Kauno senamiestis
| Kauno senamiestis | ||
|---|---|---|
  Kauno senamiestis |
||
| 54°53′49″š. pl. 23°53′13″r. ilg. / 54.897°š. pl. 23.887°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Kauno apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kauno miesto savivaldybė
| |
| Seniūnija | Centro seniūnija | |
Kauno senamiestis – seniausioji Kauno miesto dalis, esanti į rytus nuo Nemuno ir Neries santakos, prie kurios yra Santakos parkas.[2] Urbanistikos paminklas. Senamiestyje beveik nėra pramonės (didžiausias išlikęs pastatas – buvusio „Lituanicos“ fabriko), vyrauja istoriniai, kultūriniai ir gyvenamieji pastatai, ribotas automobilių eismas. Pagrindinė senamiesčio Vilniaus gatvė, grįsta akmenimis, eina iš vakarų į rytus nuo Kauno Rotušės aikštės iki Laisvės alėjos. Laisvės alėja – ilgiausia Europoje, 1,7 km ilgio, pėsčiųjų gatvė. Ji jungia Vilniaus gatvę ir Kauno Soborą.
Netoli Rotušės aikštės stovi Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika – didžiausias sakralinis gotikinis pastatas Lietuvoje. Vertingiausi bažnyčios akcentai: dviaukštės zakristijos lubas dengiantis vėlyvosios gotikos krištolinis skliautas ir vargonai, pastatyti 1882 m.[3]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo XII a. iki 1540 m. plėtojosi radialinė struktūra, vėliau pereita prie stačiakampės. XX a. tarpukariu vadintas Senuoju miestu.
1939 m. įkurta biblioteka.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1983 m. | Požėlos rajonas |
| 2000– | Centro seniūnija |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1923 m. buvo 17 167 gyventojai.
Architektūra ir kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kauno senamiestyje yra daug gotikos, renesanso ir baroko stiliaus pastatų, ypač vakarinėje dalyje. Gausu istorijos, architektūros ir kultūros paminklų:
Bažnyčios:
- Vytauto bažnyčia
- Šv. Jurgio bažnyčia
- Švč. Trejybės bažnyčia
- Kauno arkikatedra bazilika
- Kauno Dievo kūno bažnyčia
- Kauno evangelikų liuteronų bažnyčia
- Šv. Gertrūdos (Marijonų) bažnyčia
- Šv. Mikalojaus (Benediktinių) bažnyčia
- Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčia
Kiti objektai:
- Kauno pilis
- Kauno rotušė
- Perkūno namai
- Siručio namas
- Zabielų rūmai
- Senieji Kauno kunigaikščių rūmai
- Senieji Hansos sandėliai
- Ryšių istorijos muziejus
- Maironio lietuvių literatūros muziejus, prieš jį – paminklas Maironiui (skulptorius G. Jakūbonis, architektas K. Šešelgis)
- Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus
- Tarpdiecezinė kunigų seminarija
- VU Kauno humanitarinis fakultetas
- L. Zamenhofo g. sinagoga
- Gynybinės sienos fragmentas su Malūnininko bokštu
Čia taip pat yra Mažasis teatras, Santakos parkas, Sporto medicinos centras, Juozo Gruodžio konservatorija, prekybos ir tekstilininkų aukštesniosios mokyklos, Kauno kolegijos (KK) Ekonomikos ir teisės fakultetas, Šv. Ignaco Lojolos kolegija, Daktaro Jozefo Kovalskio namai, Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto, buvę Zitiečių rūmai.
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
Vaizdas į arkikatedrą -
Kauno senamiesčio pagrindinė Vilniaus gatvė -
Kauno senamiestis XIX a. -
T. Makovskio Kauno panorama XVII a. pr. -
Nemuno krantinė XIX a.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ „Žemėlapis koordinatėmis 54.90 ir 23.89“ (Map). Baltic Maps. „Jāņa sēta“ Ltd. Nuoroda tikrinta 2021-10-12.
- ↑ http://www.lithuania.travel/lt/objektai/kauno-senamiestis/470 Archyvuota kopija 2014-12-10 iš Wayback Machine projekto.
- Senamiestis. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 275 psl.
