Kauno pilis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Peršokti į: navigaciją, paiešką

Koordinatės:54°53′56″N 23°53′6″E / 54.89889°N 23.885°E / 54.89889; 23.885

Kauno pilis, 2006 m.
Kauno pilis XIX a.
50 litų sidabrinė moneta, 2008 m.

Kauno pilis – seniausia mūrinė pilis Lietuvoje. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1361 m., pastatyta XIV a. viduryje.

Turinys

[taisyti] Istorija

Pastatyta XIII a. II pusėje Nemuno ir Neries santakoje. Buvo aptvarinio tipo, netaisyklingo keturkampio formos, užėmė apie 0,5 ha ploto. Pilies sienas sudare dvi akmeninės kiautinės konstrukcios sienos. Vidinė – kalvoje, išorinė – apsauginiame griovyje – fosoje. Dėl svarbios strateginės padėties pilį daug kartų puldinėjo kryžiuočiai. 1362 m., po trijų savaičių apsiausties (gynybai vadovavo Kęstučio sūnus Vaidotas), kryžiuočiai pilį sugriovė. Iki 1368 m. buvo sumūryta antroji pilis, ant buvusios vidinių sienų pamatų. Jos kiemą juosė 3,5 m storio ir 9,5 – 12 m aukščio sienos. Visuose keturiuose pilies kampuose stovėjo keturi flankiniai bokštai, du apvalūs, du keturkampiai. Viduje išilgai sienų buvo įrengta medinė galerija šauliams pritaikyta šaudyti parako ginklais. Pilį juosė apsauginis griovys Kauno pilis ne kartą ėjo iš rankų į rankas. Tik 1404 metais galutinai atiteko lietuviams. 1409 metais buvo atsparos punktas rengiant žemaičių sukilimą ir karą prieš kryžiuočius. Po 1410 m. Žalgirio mūšio pilies gyvenimas aprimo – ji neteko strateginės reikšmės, ji tapo Kauno seniūno rezidencija. 1601 – 1611 dalį pilies paplovė Neris. Pilis smarkiai apgriauta per XVII–XVIII a. karus. Šiuo metu čia veikia Kauno regiono turizmo informacijos centras. Vakarinėje sklypo dalyje įrengtas Santakos parkas.

2002 m. sausio 23 d. Kauno pilies liekanos įrašytos į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. [1] 2007 m. birželio 19 d. LR Vyriausybės nutarimu įrašytos į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą. [2]

2008 m. gegužės 23 d. atidengta memorialinė lenta, skirta 1362 m. Kauno pilies gynėjams bei įgulos vado kunigaikščio Vaidoto biustas (skulpt. Algimantas Šlapikas). Tą pačią dieną į apyvartą išleista 50 Lt vertės sidabrinė moneta (iš serijos „Lietuvos istorijos ir architektūros paminklai“, dail. Giedrius Paulauskis). Monetos averse pavaizduotas stilizuotas viduramžių Vytis, reverse – Kauno pilis. [3]

[taisyti] Legendos

Apie Kauno pilį sukurta daug legendų. Poemoje „Konradas Valenrodas“ Kauno pilį mini poetas Adomas Mickevičius. Kiti pasakojimai taip pat pilni paslaptingumo. Pasakojama, kad pilies šeimininkė karalienė Bona Sforza pilyje laikiusi kariuomenę, kuri vėliau prasmegusi po žeme ir nuo tos dienos laukianti, kada Kauną ištiksianti kokia nors didelė bėda, kad galėtų pasirodyti ir jį apginti. Senovėje žmonės kalbėdavo, kad naktimis iš po žemių girdisi karių kalbos, ginklų žvanginimas bei žirgų žvengimas.

[taisyti] Šaltiniai

  1. ↑ http://195.182.68.156/DB/pilnas.jsp?mc=839
  2. ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=301395&p_query=&p_tr2=
  3. ↑ http://www.lb.lt/lt/banknotai/progines_kaunop.html

[taisyti] Literatūra

  • Karolis Mekas. Kauno pilis // Mokslas ir gyvenimas. 1960 m., Nr. 4
  • Karolis Mekas. Lietuvos pilys / Kauno pilis. - V.: Mintis, 1971. - 153-168 psl.
  • Karolis Mekas. Kauno pilies archeologiniai tyrinėjimai jos architektūros raidai nušviesti // Architektūros paminklai. V., 1993. - T.13
  • Kauno istorijos metraštis / Marius Sirutavičius. Kauno pilis XV-XVI amžių sandūroje. - K.: VDU, 2000. - T.2, 158-163 psl. - ISBN 9986-501-46-6
  • Kauno istorijos metraštis / Algirdas Žalnierius. Pirmoji Kauno pilis. - K.: VDU, 2002. - T.3, 7-36 psl. - ISBN 9955-530-01-4

[taisyti] Nuorodos

Vikiteka: Kauno pilis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Rodomas puslapis "http://lt.wikipedia.org/wiki/Kauno_pilis"
Asmeniniai įrankiai