Panemunė (Kaunas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Portal.svg
Panemunė
A.Panemune 2006-06-03.jpg

Panemunė
Koordinatės 54°51′40″N 23°57′50″E / 54.86111°N 23.96389°E / 54.86111; 23.96389 (Panemunė)Koordinatės: 54°51′40″N 23°57′50″E / 54.86111°N 23.96389°E / 54.86111; 23.96389 (Panemunė)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Kauno miestas
Seniūnija Panemunės seniūnija
Gyventojų skaičius 9 900
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)
Vardininkas: Pa­nemùnė
Kilmininkas: Pa­nemùnės
Naudininkas: Pa­nemùnei
Galininkas: Pa­nemùnę
Įnagininkas: Pa­nemunè
Vietininkas: Pa­nemùnėje

Panemunė (arba Aukštoji Panemunė) – Kauno miesto dalis kairiajame Nemuno krante, aukščiau Jiesios upės žiočių. Plotas 2,8 km².

Stovi Aukštosios Panemunės Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia (nuo 1859 m.), rugpjūčio mėnesį kasmet vyksta šv. Roko atlaidai. Panemunėje plyti didžiausias Kaune Panemunės šilas. Dalį teritorijos užima carinio laikotarpio karinis miestelis. Yra senelių namai.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

1384 m. kryžiuočių karo kelių aprašymuose paminėtas Vaišvydų kaimas. XVI a. minimas Panemunės kaimas, 1559 m. – Panemunės dvaras. Istorikai spėja, kad XVII a. prie dvaro jau buvęs ir Panemunės miestelis.

XVII a. Panemunės savininku tapo iš žemaičių bajorų kilęs Simonas Sirutis. 1742 m. karaliaus Augusto III jis paskirtas Kauno seniūnu. Vėliau S. Siručio sūnėnas Bernardas Motiejus Sirutis tapo pirmuoju Panemunės klebonu. 1763 m. Panemunei suteiktos miesto teisės. XVII a. čia įsikūrė žydų kapinės.

1859–1860 m. klebono R. Bučionio pastangomis pastatyta mūrinė bažnyčia. 1864 m. rašytiniuose šaltiniuose paminėtas bavariško alaus fabrikėlis – bene pirmoji pramonės įmonė Panemunėje. XIX a. pab. Panemunė išpirkta iš paskutiniųjų jos savininkų – Hassfortų.

Rusijos imperijos valdžia Panemunę pasirinko savo vakarinėms sienoms stiprinti – Kauno tvirtovės statybai. 1913 m. čia įrengtas pirmasis Lietuvoje aerodromas. Apie 1900 m. veikė Panemunės Arkangelo Mykolo cerkvė. 1917 m. įkurtos Panemunės kapinės. Jose palaidotas prezidentas Aleksandras Stulginskis, lakūnas Jurgis Dobkevičius, knygnešys Adomas Grinevičius, kiti visuomenės veikėjai, žymūs asmenys.

1922 m. į Panemunę atkelta Karo mokykla, įrengtas vienas geriausių Lietuvoje kariuomenės sporto stadionų. 19191935 m. vyko traukinių eismas siauruoju geležinkeliu Panemunė-Senamiestis. 1924 m. ėmė kursuoti autobusai nuo Kauno rotušės. 19271928 m. pastatytas gelžbetoninis tiltas per Nemuną tarp Šančių ir Panemunės. 1931 m. LR ministerių kabineto nutarimu Panemunės miestelis prijungtas prie Kauno ir perėjo miesto savivaldybės žinion, įsteigta Vytauto Didžiojo aukštoji karo mokykla.

1933 m. Panemunė paskelbta kurortu, tapo turtingų miestiečių užmiesčio namų (daugiausia medinių) rajonu. Buvo statomi vilas primenantys individualūs ir daugiabučiai namai, atitraukti toliau nuo gatvės. Sklypai dideli ir gausiai apželdinti. A. Smetonos alėjoje, Gailutės gatvėje iki šiol yra išlikę tarpukario pastatų, išsiskiriančių įdomia eklektiška architektūra.

1952 m. įkurta biblioteka, 1957 m. pastatytas gelžbetoninis Panemunės tiltas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVIII a. pradžia – XX a. pradžia Panemunės valsčiaus centras  ?
19201931 m. Kauno apskritis
19311950 m. Kauno miestas
19952000 m. Kauno miesto savivaldybė
2000 Panemunės seniūnija


Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Gyvenvietė pavadinta pagal upę, pratekančią šalia – Nemuną.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1898 m. ir 2001 m.
1898 m.*[1] 2001 m.sur.?
8 000 9 900
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. 1,0 1,1 Понѣмонь. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 24А (48) : Полярные сияния — Прая. С.-Петербургъ, 1898., 542 psl. (rus.)

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Aukštosios Panemunės istorija (sud. Daiva Nevardauskienė). – Kaunas: Prix Fixe, 2010. – 294 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-9946-5-7

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]