1940 m.

Birželio 9 d. – Maskvoje vyko antrasis Ministro Pirmininko Antano Merkio ir TSRS užsienio reikalų komisaro Viačeslavo Molotovo pokalbis.
Birželio 14 d. – paskelbtas Tarybų Sąjungos ultimatumas Lietuvai, kuriame reikalaudama sudaryti naują Vyriausybę bei priimti papildomą sovietinės kariuomenės kontingentą.
Birželio 15 d.
- Antanui Smetonai pasitraukus iš Lietuvos, ministras pirmininkas Antanas Merkys pradėjo eiti laikinojo prezidento pareigas.
- Į Lietuvą įžengė Raudonosios armijos daliniai – prasidėjo penkis dešimtmečius trukusi okupacija.
- Į Kauną atvyko SSRS užsienio reikalų komisaro V. Molotovo pavaduotojas Vladimiras Dekanozovas.
Birželio 25 d. – oficialiai įregistruota Lietuvos komunistų partija.

Liepos 6 d. – paskelbtas Seimo rinkimų įstatymas.
Liepos 11 d. – suimta apie 200 politinių partijų, visuomeninių organizacijų veikėjų, buvusių valstybės pareigūnų, karininkų.
Liepos 14 d. – prasidėjo rinkimai į Liaudies Seimą.
Liepos 21 d. – rinkimus laimėjus Darbo Sąjungai, Liaudies Seimas paskelbė Lietuvą Tarybine respublika.
Liepos 30 d. – Lietuvos kariuomenė įjungta į Raudonąją armiją.

Spalio 14 d. – sovietiniai okupantai Kaune įsteigė politinės cenzūros organą Glavlitą.

Lapkričio 6 d. – Sovietų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos įstatymu Lietuvai grąžinti Druskininkai, Šalčininkai ir Švenčionys.

Gruodžio 4 d. – pasaulinės Pašto sąjungos Tarptautinis biuras pranešė, kad, Lietuvai tapus SSSR dalimi, jos narystė PPS panaikinta.

Sausio 1 d. – Irena Bučienė, Lietuvos teatro ir televizijos režisierė. (m. 2001 m.)
Sausio 8 d. – Algimantas Jonas Kuras, Lietuvos tapytojas.
Sausio 16 d. – Albina Pugžlienė-Rainytė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
Sausio 25 d. – Aleksandras Vasiliauskas, ekonomistas, habilituotas daktaras, profesorius, Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas.

Vasario 2 d. – Ingė Lukšaitė, kultūros istorikė, profesorė, habilituota daktarė. Meilės Lukšienės duktė.
Vasario 20 d. – Edmundas Palubinskas, Lietuvos ir Šilutės rajono visuomenės bei politinis veikėjas.

Balandžio 1 d. – Arvydas Matulionis, Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
Balandžio 2 d. – Rūta Daujotaitė-Leonova, mokytoja, Karaliaučiaus krašto lietuvių visuomenės veikėja.
Balandžio 5 d. – Gražina Apanavičiūtė, dainininkė.
Balandžio 30 d. – Juozapas Romualdas Bagušauskas, Lietuvos istorikas, humanitarinių mokslų daktaras.

Gegužės 8 d. – Stanislovas Bružas, pedagogas, Lietuvos ir Kelmės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
Gegužės 12 d. – Aloyzas Gudavičius, Lietuvos kalbininkas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.

Birželio 1 d. – Ąžuolas Juozas Aleksiūnas, Lietuvos ir Pasvalio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.

Liepos 9 d. – Antanas Bartkevičius, Lietuvos astronomas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
Liepos 11 d. – Albina Jakubonienė-Norvaišaitė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
Liepos 25 d. – Juozas Antanavičius, Lietuvos muzikologas, humanitarinių mokslų daktaras.
Liepos 29 d. – Vytautas Romualdas Tomkus, lietuvių teatro ir kino aktorius.

Rugpjūčio 2 d. – Pranas Baltrėnas, Lietuvos inžinierius aplinkosaugininkas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
Rugpjūčio 17 d. – Liudvikas Kimtys, lietuvių fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
Rugpjūčio 20 d. – Stasys Danius, profesorius, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, Lietuvos ir Kaišiadorių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
Rugpjūčio 28 d. – Antanas Račas, Lietuvos ir Kelmės rajono politinis bei visuomenės veikėjas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.

Rugsėjo 1 d. – Audronis Katilius, Lietuvos architektas, paveldosaugininkas.
Rugsėjo 2 d. – Daina Šurnienė-Baltrušytė, chorvedė ir muzikos mokytoja.
Rugsėjo 18 d. – Libertas Klimka, lietuvių fizikas, gamtos mokslų daktaras, etnologas, mokslo istorikas, Vilniaus pedagoginio universiteto profesorius, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininkas Lietuvoje.
Rugsėjo 19 d. – Romualdas Eičas, muzikos mokytojas ir chorvedys.
Rugsėjo 21 d. – Juozapas Jakštas, Lietuvos tautodailininkas skulptorius, visuomenės veikėjas.
Rugsėjo 26 d. – Petras Repšys, dalininkas grafikas.

Spalio 10 d. – Stanislava Rapalytė, Lietuvos ir Raseinių rajono politinė veikėja.
Spalio 16 d. – Jonas Kantautas, poetas.
Spalio 26 d. – Albinas Kusta, Lietuvos inžinierius hidrotechnikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.

Lapkričio 6 d. – Jonas Liukaitis, Lietuvos inžinierius technologas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
Lapkričio 8 d. – Alis Baublys, Lietuvos gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras.
Lapkričio 11 d. – Alfonsas Andriuškevičius, Lietuvos poetas, dailėtyrininkas, paskelbęs straipsnių apie grožį ir meną.

Gruodžio 6 d. – Edvardas Vytautas Strielkūnas, Lietuvos politinis veikėjas.
Gruodžio 14 d. – Genovaitė Jokubauskienė-Šteimantaitė, muzikos mokytoja ir choro dirigentė.
Gruodžio 16 d. – Remigijus Jonušas, Lietuvos inžinierius mechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
Gruodžio 24 d. – Bronius Radzevičius, aštunto dešimtmečio Lietuvos prozininkas. (m. 1980 m.)
Gruodžio 27 d. – Petras Bendikas, Lietuvos zootechnikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.

Gegužės 22 d. – Zigmontas Antanas Aleksa (Angarietis), Lietuvos ir Rusijos politinis veikėjas. (g. 1882 m.)
Gegužės 26 d. – Matas Šalčius, žurnalistas, keliautojas, vienas Šaulių sąjungos organizatorių, naujienų agentūros ELTA direktorius.
Rugpjūčio 22 d. – Vincas Čepinskis, lietuvių fizikas, fizikos ir fizikinės chemijos pradininkas Lietuvoje, profesorius, Steigiamojo seimo narys. (g. 1871 m.)
Rugsėjo 21 d. – Petras Juodakis, Lietuvos chemikas, visuomenės veikėjas. (g. 1872 m.)

Nedatuoti

[taisyti] Pasaulyje

Kovo 12 d. – TSRS ir Suomija paskelbia paliaubas ir baigia Žiemos karą.
Kovo 18 d. – Adolfas Hitleris ir Benitas Musolinis susitikime Alpių Brenerio perėjoje susitaria dėl sąjungos prieš Prancūziją ir Jungtinę Karalystę.

Balandžio 9 d. – Antrasis pasaulinis karas: vokiečiai pradėjo įsiveržimą į Daniją ir Norvegiją.
Balandžio 12 d. – britai okupavo Danijai priklausančias Farerų salas.

Gegužės 10 d.
- Atsistatydina Jungtinės Karalystės premjerministras Čemberlenas, kabinetui vadovauti ima Vinstonas Čerčilis.
- „Blickrygo“ pradžia: vokiečiai užpuolė Belgiją, Liuksemburgą ir Nyderlandus siekdami apeiti Mažino liniją.
Gegužės 12 d. – Vokietija pasiekė Prancūzijos sieną ir įsiveržė į Prancūziją.
Gegužės 15 d. – kapituliavo Nyderlandų vyriausybė.