministras pirmininkas paskelbė apie pergalė prieš ISIS Mosule .[20]
Rugpjūčio 4 –13 d. Londone vyko 2017 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas .
Rugpjūčio 17 d. Barselonoje įvyko eilė teroro išpuolių .
Rugpjūčio 31 –rugsėjo 17 d. vyko 2017 m. Europos krepšinio čempionatas .
Rugsėjo 14 –20 d. šalia Lietuvos vyko Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad 2017 “.
Rugsėjo 24 d. įvyko Vokietijos federaliniai rinkimai, po kurių Angela Merkel užsitikrino 4-ą Vokietijos kanclerės kadenciją.[21]
Spalio 1 d. vyko referendumas dėl Katalonijos nepriklausomybės, kurį Ispanijos centrinė vyriausybė ir teismai pripažino prieštaraujančiu konstitucijai. Nacionalinė Ispanijos policija panaudojo jėgą, bandydama patekti į balsavimo pastatus, buvo sužeista daugiau negu 400 žmonių.
Spalio 17 d. ISIS išstumti iš savo „sostinės“ Rakos Sirijoje.[22]
Spalio 24 d. Kinijos komunistų partija balsavo už prezidento Si Dzinpingo vardo ir ideologijos įtraukimą į partijos konstituciją.[23]
Spalio 27 d. Katalonija paskelbė nepriklausomybę nuo Ispanijos .
Lapkričio 21 d. reaguodamas į kariuomenės spaudimą atsistatydino ilgametis Zimbabvės prezidentas Robertas Mugabė . Po trijų dienų prezidento poste jį pakeitė Emersonas Mnangagva .
Gruodžio 5 d. Tarptautinis olimpinis komitetas priėmė sprendimą dėl draudimo Rusijai dalyvauti 2018 m. žiemos olimpinėse žaidynėse dėl dopingo skandalų šalyje .[24]
Gruodžio 6 d. JAV oficialiai pripažino Jeruzalę Izraelio sostine.[25]
Gruodžio 24 d. Gvatemala pranešė pagal JAV pavyzdį savo ambasadą perkelianti į Jeruzalę. Tą patį po poros dienų padarė Hondūras ir Panama .[26]
Pagrindinis straipsnis – Sąrašas:2017 m. sporte .
Sausio 7 d. – Paulius Normantas , Lietuvos keliautojas orientalistas, fotografas, poetas (g. 1948 m.).
Sausio 17 d. – Leonas Jovaiša , Lietuvos edukologas, habilituotas socialinių mokslų daktaras (g. 1921 m.).
Sausio 21 d. – Petras Lapinskas , Lietuvos geologas, fizinių mokslų daktaras, lietuviškos naftos atradėjas (g. 1936 m.).
Sausio 27 d. – Kostas Arvasevičius , pedagogas, Lietuvos ir Kelmės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1949 m.).
Vasario 9 d. – Juozas Baušys , Lietuvos žurnalistas, scenaristas (g. 1939 m.).
Vasario 10 d. – Gražbylė Venclauskaitė , Lietuvos teisininkė, advokatė, Šiaulių miesto garbės pilietė (g. 1912 m.).
Vasario 24 d. – Aldona Džiugaitė-Aleškevičienė-Statulevičienė , Lietuvos matematikė, habilituota fizinių mokslų daktarė (g. 1936 m.).
Kovo 17 d.:
Balandžio 3 d. – Antanas Keblys , lietuvių dainininkas (baritonas ) ir chorvedys (g. 1921 m.).
Balandžio 7 d. – Algirdas Dausa , Lietuvos kino režisierius (g. 1940 m.).
Balandžio 19 d. – Vida Krištolaitytė , Krištolaitis, Lietuvos tapytoja, grafikė (g. 1939 m.).
Gegužės 4 d. – Dalius Mertinas , lietuvių aktorius (g. 1961 m.).
Gegužės 9 d. – Henrikas Savickas , Lietuvos žurnalistas, redaktorius (g. 1935 m.).
Gegužės 23 d. – Evaldas Čerškus , Lietuvos inžinierius mechanikas, technologijos mokslo daktaras (g. 1936 m.).
Birželio 6 d. – Rokas Žilinskas , Lietuvos žurnalistas, politikas (g. 1972 m.).
Birželio 9 d. – Romualda Hofertienė , Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signatarė (g. 1941 m.).
Birželio 26 d. – Feliksas Sliesoriūnas , Lietuvos istorikas, pedagogas (g. 1931 m.).
Birželio 27 d. – Aliodija Ruzgaitė , Lietuvos baleto artistė, baleto istorikė, teatrologė, kritikė (g. 1923 m.).
Liepos 19 d. – Vladas Buragas , rašytojas, redaktorius, Lietuvos ir Kauno miesto politinis veikėjas (g. 1953 m.).
Rugpjūčio 26 d. – Juozas Vanagas , choro dirigentas (g. 1925 m.).
Rugsėjo 19 d. – Benjaminas Viluckis , lengvaatletis, daugkartinis Lietuvos kūjo metimo čempionas, olimpietis (g. 1961 m.).
Rugsėjo 27 d. – Vytautas Jarutis , lietuvių kalvis, tautodailininkas (g. 1936 m.).
Rugsėjo 28 d. – Balys Gajauskas , lietuvių politikas, visuomenės veikėjas, Kovo 11-osios akto signataras (g. 1926 m.).
Spalio 3 d. – Algimantas Čeponis , gydytojas, Lietuvos ir Šilutės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1952 m.).
Spalio 7 d. – Kazys Almenas , Lietuvos rašytojas, inžinierius, fizikas (g. 1935 m.).
Gruodžio 9 d. – Lionginas Šepetys , sovietinis komjaunimo, partinis bei kultūros veikėjas, signataras (g. 1927 m.).
Gruodžio 29 d. – Algirdas Jurgis Kliučininkas , Lietuvos inžinierius technologas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (g. 1932 m.).
Gruodžio 30 d. – Tatjana Majorova , Lietuvos teatro aktorė (g. 1941 m.).
Sausio 7 d. – Mário Soares , teisininkas, advokatas, Portugalijos politinis veikėjas (g. 1924 m.).
Sausio 9 d. – Zygmunt Bauman , Lenkijos sociologas, vienas žymiausių XX a. antros pusės postmoderniojo vartotojiškumo bei takiosios modernybės reiškinių teoretikų (g. 1925 m.).
Sausio 10 d. – Roman Herzog , vokiečių teisininkas, teisėtyrininkas konstitucionalistas, profesorius, politikas, 7-asis Vokietijos Prezidentas (g. 1934 m.).
Vasario 17 d. – Tom Regan , amerikiečių filosofas, gyvūnų teisių teoretikas (g. 1938 m.).
Gegužės 9 d. – Robert Miles , italų diskžokėjas ir kompozitorius, kūręs transo, techno ir kitokią elektroninę muziką (g. 1969 m.).
Gegužės 19 d. – Stanislavas Petrovas , Rusijos karinių pajėgų papulkininkis , 1983 m. rugsėjo 26 d. sustabdęs galimai prasidedantį Trečiąjį pasaulinį karą (g. 1939 m.).
Gegužės 23 d. – Roger Moore , Didžiosios Britanijos aktorius (g. 1927 m.).
Birželio 16 d. – Helmut Kohl , vokiečių politikas (g. 1930 m.).
Liepos 20 d. – Chester Bennington , grupės „Linkin Park “ pagrindinis vokalistas, dainų autorius (g. 1976 m.).
Spalio 2 d. – Tom Petty , amerikiečių muzikantas ir aktorius (g. 1950 m.).
Spalio 3 d. – Džalalas Talabanis , teisininkas , Irako Kurdistano politinis veikėjas, 2005 –2014 m. Irako prezidentas (g. 1933 m.).
Spalio 7 d. – Konstantinas Sarsanija , Rusijos futbolininkas, futbolo agentas, treneris (g. 1968 m.).
Lapkričio 18 d. – Malcolm Young , australų hardroko grupės „AC/DC “ įkūrėjas, grojęs ritmine gitara (g. 1953 m.).
Lapkričio 19 d. – Charles Manson , vienas žymiausių JAV ir pasaulio nusikaltėlių, labiausiai žinomas dėl savo veiklos 7-ojo dešimtmečio pabaigoje, kurio metu Manson subūrė grupuotę „The Family“ („Šeima“), kuriai pats vadovavo (g. 1934 m.).
Gruodžio 13 d. – Warrel Dane , amerikiečių muzikantas, Nevermore ir Sanctuary vokalistas (g. 1969 m.).