2005 m.

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Metai: 2002 2003 2004 - 2005 - 2006 2007 2008 MMV metai

Dešimtmečiai: 9-as 10-as - 1-as - 2-as 3-as

Šimtmečiai: XX amžius - XXI amžius - XXII amžius

3 tūkstantmetis

v • a • r Kituose kalendoriuose Armėnų kalendoriuje 1454 ԹՎ ՌՆԾԴ Bahajų kalendoriuje 161 – 162 Berberų kalendoriuje 2955 Bizantijos kalendoriuje 7513 – 7514 Budistų kalendoriuje 2549 Etiopų kalendoriuje 1997 – 1998 Hebrajų kalendoriuje 5765 – 5766 Indų Kali Yuga kalendoriuje 5106 – 5107 Indų Saka kalendoriuje 1927 – 1928 Indų Vikram kalendoriuje 2060 – 2061 Iraniečių kalendoriuje 1383 – 1384 Japonų kalendoriuje Heisei 17 (平成17年) Kinų kalendoriuje 4641/4701 — iki — 4642/4702 Koptų kalendoriuje 1721 – 1722 Korėjiečių kalendoriuje 4338 Musulmonų kalendoriuje 1425 – 1426 Mianmaro kalendoriuje 1367 Tajų saulės kalendoriuje 2548

Vikisritis: Metai [+] 2005 metai (4 kat., 4 psl.)

2005 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Tai taip pat:

• JAV Užsienio kalbų metai
• JTO Pasaulio fizikos metai
• JTO Tarptautiniai mikrokredito metai
• JTO Tarptautiniai sporto ir fizinio lavinimo metai
• Vokietija Einšteino metai

Turinys 1 Lietuvoje 1.1 Įvykiai 1.2 Mirtys 2 Pasaulyje 2.1 Įvykiai 2.2 Mirtys 2.3 Nobelio premijos 3 Nuorodos

[taisyti] Lietuvoje

[taisyti] Įvykiai

Sausis

• Sausio 1 d. – sėkmingai sustabdytas Ignalinos atominės elektrinės pirmasis reaktorius.
• Sausio 4 d. – Vilniaus universitetinėje vaikų ligoninėje atidaryti trys nauji naujagimių reanimacijos ir intensyviosios terapijos, nudegimų ir akių ligų skyriai.
• Sausio 8 d. – per Šiaurės Vokietiją, Daniją, Švediją ir Lietuvą praūžė uraganas Ervinas.
• Sausio 13 d. – prezidentas Valdas Adamkus priėmė Lenkijos seimo pirmininką Vlodzimežą Cimoševičių su kuriuo aptarė dvišalius santykius.
• Sausio 14 d. – Tarptautinės krepšinio federacijos Europos padalinio FIBA Europos vadovų ir Lietuvos krepšinio federacijos bei Vyriausybės vadovų parašais patvirtinta, kad po 72 metų pertraukos – 2011 m. s Lietuvoje vyks XXXVII Europos vyrų krepšinio čempionatas.
• Sausio 24 d. – Klaipėdoje humanitarinių mokslų daktarui doc. Jurgiui Mališauskui įteikta aštonioliktoji rašytojos Ievos Simonaitytės premija. Ši premija Įteikiama už brandų literatūros indėlį į Klaipėdos Krašto kultūrą.
• Sausio 30 d. – Klaipėdoje penktą kartą apdovanoti labiausiai nusipelnę jūros ir uosto verslininkai, jūrininkai bei žiniasklaidos atstovai. Pagrindinis prizas atiteko susisiekimo ministrui Zigmantui Balčyčiui, pripažintam jūros ir transporto industrijos metų asmenybe.

Vasaris

• Vasario 2 d. – Vilniaus universitete pristatyta elektroninė knyga – enciklopedinis biografijų žodynas „Lietuvos knygos veikėjai“. Pirmąjąme skaitmeniniame knygotyros biografikos leidinyje skelbiama 1388 m. asmenų biogramų.
• Vasario 4 d. – į pirmąjį savo koncertą klausytojus pakvietė naujas kolektyvas – Kauno simfoninis orkestras, kuris kartu su Kauno valstybiniu choru atliko kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus premjerinę simfoninę uvertiūrą „Orkestro gimimas“.
• Vasario 5 d. – Havajuose vykusiose pasaulio galiūnų čempionate 27 metų biržietis Žydrūnas Savickas užėmė trečią vietą.
• Vasario 6 d. – didžiausia pasaulio klasikinės muzikos įrašų kompanija „Naxos“ išleido Osvaldo Balakausko „Requiem“, skirtą Lietuvos diplomato – Stasio Lozoraičio – atminimui ir pelniusi kompozitoriui Nacionalinę preminją.
• Vasario 8 d. – pasaulinio garso marimbos virtouzė iš JAV Linda Maksei penkiems gabiausiems Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentams paskyrė savo vardo stipendijas.
• Vasario 9 d. – Kaune ant dviejų vienas šalia kito esamčių namų Žaliakalnyje, Vaisių gatvėje atidengtos memorialinės lentos dailininkui Antanui Samulevičiui-Samuoliui, jo sūnėnui rašytojui Raimundui Samulevičiui bei rašytojo motinai tautodailininkei Stasei Samulevičienei.
• Vasario 17 d. – Minske vykusioje 12-oje knygų mugėje, kurioje dalyvavo leidėjai iš 33 valstybių, pirmą kartą nacionalinį stendą pristatė Lietuvos ambasada Baltarusijoje.
• Vasario 18 d. – Taline trijų Baltijos šalių sostinių merai pasirašė bendrą rezoliuciją dėl sostinių savivaldybių plėtros.

Kovas

• Kovo 29 d. – Lietuvos įstojimo į NATO diena.

Lapkritis

• Lapkričio 4 d. – susikūrė grupė FLÆR iš Klaipėdos.

Gruodis

• Gruodžio 14 d. – lietuviškoji Vikipedija perkopė 10 000 straipsnių ribą.

[taisyti] Mirtys

Vasaris

• Vasario 9 d. – Elena Mezginaitė, Panevėžio balso redaktorė, poetė (g. 1941 m.).

Kovas

• Kovo 4 d. – Viktoras Mamontovas, Lietuvos gydytojas rentgenologas ir radiologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, vienas elektroradiografijos pradininkų Lietuvoje. (g. 1942 m.)

Balandis

• Balandžio 7 d. – Motiejus Narbutas, lietuvių menininkas, skulptorius, visuomenės veikėjas (g. 1934 m.).

Gegužė

• Gegužės 1 d. – Liudas Kęstutis Lizaveras, agrarinių mokslų daktaras. (g. 1934 m.)
• Gegužės 11 d. – Ignas Pikturna, prozininkas, publicistas, ilgametis žurnalo „Kultūros barai“ redaktoriaus (g. 1924 m.).

Birželis

• Birželio 23 d. – Tėvas Stanislovas, Paberžės klebonas.

Rugpjūtis

• Rugpjūčio 19 d.
  • Aušra Augustinavičiūtė, ekonomistė, sociologė, socionikos teorijos autorė. (g. 1927 m.)
  • Laima Kerniūtė, Lietuvos teatro aktorė. (g. 1923 m.)

Rugsėjis

• Rugsėjo 15 d. – Jeronimas Kačinskas, kompozitorius, dirigentas, pedagogas, Klaipėdos garbės pilietis. (g. 1907 m.)

Spalis

• Spalio 2 d. – Vacys Milius, Lietuvos etnologas, kraštotyrininkas, Lietuvių katalikų mokslų akademijos akademikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras. (g. 1926 m.)
• Spalio 17 d. – Jonas Aleksa, choro, simfoninio orkestro ir operos dirigentas, pedagogas. (g. 1939 m.)
• Spalio 20 d. – Povilas Kostrauskas, Lietuvos inžinierius elektrotechnikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras. (g. 1927 m.)

Lapkritis

• Lapkričio 8 d. – Kazys Tumkevičius, teatro aktorius, režisierius, skaitovas. (g. 1915 m.)

Nedatuoti

• Aldona Blužienė-Gryžaitė, Lietuvos gydytoja oftalmologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė. (g. 1929 m.)
• Bronius Gadeikis, gydytojas, Šiaulių miesto Garbės pilietis. (g. 1926 m.)

[taisyti] Pasaulyje

[taisyti] Įvykiai

Sausis

• Sausio 1 d. – Turkija įsivedė naują valiutą – Naująją Turkijos lirą, kurios vertė lygi 1 000 000 senųjų lirų.
• Sausio 30 d. – pirmieji laisvi parlamento rinkimai Irake.

Vasaris

• Vasario 28 d. – dėl masinių gyventojų protestų atsistatydino prosiriška Libano vyriausybė.

Kovas

• Kovo 7 d. – Pretorijos miesto taryba nusprendė pervadinti miestą į Tsvanę.

Balandis

• Balandžio 9 d. – kinų protestų prieš Japoniją pradžia. Per kelias savaites protestuota Pekine, Kantone, Šenzene ir Šanchajuje. Protestus sukėlė japonų mokyklinis vadovėlis, kuriame kinų požiūriu neatspindimi japonų armijos vykdyti žiaurumai Antrojo pasaulinio karo metu Kinijoje.
• Balandžio 19 d. – Vokiečių kardinolas Jozefas Racingeris išrinktas naujuoju popiežiumi (Benediktas XVI).
• Balandžio 26 d. – paskutiniai Sirijos kariai pasitraukė iš Libano.

Gegužė

• Gegužės 21 d. – Kijeve vyko 50-asis Eurovizijos konkursas.
• Gegužės 22 d. – Vokietijos socialdemokratų partija pralaimėjo rinkimus Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje, kurią valdė 39 metus. Šis įvykis privertė G. Šrioderį paskelbti visuotinius Vokietijos parlamento rinkimus 2005 m. rudenį, metais anksčiau nei buvo numatyta.
• Gegužės 29 d. – Prancūzijos piliečiai referendume pasisakė prieš naująją Europos Konstituciją.

Birželis

• Birželio 1 d. – Nyderlandų piliečiai referendume pasisakė prieš naująją Europos Sąjungos Konstituciją.
• Birželio 25 d. – Irano prezidento rinkimus laikėjo ultrakonservatyvus Teherano meras Mahmudas Ahmadinedšadas.

Liepa

• Liepos 7 d. – Londone piko metu susprogdintos bombos metro stotyje ir autobuse.

Rugpjūtis

• Rugpjūčio 29 d. – 30 d. – JAV pietuose praūžė uraganas „Katrina“, ypač nukentėjo Naujasis Orleanas, kurio didžiąją dalį apsėmė vanduo.

Spalis

• Spalio 8 d. – Pakistane, Kašmyro regione įvyko 7,6 balų žemės drebėjimas, kurio aukomis tapo apie 30 000 m. žmonių.

[taisyti] Mirtys

• Vasario 11 d. – Džekas Čalkeris, JAV mokslinės fantastikos rašytojas (g. 1944 m.).
• Vasario 14 d. – susprogdinus bombą automobilyje nužudytas Rafikas Hariris, Libano premjerministras. Pasikėsinimo metu žuvo dar 16 žmonių ir 120 m. buvo sužeista.
• Kovo 14 d. – Akira Jošidzava, šiuolaikinio origami pradininkas.
• Balandžio 2 d. – Popiežius Jonas Paulius II (g. 1920 m.), popiežiaus pareigas ėjo nuo 1978 m. spalio 16 d.^[1][2][3][4]
• Balandžio 6 d. – Raineris III, Monako kunigaikštis. Raineris III valdė Monako kunigaikštystę 56 metus ir tapo ilgiausiai valdžiusiu Europos monarchu.
• Liepos 6 d. – Clode Simon, prancūzų rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas (g. 1913 m.).
• Rugpjūčio 6 d. – Vizma Belševica, latvių rašytoja, vertėja. Viena iš nedaugelio latvių rašytojų, kurios kūryba išversta į daugelį pasaulio kalbų. (g. 1931 m.)
• Spalio 18 d. – Aleksandras Jakovlevas, rusų publicistas, politinis ir visuomenės veikėjas, Rusijos Mokslų Akademijos akademikas, XX a. 9-ajame dešimtmetyje dirbęs TSKP partiniame aparate ir Politbiure (1987–1990 m.). (g. 1923 m.)
• Lapkričio 5 d. – Džonas Foulsas, anglų rašytojas ir eseistas. (g. 1926 m.)
• Lapkričio 16 d. – Donald Watson, pacifistas, veganų asociacijos „Vegan Society“ įkūrėjas, sugalvojęs terminą „veganas“. (g. 1910 m.)
• Gruodžio 19 d. – Vincent „Smakras“ Gigante, žymus Niujorko Genovese mafijos šeimos bosas. (g. 1928 m.)

[taisyti] Nobelio premijos

• Chemija – Yves Chauvin, Robert H. Grubbs, Richard R. Schrock
• Ekonomikos – Robert Aumann, Thomas Schelling
• Fizika – Roy Glauber, John Hall, Theodor Hänsch
• Literatūra – Harold Pinter
• Medicina – Robin Warren, Barry Marshall
• Taikos – Mohamed ElBaradei, Tarptautinė Atominės Energetikos Agentūra

[taisyti] Nuorodos

Vikiteka