Seda

Seda

56°9′50″N 22°5′40″E / 56.16389°N 22.09444°EKoordinatės: 56°9′50″N 22°5′40″E / 56.16389°N 22.09444°E

Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė:

Lietuva

Apskritis:

Telšių apskritis

Savivaldybė:

Mažeikių rajono savivaldybė

Gyventojų :

1 095

Altitudė:

129 m

Pašto kodas:

LT-89051

Vikiteka:

SedaVikiteka

Vietovardžio kirčiavimas (4 kirčiuotė)
Vardininkas:	Sedà
Kilmininkas:	Sedõs
Naudininkas:	Sẽdai
Galininkas:	Sẽdą
Įnagininkas:	Sedà
Vietininkas:	Sedojè

rus. Сяды^[1]^[2]

Kitos reikšmės – Seda (reikšmės).

Seda – miestas Mažeikių rajone, 24 km į pietvakarius nuo Mažeikių. Seniūnijos centras, 3 seniūnaitijos (Pietų, Rytų ir Šiaurės). Prie kelių 164 Mažeikiai–Plungė–Tauragė , 207 Seda–Židikai , 161 Telšiai–Seda .

Pro miestą teka Varduva, rytiniame miesto pakraštyje telkšo Sedulos ežeras. Urbanistikos paminklas – miesto aikštė, į kurią sueina 6 keliai, nuo seno buvusi svarbi prekyvietė.

Stovi dvi medinės bažnyčios: Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (nuo 1770 m.) ir Sedos Šv. Jono Nepomuko bažnyčia (nuo 1783 m.). Yra Vytauto Mačernio gimnazija, biblioteka (nuo 1937 m.), paštas.

Istorija [taisyti]

Seda minima nuo XIII amžiaus. XV a. Seda pradėjo garsėti kaip judrus pasienio su Livonija prekybos centras. Prie dvaro XVI a. pradžioje pastatyta bažnyčia, 1500 m. jau buvo Sedos miestelis, o 1508 m. įkurta parapija. 1538 m. vėl minimas miestelis, 1655 m. jam suteiktos turgaus ir prekymečių privilegijos. Miesto raidą skatino strateginė padėtis – prie kelio iš Livonijos į Žemaitiją. XVII a. viduryje ir per Šiaurės karus smarkiai nukentėjo. XVIII a. 2-ojoje pusėje atsigavo, 1780 m. gauta nauja prekymečių privilegija (minima kaip miestas). Po 1831 m. sukilimo, kuriame aktyviai dalyvavo tuometiniai Sedos savininkai Sapiegos, miesto valdos iš jų atimtos ir perduotos valstybei. Gyventojai taip pat buvo aktyvūs 1863 m. sukilime, platino uždraustą spaudą.

1930 m. buvusiame Sedos dvare pastatytas Vytauto paminklas. 1941 m. Sedoje dar neprasidėjus karui ėmė kurtis partizanų būrys. Antrojo pasaulinio karo metu, 1944 m. spalio 6-7 d. įvyko Sedos kautynės. 1950 m. Seda gavo miesto teises.

2004 m. patvirtintas Sedos herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. – 1915 m.	Sedos valsčiaus centras	?
1915–1919 m.		Sedos apskrities centras
1919–1950 m.		Mažeikių apskritis
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas	Sedos rajono centras	Klaipėdos sritis
1953–1959 m.	rajoninio pavaldumo miestas	Sedos rajono centras
1959–1995 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Sedos apylinkės centras	Mažeikių rajonas
nuo 1995 m.	Sedos seniūnijos centras	Mažeikių rajono savivaldybė	Telšių apskritis

Pavadinimo kilmė [taisyti]

Kazimieras Būga šio miesto vardą kildino iš vandenvardžio – netoliese esančio Sedos ežero (dar vadinamo Sedula). XX a. 1-ojoje pusėje minima kaip Sėda.

Gyventojai [taisyti]

Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2012 m.

1868 m.*^[2]

1901 m.*^[1]

1970 m.^sur.

1976 m.^[3]

1979 m.^sur.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

1 815

2 062

1 821

1 800

1 679

1 500

1 309

2012 m.

-

1 095

-

* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės [taisyti]

Sedoje 1855 m. raštininku dirbo poetas Antanas Baranauskas (1835–1902). Čia kunigų seminarijon jį paskatino stoti pirmoji lietuvių poetė Karolina Praniauskaitė (1828–1859).

Antanas Krausas (1905–1970), pedagogas, gamtininkas, visuomenės veikėjas
Petras Janulis (1906–1994), architektas urbanistas
Venantas Butkus (g. 1936 m.), žurnalistas, redaktorius, buriuotojas, jūreivystės istorikas
Aleksandras Šimanskis (g. 1937 m.), teatro ir kino aktorius