Lentvaris

Lentvaris
Lentvaris
	; Lentvaris 54°38′30″N 25°2′40″E / 54.64167°N 25.04444°EKoordinatės: 54°38′30″N 25°2′40″E / 54.64167°N 25.04444°E
	Laiko juosta: (UTC+2); ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė:	Lietuva
Apskritis:	Vilniaus apskritis
Savivaldybė:	Trakų rajono savivaldybė
Gyventojų :	11 629
Pašto kodas:	LT-25001
Vietovardžio kirčiavimas; (1 kirčiuotė)
Vardininkas:	Leñtvaris
Kilmininkas:	Leñtvario
Naudininkas:	Leñtvariui
Galininkas:	Leñtvarį
Įnagininkas:	Leñtvariu
Vietininkas:	Leñtvaryje

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Peršokti į: navigaciją, paiešką

Lentvaris – miestas Trakų rajone, 9 km į rytus nuo Trakų; seniūnijos centras. Didelis geležinkelio mazgas – keliai į Vilnių, Kaišiadoris, Trakus, Varėną ir kt. Yra Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia (pastatyta 1906 m.), paštas (LT-25001), vaikų globos namai. Miesto šiauriniame krašte telkšo Lentvario ežeras, šalia kurio yra išlikęs XVI a. Lentvario dvaro parkas ir dvaro sodyba (nuo 2008 m. kultūros paminklas). Pietiniame pakraštyje yra miesto kapinės. Viena didžiausių pramonės įmonių – UAB „Kaitra“.

Šalia miesto yra Lentvario kaimas.

[taisyti] Istorija

Lentvario dvaras

Lentvario dvaras. Dail. Napoleonas Orda, XIX a.

1596 m. minimas Lentvoriškių dvaras. 1838 m. Lentvario, kuris iki 1939 m. vadintas lenk. Landworowo, kaime buvo 14 kiemų. Miestelis pradėjo augti, kai pro čia 1861–1862 m. nutiestas Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio atšaka į Virbalį ir pastatyta aukščiausios klasės stotis su specialiomis salėmis ir apartamentais carui. Išsiplėtė geležinkelininkų miestelis. 1869 m. įkurtas vielos ir vinių fabrikas. Jo darbininkai, nepakeldami išnaudojimo, 1874 m. streikavo. Tai buvo vienas iš pirmųjų streikų Lietuvoje. 1949 m. senojo vinių fabriko vietoje įsteigta santechnikos dirbinių gamykla „Kaitra“. 1911 m. įsteigtas dildžių ir metalo dirbinių fabrikas. XX a. pradžioje veikė 2 kalkių degyklos.

1920-1939 m. Lentvaris priklausė Lenkijos valdomam Vilniaus kraštui. Buvo valsčiaus centras. 1925 m. miestelyje įsteigta laikina koncentracijos stovykla. Per Birželio sukilimą 1941 m. birželio 23 d. Lentvarį užėmė lietuvių sukilėliai. 1941 m. rugsėjo 30 d. nacių okupacinės valdžios įsakymu Varnikų miške prie Trakų nužudyti Onuškio, Rūdiškių, Trakų ir Lentvario žydai. 1944 m. kovo mėn. miestelį nesėkmingai puolė lenkų Armijos Krajovos kovotojai. Per karą Lentvaris smarkiai nukentėjo.

XIX a. Lentvario apylinkės priklausė grafams Tiškevičiams, kurie čia pasistatė anglų neogotikos stiliaus rūmus, prie jų sodino didelį parką, įrengtą pagal žinomo prancūzų kraštovaizdžio architekto Eduardo Andrė projektą: čia vyravo vietiniai ir užsienietiški medžiai (maumedžiai, pilkieji riešutmedžiai, sidabriniai ir Švedlerio klevai ir kt.). Nuo 1957 m. buvusiuose grafų rūmuose įsikūrusi Lentvario kilimų fabriko („AB Kilimai“) administracija. Šalia išaugo nauja darbininkų gyvenvietė, kolektyviniai sodai.

1949 m. Lentvaris gavo miesto teises. Po Antrojo pasaulinio karo daliai gyventojų repatrijavus į Lenkiją, į miestą atsikėlė lietuvių iš Aukštadvario, Vievio, Varėnos, Semeliškių bei Valkininkų, nemažai imigrantų atvyko iš TSRS. Sovietų valdžia 1940-1941 m. ir 1944-1953 m.ištrėmė 35 Lentvario gyventojus. ^[1] 2001 m. Prezidento dekretu patvirtintas miesto herbas.

[taisyti] Pavadinimo kilmė

Dabartinis miesto vardas tikriausiai yra išsirutuliojęs iš ilgesnės, priesaginės lyties. XVI–XVII a. minimas Lentvario dvaras, lenk. Litowaryszki (Lentvoriškės), t.y. su priesaga -išk-. XVIII amžiuje jau pasitaikydavo ir kita forma, su slaviška priesaga -ovo – Lantworowo, kuri ilgainiui ir įsigalėjo, ypač XIX amžiuje, o XX a. tapo Lentvariu. Manoma, kad vietovardis yra asmenvardinės kilmės, sietinas su Chrebtavičių giminės antroponimu Litovaras (Litawor).

[taisyti] Švietimo ir ugdymo įstaigos

[taisyti] Architektūra

Miesto planas stačiakampis. Žymiausi pastatai ir kultūros paminklai:

Neoromaninė Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia su kampanile. 1905 m. projektavo italų architektas O. Bongi, pastatyta 1926 m. Bažnyčioje yra XIX a. pradžios paveikslas „Šv. Juozapas“, sienų tapybos (1943 m., dailininkai L. Torvirtas, J. Hoppenas)
XIX a. antrosios pusės - XX a. pradžios Lentvario dvaro sodyboje išliko neogotikiniai rūmai, statyti 1861-1869 m., architektas G. fon Šachtas, rekonstruoti 1899 m. pagal Belgijos architekto de Vego ir architekto T. Rostvorovskio projektą
Vandentiekio bokštas, statytas XIX a. 6-7 dešimtmetyje
Eklektiškų formų tarnų namas, statytas XIX a. pabaigoje
Plytų stiliaus tvartas (XIX a. pradžia),
Arklidės (XIX a. pabaiga - XX a. pradžia)
Angliškasis parkas, įkurtas XIX a. pab., kraštovaizdžio architektas E.F. Andrė
Raudonų plytų geležinkelio stotis, pastatyta 1871 m.

[taisyti] Gyventojai

1897 m.^sur.	1923 m.^sur.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1979 m.^sur.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.
Demografinė raida tarp 1897 m. ir 2001 m.
300	2 000	4 216	8 235	10 167	12 694	11 773

[taisyti] Žymūs žmonės

Jieva Ostrovska, lenkų rašytoja
Teresė Żylis-Gara, lenkų daininkė
Stanislovas Lenartovičius, lenkų kinorežisierius

[taisyti] Ekonomika

Lentvaryje veikia kilimų (AB „Kilimai“), metalo gaminių („Lentima“, „Kaitec“, „Minartis“, „Gijona“), medienos apdirbimo („Lentvario mediena“), medinio karkaso skydinių namų („Jūsų namas“), santechnikos, šildymo įrenginių („Kaitra“) gamybos bendrovės. ^[2]

[taisyti] Sportas

[taisyti] Futbolas

[taisyti] Šaltiniai

↑ Visuotinė lietuvių enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. T.XI: Kremacija-Lenzo taisyklė., 800 psl.
↑ Visuotinė lietuvių enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. T.XI: Kremacija-Lenzo taisyklė.

[taisyti] Nuorodos

Vikiteka: Lentvaris – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

v • a • r

Svarbiausios gyvenvietės Trakų rajone

[0] Visuotinė lietuvių enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. T.XI: Kremacija-Lenzo taisyklė., 800 psl.

[1] Visuotinė lietuvių enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. T.XI: Kremacija-Lenzo taisyklė.

[1]

[2]

v • a • r Lietuvos miestai
Apskričių centrai	ALYTUS – KAUNAS – KLAIPĖDA – MARIJAMPOLĖ – PANEVĖŽYS – ŠIAULIAI – TAURAGĖ – TELŠIAI – UTENA – VILNIUS
Savivaldybių centrai	Anykščiai – Birštonas – Biržai – Druskininkai – Elektrėnai – Gargždai – Ignalina – Jonava – Joniškis – Jurbarkas – Kaišiadorys – Kalvarija – Kazlų Rūda – Kėdainiai – Kelmė – Kretinga – Kupiškis – Lazdijai – Mažeikiai – Molėtai – Naujoji Akmenė – Neringa – Pagėgiai – Pakruojis – Palanga – Pasvalys – Plungė – Prienai – Radviliškis – Raseiniai – Rietavas – Rokiškis – Skuodas – Šakiai – Šalčininkai – Šilalė – Šilutė – Širvintos – Švenčionys – Trakai – Ukmergė – Varėna – Vilkaviškis – Visaginas – Zarasai
Kiti miestai	Akmenė – Ariogala – Baltoji Vokė – Daugai – Dūkštas – Dusetos – Eišiškės – Ežerėlis – Garliava – Gelgaudiškis – Grigiškės – Jieznas – Joniškėlis – Kavarskas – Kybartai – Kudirkos Naumiestis – Kuršėnai – Lentvaris – Linkuva – Nemenčinė – Obeliai – Pabradė – Pandėlys – Panemunė – Priekulė – Ramygala – Rūdiškės – Salantai – Seda – Simnas – Skaudvilė – Smalininkai – Subačius – Šeduva – Švenčionėliai – Tytuvėnai – Troškūnai – Užventis – Vabalninkas – Varniai – Veisiejai – Venta – Viekšniai – Vievis – Vilkija – Virbalis – Žagarė – Žiežmariai