2005 m.

Metai: 2002 2003 2004 - 2005 - 2006 2007 2008 MMV metai

Dešimtmečiai: 9-as 10-as - 1-as - 2-as 3-as

Šimtmečiai: XX amžius - XXI amžius - XXII amžius

3 tūkstantmetis

[+] 2005 metai‎ (4 kat., 9 psl.)

Vadovai [ Redaguoti ] Albanijos prezidentas 2002 Alfred Spiro Moisiu 2007 Armėnijos prezidentas 1998 Robertas Kočarianas 2008 Austrijos prezidentas 2004 Heinz Fischer - Azerbaidžano prezidentas 2003 Ilhamas Alijevas - Baltarusijos prezidentas 1994 Aleksandras Lukašenka - Bosnijos ir Hercegovinos prezidentas 2004 Borislav Paravac 2005 2005 Ivo Miro Jović 2006 Estijos prezidentas 2001 Arnold Rüütel 2006 Hondūro prezidentas 2002 Ricardo Maduro 2006 Japonijos imperatorius 1989 Akihito - JAV prezidentas 2001 Džordžas V. Bušas 2009 Komorų prezidentas 2002 Azali Assoumani 2006 Latvijos prezidentas 1999 Vaira Vykė Freiberga 2007 Lenkijos prezidentas 1995 Aleksandras Kvasnievskis 2005 2005 Lechas Kačinskis 2010 Lietuvos prezidentas 2004 Valdas Adamkus 2009   Lietuva – kiti vadovai Malaizijos sultonas 2001 Syed Sirajuddin 2006   Malaizija – kiti vadovai Moldavijos prezidentas 2001 Vladimiras Voroninas 2009 Ukrainos prezidentas 1994 Leonidas Kučma 2005 2005 Viktoras Juščenka 2010 Katalikų popiežius 1978 Jonas Paulius II 2005 2005 Benediktas XVI - Vokietijos prezidentas 2004 Horst Köhler 2010   Vokietija – kiti vadovai Čilės prezidentas 2000 Ricardo Froilán Lagos Escobar 2006

2005 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Tai taip pat:

• JAV Užsienio kalbų metai;
• JTO Pasaulio fizikos metai;
• JTO Tarptautiniai mikrokredito metai;
• JTO Tarptautiniai sporto ir fizinio lavinimo metai;
• Vokietija Einšteino metai.

Lietuvoje

Įvykiai

Sausis

• Sausio 1 d. – sėkmingai sustabdytas Ignalinos atominės elektrinės pirmasis reaktorius;
• Sausio 4 d. – Vilniaus universitetinėje vaikų ligoninėje atidaryti trys nauji naujagimių reanimacijos ir intensyviosios terapijos, nudegimų ir akių ligų skyriai;
• Sausio 8 d. – per Šiaurės Vokietiją, Daniją, Švediją ir Lietuvą praūžė uraganas Ervinas;
• Sausio 13 d. – prezidentas Valdas Adamkus priėmė Lenkijos seimo pirmininką Vlodzimežą Cimoševičių su kuriuo aptarė dvišalius santykius;
• Sausio 14 d. – Tarptautinės krepšinio federacijos Europos padalinio FIBA Europos vadovų ir Lietuvos krepšinio federacijos bei Vyriausybės vadovų parašais patvirtinta, kad po 72 metų pertraukos – 2011 m. s Lietuvoje vyks XXXVII Europos vyrų krepšinio čempionatas;
• Sausio 24 d. – Klaipėdoje humanitarinių mokslų daktarui doc. Jurgiui Mališauskui įteikta aštonioliktoji rašytojos Ievos Simonaitytės premija. Ši premija Įteikiama už brandų literatūros indėlį į Klaipėdos Krašto kultūrą;
• Sausio 30 d. – Klaipėdoje penktą kartą apdovanoti labiausiai nusipelnę jūros ir uosto verslininkai, jūrininkai bei žiniasklaidos atstovai. Pagrindinis prizas atiteko susisiekimo ministrui Zigmantui Balčyčiui, pripažintam jūros ir transporto industrijos metų asmenybe.

Vasaris

• Vasario 2 d. – Vilniaus universitete pristatyta elektroninė knyga – enciklopedinis biografijų žodynas „Lietuvos knygos veikėjai“. Pirmąjąme skaitmeniniame knygotyros biografikos leidinyje skelbiama 1388 m. asmenų biogramų;
• Vasario 4 d. – į pirmąjį savo koncertą klausytojus pakvietė naujas kolektyvas – Kauno simfoninis orkestras, kuris kartu su Kauno valstybiniu choru atliko kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus premjerinę simfoninę uvertiūrą „Orkestro gimimas“;
• Vasario 5 d. – Havajuose vykusiose pasaulio galiūnų čempionate 27 metų biržietis Žydrūnas Savickas užėmė trečią vietą;
• Vasario 6 d. – didžiausia pasaulio klasikinės muzikos įrašų kompanija „Naxos“ išleido Osvaldo Balakausko „Requiem“, skirtą Lietuvos diplomato – Stasio Lozoraičio – atminimui ir pelniusi kompozitoriui Nacionalinę preminją;
• Vasario 8 d. – pasaulinio garso marimbos virtouzė iš JAV Linda Maksei penkiems gabiausiems Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentams paskyrė savo vardo stipendijas;
• Vasario 9 d. – Kaune ant dviejų vienas šalia kito esamčių namų Žaliakalnyje, Vaisių gatvėje atidengtos memorialinės lentos dailininkui Antanui Samulevičiui-Samuoliui, jo sūnėnui rašytojui Raimundui Samulevičiui bei rašytojo motinai tautodailininkei Stasei Samulevičienei;
• Vasario 17 d. – Minske vykusioje 12-oje knygų mugėje, kurioje dalyvavo leidėjai iš 33 valstybių, pirmą kartą nacionalinį stendą pristatė Lietuvos ambasada Baltarusijoje;
• Vasario 18 d. – Taline trijų Baltijos šalių sostinių merai pasirašė bendrą rezoliuciją dėl sostinių savivaldybių plėtros.

Kovas

• Kovo 29 d. – Lietuvos įstojimo į NATO diena.

Lapkritis

• Lapkričio 4 d. – susikūrė grupė FLÆR iš Klaipėdos.

Gruodis

• Gruodžio 14 d. – lietuviškoji Vikipedija perkopė 10 000 straipsnių ribą.

Mirtys

Mirtys Lietuvoje [Redaguoti]

Mirtys  Sausis  Vasaris  Kovas  Balandis  Gegužė  Birželis  Liepa  Rugpjūtis  Rugsėjis  Spalis  Lapkritis  Gruodis  Nedatuota  Sausis Sausio 5 d. – Jonas Meškelevičius, lietuvių skulptorius, gyvenęs ir kūręs Užupyje, Vilniuje (g. 1950 m.). Sausio 10 d. – Laurynas Algimantas Skūpas, Lietuvos kalbininkas romanistas, esperantininkas (g. 1937 m.). Sausio 11 d. – Bronius Kuculis, Lenkijos lietuvių kunigas, prelatas (g. 1928 m.). Sausio 26 d. – Antanas Vadopalas, agronomijos profesorius, habilituotas daktaras (g. 1921 m.). Sausio 28 d. – Artūras Barysas „Baras“, kino menininkas, aktorius, režisierius, avangardinės muzikos grupės Ir Visa Tai Kas Yra Gražu Yra Gražu vokalistas. Stambus knygų, muzikos įrašų ir kitko kolekcionierius (g. 1954 m.). Vasaris Vasario 5 d. – Balys Karalius, Lietuvos agronomas, biomedicinos mokslų daktaras (g. 1931 m.). Vasario 8 d. – Gintautas Petras Judickas, žurnalistas (g. 1944 m.). Vasario 9 d. – Elena Mezginaitė, lietuvių poetė, redaktorė, Studijavo žurnalistiką Vilniaus Universitete (g. 1941 m.). Vasario 27 d.: Ona Kublickienė, Lietuvos veterinarijos gydytoja, parazitologė ir histologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė (g. 1927 m.). Povilas Almis Mažeika, Lietuvos jūrininkas, okeanografas, Neapolio universiteto jūrinių mokslų daktaras (g. 1915 m.). Kovas Kovo 4 d. – Viktoras Mamontovas, Lietuvos gydytojas rentgenologas ir radiologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, vienas elektroradiografijos pradininkų Lietuvoje (g. 1942 m.). Kovo 6 d. – Algirdas Nagelė, Lietuvos matematikas, fizinių mokslų daktaras (g. 1933 m.). Kovo 12 d. – Rimantas Navašinskas, Lietuvos ir Anykščių rajono politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1945 m.). Balandis Balandžio 1 d. – Virginija Smilgevičienė, teisininkė, verslo teisės advokatė, vienos iš seniausių verslo teisės paslaugas teikiančių advokatų kontorų Lietuvoje steigėja, Lietuvos advokatūros savivaldos veikėja (g. 1953 m.). Balandžio 5 d. – Janina Ivaškevičienė, Lietuvos gydytoja fiziologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė (g. 1925 m.). Balandžio 7 d. – Motiejus Narbutas, lietuvių menininkas, skulptorius, visuomenės veikėjas (g. 1934 m.). Balandžio 11 d. – Juozas Bagdonas, Lietuvos dailininkas, Plungės garbės pilietis, Žemaičių dailės muziejaus kūrėjas (g. 1911 m.). Gegužė Gegužės 1 d. – Liudas Kęstutis Lizaveras, agrarinių mokslų daktaras (g. 1934 m.). Gegužės 11 d. – Ignas Pikturna, Lietuvos rašytojas marinistas, publicistas, spaudos darbuotojas, visuomenės veikėjas (g. 1924 m.). Gegužės 25 d. – Algimantas Mackevičius, Lietuvos baleto artistas, choreografas (g. 1935 m.). Birželis Birželio 4 d. – Jonas Katakinas, viena ryškiausių XX a. Lietuvos baleto žvaigždžių (g. 1950 m.). Birželio 7 d. – Vytautas Aleksandras Cinauskas, rašytojas, poetas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1930 m.). Birželio 9 d. – Samuelis Kuklianskis, Lietuvos teisininkas, teisėtyrininkas kriminalistas ir kriminologas, MRU profesorius, habilituotas socialinių mokslų daktaras (g. 1930 m.). Birželio 16 d. – Linas Broga, poetas, vertėjas, inžinierius (g. 1925 m.). Birželio 23 d. – Algirdas Mykolas Dobrovolskis, kunigas, pamokslininkas, vienuolis kapucinas, Lietuvos pasipriešinimo sovietinei okupacijai veikėjas, viena žymiausių Kėdainių rajono asmenybių (g. 1918 m.). Birželio 25 d. – Fabijonas Sereika, choro dirigentas ir pedagogas (g. 1938 m.). Liepa Liepos 10 d. – Vytautas Dvareckas, Lietuvos geografas, geomorfologas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (g. 1928 m.). Liepos 27 d. – Vytautas Algimantas Buinevičius, Lietuvos mokslo, politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1933 m.). Rugpjūtis Rugpjūčio 2 d. – Eugenija Macytė-Mikšienė-Jurkūnienė, Lietuvos tapytoja (g. 1907 m.). Rugpjūčio 19 d.: Aušra Augustinavičiūtė, ekonomistė, sociologė, socionikos teorijos autorė (g. 1927 m.). Laima Kerniūtė, Lietuvos teatro aktorė (g. 1923 m.). Rugsėjis Rugsėjo 7 d. – Vytautas Kazakevičius, Lietuvos archeologas, habilituotas daktaras (g. 1951 m.). Rugsėjo 9 d. – Juozas Burneikis, Lietuvos inžinierius hidrotechnikas, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (g. 1931 m.). Rugsėjo 15 d. – Jeronimas Kačinskas, kompozitorius, dirigentas, pedagogas, Klaipėdos garbės pilietis (g. 1907 m.). Rugsėjo 23 d. – Tadas Rimas Jankauskas, Lietuvos geologas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (g. 1938 m.). Spalis Spalio 2 d. – Vacys Milius, Lietuvos etnologas, kraštotyrininkas, Lietuvių katalikų mokslų akademijos akademikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (g. 1926 m.). Spalio 6 d. – Aleksandras Baltrūnas, matematikas, habilituotas daktaras, knygų apie matematikos istoriją autorius (g. 1949 m.). Spalio 15 d. – Gintautas (Gintas) Dainys, fotografas, operatorius, menininkas, fotomenininkų sąjungos narys, surengęs daug fotografijos parodų, dalyvavęs įvairiose meno akcijose (g. 1969 m.). Spalio 17 d.: Jonas Aleksa, choro, simfoninio orkestro ir operos dirigentas, pedagogas (g. 1939 m.). Povilas Marengolcas, Lietuvos architektas (g. 1925 m.). Spalio 20 d. – Povilas Kostrauskas, Lietuvos inžinierius elektrotechnikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (g. 1927 m.). Spalio 23 d. – Genovaitė Kvedaraitė – Randienė, mokytoja, poetė, prozininkė (g. 1923 m.). Lapkritis Lapkričio 1 d. – Aldona Skirutytė, Lietuvos dailininkė grafikė (g. 1932 m.). Lapkričio 8 d. – Kazys Tumkevičius, teatro aktorius, režisierius, skaitovas (g. 1915 m.). Lapkričio 9 d. – Jonas Adomavičius, gydytojas, filantropas (g. 1911 m.). Lapkričio 16 d. – Vincas Petras Aleksandravičius SDB, pedagogas, spaustuvininkas ir knygų iliustratorius-grafikas. Lietuviško poligrafinio šrifto sukūrėjas (g. 1911 m.). Gruodis Gruodžio 9 d.: Adelė Laigonaitė, Lietuvos kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė (g. 1926 m.). Kazimieras Juozas Klimašauskas, Lietuvos inžinierius, habilituotas fizinių mokslų daktaras, visuomenės ir politinis veikėjas (g. 1938 m.). Nedatuota Albinas Mykolas Daugiala, Lietuvos ir Raseinių rajono politinis veikėjas. Raseinių rajono garbės pilietis (g. 1942 m.). Aldona Blužienė-Gryžaitė, Lietuvos gydytoja oftalmologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė (g. 1929 m.). Antanas Ignatavičius, Lietuvos kultūros, politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1941 m.). Antanas Mikelis, Lietuvos žurnalistas, redaktorius (g. 1934 m.). Arūnas Vaitkūnas, lietuvių tapytojas, „Angis“ grupės narys (g. 1956 m.). Bronius Gadeikis, gydytojas, Šiaulių miesto garbės pilietis (g. 1926 m.). Elena Grigalavičienė-Danilaitė, Lietuvos archeologė, humanitarinių mokslų daktarė (g. 1933 m.). Jonas Karčiauskas, Lietuvos ir Lenkijos lietuvių mokytojas, poetas, „Aušros“ žurnalo redaktorius (g. 1921 m.).

Pasaulyje

Įvykiai

Sausis

• Sausio 1 d. – Turkija įsivedė naują valiutą – Naująją Turkijos lirą, kurios vertė lygi 1 000 000 senųjų lirų;
• Sausio 30 d. – pirmieji laisvi parlamento rinkimai Irake.

Vasaris

• Vasario 28 d. – dėl masinių gyventojų protestų atsistatydino prosiriška Libano vyriausybė.

Kovas

• Kovo 7 d. – Pretorijos miesto taryba nusprendė pervadinti miestą į Tsvanę.

Balandis

• Balandžio 9 d. – kinų protestų prieš Japoniją pradžia. Per kelias savaites protestuota Pekine, Kantone, Šenzene ir Šanchajuje. Protestus sukėlė japonų mokyklinis vadovėlis, kuriame kinų požiūriu neatspindimi japonų armijos vykdyti žiaurumai Antrojo pasaulinio karo metu Kinijoje;
• Balandžio 19 d. – Vokiečių kardinolas Jozefas Racingeris išrinktas naujuoju popiežiumi (Benediktas XVI);
• Balandžio 26 d. – paskutiniai Sirijos kariai pasitraukė iš Libano.

Gegužė

• Gegužės 21 d. – Kijeve vyko 50-asis Eurovizijos konkursas;
• Gegužės 22 d. – Vokietijos socialdemokratų partija pralaimėjo rinkimus Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje, kurią valdė 39 metus. Šis įvykis privertė G. Šrioderį paskelbti visuotinius Vokietijos parlamento rinkimus 2005 m. rudenį, metais anksčiau nei buvo numatyta;
• Gegužės 29 d. – Prancūzijos piliečiai referendume pasisakė prieš naująją Europos Konstituciją.

Birželis

• Birželio 1 d. – Nyderlandų piliečiai referendume pasisakė prieš naująją Europos Sąjungos Konstituciją;
• Birželio 25 d. – Irano prezidento rinkimus laikėjo ultrakonservatyvus Teherano meras Mahmudas Ahmadinedšadas.

Liepa

• Liepos 7 d. – Londone piko metu susprogdintos bombos metro stotyje ir autobuse.

Rugpjūtis

• Rugpjūčio 29 d. – 30 d. – JAV pietuose praūžė uraganas „Katrina“, ypač nukentėjo Naujasis Orleanas, kurio didžiąją dalį apsėmė vanduo.

Spalis

• Spalio 8 d. – Pakistane, Kašmyro regione įvyko 7,6 balų žemės drebėjimas, kurio aukomis tapo apie 30 000 m. žmonių.

Mirtys

Mirtys pasaulyje [Redaguoti]

Mirtys  Sausis  Vasaris  Kovas  Balandis  Gegužė  Birželis  Liepa  Rugpjūtis  Rugsėjis  Spalis  Lapkritis  Gruodis  Nedatuota  Sausis Sausio 11 d. – Fabricio Meoni, buvęs motociklų lenktynininkas iš Italijos. Su KTM gamykline komanda jis dalyvavo Dakaro ralyje, kuriame nugalėjo 2001 ir 2002 m (g. 1957 m.). Sausio 25 d. – Filipas Džonsonas, JAV architektas. Ludwig Mies van der Rohe mokinys ir bendradarbis. Sekė funkcionalizmu. Pagal Džonsono projektus pastatyta: Niujorke - Seagram Building (kartu su Ludwig Mies) (1958), dramos teatras (1964), Modernistinės dailės muziejus (1965) (g. 1906 m.). Vasaris Vasario 10 d. – Arturas Mileris, JAV dramaturgas, eseistas. Abstrakčiojo realizmo socialinės šeimos dramos kūrėjas (g. 1915 m.). Vasario 11 d. – Džekas Čalkeris, JAV mokslinės fantastikos rašytojas (g. 1944 m.). Vasario 14 d. – Rafikas Hariris, Libano ministras pirmininkas, žuvo susprogdinus bombą automobilyje. Pasikėsinimo metu žuvo dar 16 žmonių ir 120 m. buvo sužeista (g. 1944 m.). Kovas Kovo 14 d. – Akira Jošidzava, šiuolaikinio origami pradininkas (g. 1911 m.). Kovo 15 d. – Otaras Korkija, praeityje garsus Gruzijos krepšininkas ir treneris, rungtyniavęs Tbilisio "Dinamo" klube ir TSRS rinktinėje (g. 1923 m.). Kovo 17 d. – Czesław Słania, lenkų dailininkas, vienas žymiausių pasaulio pašto ženklų ir banknotų graverių. Pasak Gineso rekordų knygos - produktyviausias pašto ženklų dailininkų (sukūrė virš 1000) (g. 1921 m.). Kovo 25 d. – Džeimsas Kalagenas, Didžiosios Britanijos politinis veikėjas (g. 1912 m.). Balandis Balandžio 2 d. – Jonas Paulius II, nuo 1978 m. spalio 16 d. iki pat savo mirties beveik 27 metus valdęs popiežius, Katalikų Bažnyčios vadovas. Jis tapo pirmuoju per 455 metus popiežiumi ne italu, taip pat pirmuoju slaviškos kilmės popiežiumi ir antru pagal pontifikavimo ilgumą popiežiumi (g. 1920 m.). Balandžio 6 d.: Raineris III, Monako kunigaikštis. Raineris III valdė Monako kunigaikštystę 56 metus ir tapo ilgiausiai valdžiusiu Europos monarchu (g. 1949 m.). Renjė III, Monako princas (g. 1923 m.). Balandžio 9 d. – Andrea Dworkin, amerikiečių femininstė (g. 1946 m.). Gegužė Gegužės 20 d. – Polis Rikioras, prancūzų filosofas, derinęs fenomenologiją su hermeneutika (g. 1913 m.). Birželis Birželio 25 d. – John Fiedler, amerikiečių aktorius (g. 1925 m.). Liepa Liepos 1 d.: George Lawrence Mikan, Jn., buvęs profesionalus krepšininkas, laikomas vienu iš pirmųjų žvaigždžių NBA lygoje (g. 1924 m.). Luther Vandross, amerikiečių dainininkas (g. 1951 m.). Liepos 6 d. – Klodas Simonas, prancūzų rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas (g. 1913 m.). Liepos 24 d. – Ričardas Dolas, britų epidemiologas, fiziologas, pirmasis nustatęs rūkymo ir plaučių vėžio ryšį (g. 1912 m.). Liepos 31 d. – Vilemas Frederikas Doizenbergas, Nyderlandų ekonomistas, pirmasis ECB prezidentas (1998–2003) (g. 1935 m.). Rugpjūtis Rugpjūčio 3 d. – Arsenijus Čanyševas, dabarties filosofas, Maskvos valstybinio universiteto profesorius (g. 1926 m.). Rugpjūčio 6 d. – Vizma Belševica, latvių rašytoja, vertėja. Viena iš nedaugelio latvių rašytojų, kurios kūryba išversta į daugelį pasaulio kalbų (g. 1931 m.). Rugpjūčio 13 d. – David Lange, Naujosios Zelandijos ministras pirmininkas (g. 1942 m.). Rugpjūčio 23 d. – Hal Kalin, žuvo automobilių avarijoje (g. 1934 m.). Rugpjūčio 25 d. – Peteris Glocas, politologas, Vokietijos politinis veikėjas (g. 1939 m.). Spalis Spalio 2 d. – August Wilson, JAV dramaturgas. Jo literatūrinis palikimas yra 10 knygų serija - The Pittsburgh Cycle, kuri apdovanota 2 Pulicerio dramos apdovanojimais. Kiekvienoje knygoje vaizduojamas komiškas ir tragiškas afroamerikiečių gyvenimas skirtingais XX a. dešimtmečiais (g. 1945 m.). Spalio 18 d. – Aleksandras Jakovlevas, rusų publicistas, politinis ir visuomenės veikėjas, Rusijos Mokslų Akademijos akademikas, XX a. 9-ajame dešimtmetyje dirbęs TSKP partiniame aparate ir Politbiure (1987–1990 m.) (g. 1923 m.). Spalio 24 d. – Roza Parks, afroamerikiečių pilietinių teisių aktyvistė, kurią JAV Kongresas vėliau praminė „Moderniųjų laikų pilietinių teisių judėjimo motina” (g. 1913 m.). Spalio 28 d. – Richard Errett Smalley, 1996 m. Nobelio chemijos premijos laureatas (g. 1943 m.). Lapkritis Lapkričio 5 d. – Džonas Foulsas, anglų rašytojas ir eseistas (g. 1926 m.). Lapkričio 16 d.: Donald Watson, anglų pedagogas, pacifistas, veganų draugijos Vegan Society įkūrėjas, termino "veganas" autorius (g. 1910 m.). Henry Taube, 1983 m. Nobelio chemijos premijos laureatas (g. 1915 m.). Lapkričio 25 d. – Ričardas Aleksanderis Burnsas, anglų lenktynininkas (g. 1971 m.). Gruodis Gruodžio 5 d. – Vladimiras Toporovas, vienas žymiausių pasaulio baltistų, Rusijos mokslų akademijos tikrasis narys, profesorius (g. 1928 m.). Gruodžio 19 d. – Vincent „Smakras“ Gigante, žymus Niujorko Genovese mafijos šeimos bosas, nuo 1960-ųjų vidurio priedangai vaidinęs psichinį ligonį (g. 1928 m.). Nedatuota Bobas Denveris, amerikiečių aktorius (g. 1935 m.).

Nobelio premijos

Nobelio premijos laureatai:

• Chemijos – Yves Chauvin (1930–), Robert H. Grubbs (1942–), Richard R. Schrock (1945–);
• Ekonomikos – Robert J. Aumann (1930–), Thomas C. Schelling (1921–);
• Fizikos – Roy Glauber, John Hall, Theodor Hänsch;
• Literatūros – Harold Pinter;
• Medicinos – Barry J. Marshall (1951–), J. Robin Warren (1937–);
• Taikos – Tarptautinė atominės energijos agentūra, Mohamed Baradei.

Nuorodos

Vikiteka