Kauno gaisrinė

54°53′41″ š. pl. 23°54′08″ r. ilg. / 54.89472°š. pl. 23.90222°r. ilg. / 54.89472; 23.90222

Kauno miesto gaisrinė yra Kauno miesto centre, į pietus nuo centrinio pašto, priešais Nemuno salą. Architektūros paminklas.

Pastatyta 1930 m. Nemuno ir I. Kanto gatvių sankirtoje, kur seniau veikė Pieno turgus (architektas Edmundas Frykas, konstruktorius Pranas Markūnas)^[1]. Atidarymo iškilmėse dalyvavo Kauno burmistras Jonas Vileišis, švietimo ministras Konstantinas Šakenis, kun. Juozas Tumas-Vaižgantas^[2].

Pastatas tebeatlieka Kauno ugniagesių centro funkcijas, savo architektūra išsiskiriantis tarp tokios paskirties pastatų Lietuvoje. Pastaraisiais metais atnaujinta požeminė pėsčiųjų perėja („ugniagesių tunelis“^[3]), vedanti po Karaliaus Mindaugo prospektu, pėstiesiems ties I. Kanto gatve nutiestas Nemuno salos tiltas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikiteka: Kauno gaisrinė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

↑ Sinkevičius, Rokas (2022). „Socialinės infrastruktūros pastatai“. Tarpukario architektūra: Kaunas Stanislovo Lukošiaus žvilgsniu. Kaunas: Kauno miesto muziejus. p. 46. ISBN 9786098164169.
↑ „Atidaryta ugniagesių rūmai“, Lietuvos žinios 1930-08-22, 3; „Ugniagesių rūmų atidarymas Kaune“, Lietuvos gaisrininkas (nr.8–9, 1930), 8–9.
↑ Rekonstruos „ugniagesių tunelį“: Kauno požeminę perėją atvers į salą pilotas.lt

[1] Sinkevičius, Rokas (2022). „Socialinės infrastruktūros pastatai“. Tarpukario architektūra: Kaunas Stanislovo Lukošiaus žvilgsniu. Kaunas: Kauno miesto muziejus. p. 46. ISBN 9786098164169.

[2] „Atidaryta ugniagesių rūmai“, Lietuvos žinios 1930-08-22, 3; „Ugniagesių rūmų atidarymas Kaune“, Lietuvos gaisrininkas (nr.8–9, 1930), 8–9.

[3] Rekonstruos „ugniagesių tunelį“: Kauno požeminę perėją atvers į salą pilotas.lt

[1]

[2]

[3]