Kazlų Rūda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kazlų Rūda
   Coat of arms of Kazlu Ruda (Lithuania).svg   
Kazlu rudos baznycia.jpg
Kazlų Rūdos bažnyčia

Kazlų Rūda
54°45′0″N 23°29′40″E / 54.75°N 23.49444°E / 54.75; 23.49444 (Kazlų Rūda)Koordinatės: 54°45′0″N 23°29′40″E / 54.75°N 23.49444°E / 54.75; 23.49444 (Kazlų Rūda)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis: Marijampolės apskritis Marijampolės apskritis
Savivaldybė: Kazlų Rūdos savivaldybė
Gyventojų (2011): 6 635
Altitudė: 95 m
Pašto kodas: LT-69083
Commons-logo.svg Vikiteka: Kazlų RūdaVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė)
Vardininkas: Kazlų̃ Rūdà
Kilmininkas: Kazlų̃ Rūdõs
Naudininkas: Kazlų̃ Rū̃dai
Galininkas: Kazlų̃ Rū̃dą
Įnagininkas: Kazlų̃ Rūdà
Vietininkas: Kazlų̃ Rūdojè

Kazlų Rūda – miestas Lietuvoje, Marijampolės apskrityje, 27 km į šiaurę nuo Marijampolės. Kazlų Rūdos savivaldybės ir seniūnijos centras, 4 seniūnaitijos.

Stovi medinė Kazlų Rūdos Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia (pastatyta 1925 m.), stogastulpis Kazlų giminės garbei (autorius Vytautas Aputis), paminklas tremtiniams. Yra paštas (LT-69083), miško muziejus (1983 m. jį atidarė Kazlų Rūdos mokomoji miškų urėdija), miesto parkas (pradėtas kurti tarpukario iš jauno pušynėlio), tautodailės skulptūrų ansamblis.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pilviškių inventoriuje 1737 m. minima Kazlos deguto varykla (2 šeimos). Kazlų Rūda rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1744 m. Pilviškių parapijos sąrašuose, kai čia pradėta lydyti rūda, XIX a. viduryje išlydydavo apie 10 t geležies.

1861 m. per 2 km nuo Kazlų Rūdos kaimo, prie geležinkelio Lentvaris-Virbalis pastatyta geležinkelio stotis, prie jos ėmė kurtis miestelis. Per 1863 m. sukilimą 1863 m. vasario 2 d. ties Kazlų Rūda, prie Čystos Būdos įvyko vienos didžiausių kautynių. Draudžiamąją lietuvišką spaudą apylinkėse platino M. Brundza, J. Žilinskas. 1911 m. geležinkelio tarnautojų vaikams atidaryta pradinė rusiška mokykla. 1914 m. veikė milo vėlykla, paštas, vyko turgus. 1915 m. vokiečiai miestelyje įkūrė karo belaisvių stovyklą, medienai vežti nutiesė siaurąjį geležinkelį į Pavilkijį. 19221926 m. miestelis išsiplėtė nutiesus geležinkelį į Šeštokus, veikė elektrinė, 3 lentpjūvės, 2 malūnai.

1923 m. atidaryta lietuvių pradinė mokykla. 1927 m. įsteigta vasarvietė. Per 1941 m. Birželio sukilimą veikė 64 partizanų būrys. 1944 m. vasarą miškuose susikūrė vienas pirmųjų Suvalkijos partizanų būrių. Nuo 1945 m. vasaros apylinkėse veikė Tauro apygardos Stirnos (Žalgirio) rinktinės partizanai, miškuose įkurtas apygardos štabas. 1950 m. pabaigoje Kazlų Rūdos apylinkėse, MGB duomenimis, dar veikė 6 partizanų grupės. 19831987 m. buvo rengiama LKBK medžiaga.

Miesto teises gyvenvietė gavo 1950 m., įsteigtas visuomeninis muziejus. 1996 m. patvirtintas Kazlų Rūdos herbas. Nuo 1997 m. leidžiamas laikraštis „Kazlų Rūdos kronika“. [1]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19181919 m. Kazlų Rūdos valsčiaus centras Marijampolės apskritis
1919–1931 m. Antanavo valsčius
1931–1950 m. Kazlų Rūdos valsčiaus centras
1950–1953 m. rajoninio pavaldumo miestas, Kazlų Rūdos apylinkės centras Kazlų Rūdos rajono centras Kauno sritis
1953–1954 m.
1954–1962 m. rajoninio pavaldumo miestas
1962–1973 m. Kapsuko (Marijampolės) rajonas
1973–1995 m. rajoninio pavaldumo miestas, Kazlų Rūdos apylinkės centras
1995–1999 m. Kazlų Rūdos seniūnijos centras Marijampolės rajono savivaldybė Marijampolės apskritis
nuo 1999 m. Kazlų Rūdos savivaldybės centras


Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Manoma, kad vietovardžiui pradžią davė XVI amžiuje iš Mozūrijos miško atsikėlęs verslininkas bajoras Kazla (ar Kazlas; apsigyveno 2 šeimos, 5 ar 6 ar 7 broliai), kurio vardu ir buvo pavadinta išaugusi gyvenvietė. Pavardė ir dabar pasitaiko Sūduvoje.

Dėl komponento Rūda nėra visiškai aišku. Žinoma, kad jis susijusi su rūdos gavimo ir apdorojimo vietomis, kurios vadinamos rūda, rudnia. Nors tai ir panašūs žodžiai, tačiau anksčiau jie turėjo gana skirtingą reikšmę: rudnia 'balų rūdos apdorojimo vieta' (baltarusių ir lenkų kilmės), o rūda – 'žaliava, iš kurios gaminama geležis, balų rūda' (lietuviškos kilmės). Tikėtina, kad kuriantis Kazlų šeimoms čia būta pelkių rūdos, kurios gavyba ir vertėsi Kazlai. Atvykę į gyvenvietę Kazlai ėmėsi balų rūdos verslo. Gyvenvietė imta vadinti Kazlo rūda. Kai numirė Kazlas, įmonę ėmė valdyti Kazlienė, o gyvenvietę pavadino Kazlienės rūda. Kai ji numirė, gyvenvietė pavadinta Kazlų Rūda.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Kazlų Rūdoje išplėtotas pirminis medienos apdirbimas (bendrovė „Kazlų medis“, „Juodeliai“, „Kirvilė“, „Jūrės medis“), medienos drožlių plokščių („Girių bizonas“, „Kronolitas“), mėsos produktų („Medonos mėsa“, Lelešienės įmonė), tekstilės gaminių Э(„Vip“), biologinio kuro („BioNovus“) gamyba, veikia šiluminės energetikos įrenginių bendrovė „Kazlų Rūdos metalas“, Kazlų Rūdos verslo inkubatorius. Yra Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos informacijos centras, kuriame atidarytas Miško muziejus.

Miestų partnerystė[taisyti | redaguoti kodą]

Miestas Šalis
Fromborkas Flag of Poland.svg Lenkija
Gusevas Flag of Russia.svg Rusija
Koriukovka Flag of Ukraine.svg Ukraina
Lvuvekas Flag of Poland.svg Lenkija
Zondershauzenas Flag of Germany.svg Vokietija

Švietimo ir ugdymo įstaigos[taisyti | redaguoti kodą]

R. Žigaičio menų mokykla

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2011 m.
1827 m. 1883 m. 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur.
233 455 771 1 338 3 478 4 308
1974 m.[2] 1976 m.[3] 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
5 300 6 000 6 312 7 715 7 401 6 635


Tautinė sudėtis[taisyti | redaguoti kodą]

2011 m. gyveno 6 635 žmonės:[4]

2001 m. gyveno 7 401 žmonės:[5]

Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

  • Kazys Grinius (1866–1950), Kazlų Rūdos apylinkėse gimęs Lietuvos prezidentas. Jo vardu pavadinta miesto gimnazija, gimnazijos kieme pastatytas stogastulpis
  • Stasys Motiejūnas (1927–2011), kino ir teatro režisierius, aktorius
  • Juozapas Zigmantas Paltanavičius (1928-1995) – nusipelnęs miškininkas, visuomenininkas. Gimė 1928 m. Kazlų Rūdos bandomojo miškų ūkio gamybinio susivienijimo direktorius, miškų urėdas. Suprojektavęs miškininkų gyvenvietę, organizavo darbus. Jam vadovaujant pastatyti Kazlų Rūdos medelyno ir girininkijos administraciniai pastatai. Restauravo ir įrengė Miško muziejų. Mirė 1995 m. Kazlų Rūdos savivaldybės Garbės pilietis.
  • Rimvydas Žigaitis (1933–2010), kompozitorius, pedagogas, kultūros ir meno veikėjas
  • Leonas Ulevičius (1935–2000), pedagogas, choro dirigentas
  • Leonardas Bakaitis (g. 1953), pedagogas, karininkas, pulkininkas.
  • Audrius Brūzga (g. 1966), diplomatas, ambasadorius
  • Aidas Vaišnora (g. 1967), inžinierius, politinis ir visuomenės veikėjas
  • Rytis Cicinas (g. 1973), pop dainininkas

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Nuo 2011 m. rudens miesto parke veikia STIHL virvių parkas. Įrengtos 4 įvairaus sudėtingumo trasos tarp medžių.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Kazlų Rūdos geležinkelio stotis

Miestą iš rytų į vakarus kerta geležinkelis, padalindamas miestą į dvi beveik lygias dalis. Virš geležinkelio 2006 m. atidarytas moderniausias Lietuvoje pėsčiųjų viadukas. 2011 m. suremontuota Kazlų Rūdos geležinkelio stotis. Šiaurinėje miesto dalyje yra daugelis administracinių pastatų, ligoninė; pietinėje yra Miško muziejus, Kazlų Rūdos parkas. Miestą beveik iš visų pusių supa Kazlų Rūdos miškai, į pietryčius nuo miesto įkurtas valstybinis Kazlų Rūdos kraštovaizdžio draustinis. Valstybės saugomas 9 ha Kazlų Rūdos parkas. Apie 5 km į šiaurės rytus nuo miesto yra Kazlų Rūdos aerodromas, šalia jo – karinis Kazlų Rūdos poligonas.

Geležinkelio ruožas

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Juozas Banionis. Kazlų Rūda. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 676 psl.
  2. Kazlų Rūda. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 418 psl.
  3. Kazys Misius, Algimantas Miškinis ir kt. Kazlų Rūda. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 277-278 psl.
  4. 2011 m. surašymo duomenys
  5. 2001 m. surašymo duomenys

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Kazlų Rūda. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 247 psl.
  • Kazlų Rūdos savivaldybė: informacinis leidinys. – Kaunas: V3 studija, 2004. – 48 p.: iliustr. – ISBN 9955-9704-1-3
  • Kazlų Rūdos krašto tradiciniai valgiai (sud. Vitalija Kavaliūnaitė-Filipova). – Marijampolė: Piko valanda, 2005. – 114 p.: iliustr. – ISBN 9955-642-17-3
  • Kazlų Rūdos krašto kryžiai ir kryždirbiai (sud. Vitalija Kavaliūnaitė-Filipova). – Kaunas: Aušra, 2006. – 96 p.: iliustr. – ISBN 9955-532-72-6
  • Kazlų Rūdos šnektos žodynas / Lietuvių kalbos institutas (sud. Aldonas Pupkis). – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008–2009. – 2 t. – ISBN 978-9955-704-69-0
  • Kas yra kas Lietuvoje. Kraštiečiai: Kazlų Rūda. – Kaunas: Neolitas, 2010. – 159 p.: iliustr. – ISBN 978-609-95209-0-2

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]