Varniai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Varniai
   Varniai COA.gif   
Varniai1.2009-05-21.jpg
Varnių panorama

Varniai
55°44′30″N 22°22′20″E / 55.74167°N 22.37222°E / 55.74167; 22.37222 (Varniai)Koordinatės: 55°44′30″N 22°22′20″E / 55.74167°N 22.37222°E / 55.74167; 22.37222 (Varniai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis: Telšių apskritis Telšių apskritis
Savivaldybė: Telšių rajono savivaldybė
Gyventojų (2012): 1 135
Altitudė: 158 m
Pašto kodas: LT-88050
Commons-logo.svg Vikiteka: VarniaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)
Vardininkas: Var̃niai
Kilmininkas: Var̃nių
Naudininkas: Var̃niams
Galininkas: Varniùs
Įnagininkas: Var̃niais
Vietininkas: Var̃niuose
Apie Kauno marių užlietą kaimą žr. Varniai (Kaunas).

Varniai (žem. Varnē) – miestas Telšių rajono savivaldybėje, 33 km į pietus nuo Telšių, prie Varnelės upės. Prie kelio  160  TelšiaiVarniaiLaukuva . Seniūnijos centras, Varnių seniūnaitija.

Yra Motiejaus Valančiaus gimnazija, Telšių regioninis profesinio mokymo centras, biblioteka (nuo 1938 m.), paštas (LT-88050).

Miesto planas radialinis. Yra istorijos, architektūros bei dailės paminklų – namas, kuriame 1850–1864 m. gyveno vyskupas Motiejus Valančius, Varnių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia (seniausia Žemaitijoje, pastatyta 1691 m.; buvusi katedra, ypatingi šventoriaus vartai), medinė Varnių Šv. Aleksandro bažnyčia (pastatyta 1804 m.), Žemaičių vyskupystės muziejus kunigų seminarijos rūmuose.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Varnių duburyje aptikta apie 40 akmens amžiaus stovyklų. 1982 m. Duonkalnyje, buvusioje Biržulio saloje aptiktas žynio kapas.

Miestelis įeina į senovės žemaičių genties gyvenamos teritorijos ribas. XIV a. Varnelės upės dešiniajame krante buvo įsikūrusi Medininkų gyvenvietė, 13141399 m. gyvenvietę puolė kryžiuočiai, 1389 m. kryžiuočius čia sumušė žemaičiai.

1417 m. Ldk Vytautas Didysis įkūrė Medininkų vyskupiją, pastatydino katedrą, tais pačiais metais suteikė miesto teises. Siekdamas įtvirtinti savo valdžią, Vytautas ėmė atidavinėti valstiečius bajorams, tačiau, nenorėdami patekti priklausomybėn ir atsisakyti savo dievų, valstiečiai sukilo ir sudegino Medininkų bažnyčią, išvijo vyskupą su kunigais. Sukilimo slopinti atvyko Vytautas, ramindamas nukentėjusius bajorus jiems išdalijo žemės.

1417–1864 m. čia buvo Žemaičių vyskupijos centras. XV a. priešais Medininkus, kairiajame Varnelės krante ėmė kurtis Varniai, minimi 1539 m. Olauso Magnuso sudarytame žemėlapyje Carta Marina. 1635 m. suteiktos Magdeburgo teisės. 1740 m. iš Kražių atkelta kunigų seminarija. XIX a. 2-ojoje pusėje Motiejus Valančius įsteigė Vilniaus Zavadskio knygyno filialą.

Po 1926 m. gruodžio perversmo įkurta 19271931 m. veikė Varnių koncentracijos stovykla. 1930 m. buvo leidžiamas literatūros žurnalasAtvanga“. 1997 m. kovo 3 d. patvirtintas Varnių herbas.[3]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XV a. Medininkų valsčiaus centras
XIX a.  ?
1915 m. Varnių apskrities centras
19191950 m. Telšių apskritis
19501953 m. rajoninio pavaldumo miestas Varnių rajono centras Klaipėdos sritis
19531962 m.
19621995 m. rajoninio pavaldumo miestas, Varnių apylinkės centras Telšių rajonas
1995 Varnių seniūnijos centras Telšių rajono savivaldybė Telšių apskritis


XVI amžius[taisyti | redaguoti kodą]

1539 m. Carta Marina žemėlapyje pavaizduoti Varniai

XVI a. Varniai tapo vienu iš svarbiausių lituanistinės kultūros centrų ne tik Žemaitijoje, bet ir visoje LDK. Žemaičių vyskupas Merkelis Giedraitis (15761609 m.) siekė įvykdyti galutinę visų valstybės luomų christianizaciją. Tam tikslui Varniuose subūrė šviesiausius poetus, į vyskupiją kanauninkais pasikvietė ir lėšomis aprūpino istoriką Motiejų Strijkovskį, Lietuvos valstybės savarankiškumo šalininką, parašiusį ir 1582 m. išspausdinusį „Lenkijos, Lietuvos, Žemaitijos ir visos Rusios kroniką“, ir Mikalojų Daukšą – lietuviškų katalikiškų raštų rengėją.

Varniuose parengtas M. Daukšos verstas J. Ledesmos katekizmas – pirmasis katalikų katekizmas LDK. M. Daukša tapo pirmuoju literatūrinės lietuvių kalbos kūrėju, o 1599 m. išleista jo lietuviška „Postilė“ – XVI–XVII a. svarbiausiu mūsų kultūros istorijos įvykiu. Didelį darbą atliko vertėjas, pasiryžęs išversti didžiulio formato 632 puslapių knygą į lietuvių kalbą. Vyskupas M. Giedraitis, šio darbo įkvėpėjas ir puošnios knygos leidėjas, vertas ypatingos pagarbos.

M. Daukšos „Postilės“ įvadas: „Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą <…>“ skamba lyg vyskupo M. Giedraičio suburtos grupės testamentas, tapęs kelrode žvaigžde Lietuvos piliečių politinės bendruomenės ir lietuvių tautos – bendrų papročių, kalbos, vienos kilmės ir istorinio likimo etninei bendrijai.

Silpstant tautos valstybingumui, tik jos piliečių sąmoningumas galėjo išgelbėti tautos gyvastį. Vyskupas M. Giedraitis, kanauninkas M. Daukša ir kanauninkas M. Strijkovskis prieš 400 metų Varniuose sukūrė tobulą modernios tautinės valstybės kūrimo projektą, kurį taip pat Varniuose, jau beveik po 250 metų, sunkiausiomis rusų okupacijos režimo sąlygomis, nebegrįžtamai vykdė kitas didysis Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius.

Į kovą prieš rusifikaciją, katalikybės naikinimą nepaprastais diplomatiniais sugebėjimais ir asmenybės patrauklumu, stiprybe bei pagarbos vyskupo asmeniui dėka sugebėjęs įtraukti ir valstietiją, Varniuose vėl sutelkti gausų bendraminčių švietėjų, raštijos darbuotojų būrį, organizuoti uždraustos lietuviškos spaudos leidybą ir platinimą, sukurti tinklą, kurio svarbiausiomis akimis tapo patikimų Žemaitijos parapijos kunigų ir jų bendraminčių būrys.

Išblaivintai tautai į rankas įteikus knygą galutiniam tikslui pasiekti užteko tik kelių dešimtmečių. Ypatingi nuopelnai čia priklausė ir kunigų seminarijai.

Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

1320 m. minimi kaip Medenike ir iki XVI a. 2-osios pusės vadinti Medininkais. Vėliau prigijo Varnių vardas, kuris kilęs nuo Varnelės upelio, kuris prateka pro miestą, vardo. Dar 1904 m. Vaižgantas jos pavadinimą mini kaip Varnė. Mažybinė priesaga, matyt, atsirado ilgainiui, išaugus gyvenvietei.

Kunigų seminarija[taisyti | redaguoti kodą]

Varnių kunigų seminarija, dabartinis Žemaičių vyskupystės muziejus

Varnių kunigų seminarija savo veiklą pradėjo 1623 m., kai iš Kražių į Varnius buvo pasiųsti du jėzuitų kunigai: Andrius Kumlevičius ir Matas Flascius su dviem broliais: Mikalojumi Andriejausku ir Luku Sebastijonavičiumi. Jie ėmėsi vadovauti čia įkurtai seminarijai. Mokyta moralinės teologijos, apeigų, bažnytinio giedojimo ir kt. Mokydavosi 6-8 jaunuoliai. Vyskupų nuomone, seminarija veikė prastai, gal todėl ir neilgai. 1628 m. ji perkelta į Kražius.

Varniuose pastačius naują mūrinę katedrą, XVII a. pabaigoje imta rūpintis, kad kunigų seminarija vėl veiktų Varniuose. 1739 m. vyskupas Juozapas Karpis Varnių seminarijos įkūrimo reikalams skyrė 6000 lenkiškų auksinų, vyskupo skatinami seminarijos kūrimą rėmė ir turtingi kunigai. J. Karpis pradėjo seminarijos Varniuose statybą, ją užbaigė vyskupas Antanas Dominykas Tiškevičius.

1741 m. seminarija vėl pradėjo veiklą. Savotiškiems tris mėnesius trunkantiems „kvalifikacijos kėlimo kursams“ būdavo sukviečiami ir jau įšventinti bei parapijose dirbantys kunigai. Seminarija išlaikyta iš D. A. Tiškevičiaus šioms reikmėms užrašytų Palūksčio ir Kujainių kaimų. Mokymui pagerinti, be jėzuitų, buvo kviečiami ir mokytojai pijorai. Reikalai gerokai pasitaisė, vyskupas ir kapitula liko patenkinti. 1748 m. klierikų padaugėjo iki 20. Apie 17601761 m. vadovavimą seminarijai ir pijorų vėl perėmė jėzuitai.

1762 m. Žemaičių vyskupu paskirtas Jonas Dominykas Lopacinskis. Jis rėmė knygų leidybą, buvo dailės ir literatūros mylėtojas, savo dvarelyje Lukiškėse (Vilniuje) turėjo gausią biblioteką ir meno kolekciją. Jo vyskupavimo metu perstatyta 19 Žemaitijos bažnyčių, Viržuvėnuose (Janapolėje) įsteigta rezidencija, Varnių katedra išgrįsta marmuru, miestelyje pastatyti namai vikarams ir choristams, prie mokyklos – mokytojams, pradėta rūpintis naujo seminarijos pastato statyba buvusios katedros vietoje, skirta 40 000 auksinų iš jo pajamų. 1767 m. popiežiui pranešta, kad jau baigiama statyti mūrinė seminarija. Tai buvo įvykdyta apie 1770 m.

Numalšinusi 1863 m. sukilimą, 1864 m. caro valdžia Varnių kunigų seminariją perkėlė į Kauną.

Varniai, 50 litų moneta [4]

Didingi restauruoti seminarijos rūmai tebestovi iki šiol, juose 1999 m. pradėtas kurti Žemaičių vyskupystės muziejus. Tais pačiais metais Žemaičių kultūros draugijos iniciatyva prie šių rūmų pastatytas skulptoriaus Arūno Sakalausko sukurtas paminklas, kurio statybą, be LR Vyriausybės, parėmė garsus Žemaičių vyskupų Giedraičių giminės atstovas Oksfordo universiteto profesorius Mykolas Giedraitis.

17401864 m. veikusioje kunigų seminarijoje mokėsi Motiejus Valančius, Antanas Strazdas, Antanas Vienažindys, Antanas Baranauskas.

Bliuzo naktys[taisyti | redaguoti kodą]

Už 2 kilometrų į pietvakarius nuo Varnių, Graužų kaime prie Lūksto ežero, kasmet liepos mėnesį vyksta bliuzo festivalis „Bliuzo naktys“.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1862 m. ir 2012 m.
1862 m.*[2] 1970 m.sur.[5] 1976 m.[6][7] 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur.
736 2 027 1 900 2 059 2 028 1 355
2012 m. - - - - -
1 135 - - - - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Tautinė sudėtis[taisyti | redaguoti kodą]

2011 m. gyveno 1 140 žmonės:[8]

  • Lietuviai – 98,16% (1119);
  • Kiti – 1,84% (21).

2001 m. gyveno 1 355 žmonės:[9]

  • Lietuviai – 98,82% (1339);
  • Kiti – 1,18% (16).

Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Žemaičių vyskupų Giedraičių sarkofagai Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios rūsyje

Varniuose gyveno Simonas Daukantas (1793–1864 m.), kunigai-rašytojai Antanas Baranauskas (1835–1902 m.), Antanas Strazdas (1763–1833 m.), Motiejus Valančius (1801–1875 m.; išlikęs jo gyvenamasis namas, Varniuose parašė istorinį veikalą „Žemaičių vyskupystė“), Antanas Vienažindys (1841–1892 m.).

Istorikas Motiejus Strijkovskis (~1547–1593 m.) Varniuose gyvendamas parašė „Lenkijos, Lietuvos, Žemaičių ir visos Rusijos kroniką“. Nuo 1572 m. iki mirties Varniuose gyveno vienas lietuvių raštijos pradininkų Mikalojus Daukša (~1527–1613 m.). Varnių vidurinę mokyklą baigė pasaulio, Europos čempionatų bei olimpinių žaidynių prizininkas irkluotojas Zigmas Jukna, daugkartinis Lietuvos stalo teniso čempionas Stasys Rimeikis.

Varnelė ties Varniais

Gamta ir geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Per miestą teka Varnelė, į pietus nuo miesto telkšo Lūkstas. Varniai įsikūrę Žemaičių aukštumoje, įeina į Varnių RP teritoriją. Apylinkėse telkšo Lūkstas pietvakariuose, Stervas ir Biržulis šiaurės rytuose, įkurtas Biržulio-Stervo ornitologinis draustinis.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Ворне. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 7 (13) : Волапюк — Выговские. С.-Петербургъ, 1892., 197 psl. (rus.)
  2. 2,0 2,1 Ворни. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 547 psl. (rus.)
  3. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=36409
  4. http://www.lb.lt/2001_valancius
  5. Varniai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 689 psl.
  6. Varniai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 93 psl.
  7. Varniai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 460 psl.
  8. 2011 m. surašymo duomenys
  9. 2001 m. surašymo duomenys

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Nuotraukos[taisyti | redaguoti kodą]


Wikimedal gold.PNG

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedal gold.PNG Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.