Lentvaris
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Lentvaris | |||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |
|||||||||||||||
|
Lentvaris
|
|||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) |
|||||||||||||||
| Valstybė: | |||||||||||||||
| Apskritis: | |||||||||||||||
| Savivaldybė: | Trakų rajono savivaldybė | ||||||||||||||
| Gyventojų : | 11 629 | ||||||||||||||
| Pašto kodas: | LT-25001 | ||||||||||||||
|
|||||||||||||||
Lentvaris – miestas Trakų rajone, 9 km į rytus nuo Trakų; seniūnijos centras. Didelis geležinkelio mazgas – keliai į Vilnių, Kaišiadoris, Trakus, Varėną ir kt. Yra Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia (pastatyta 1906 m.), paštas (LT-25001), vaikų globos namai. Miesto šiauriniame krašte telkšo Lentvario ežeras, šalia kurio yra išlikęs XVI a. Lentvario dvaro parkas ir dvaro sodyba (nuo 2008 m. kultūros paminklas). Pietiniame pakraštyje yra miesto kapinės. Viena didžiausių pramonės įmonių – UAB „Kaitra“.
Šalia miesto yra Lentvario kaimas.
Turinys |
[taisyti] Istorija
1596 m. minimas Lentvoriškių dvaras. 1838 m. Lentvario, kuris iki 1939 m. vadintas lenk. Landworowo, kaime buvo 14 kiemų. Miestelis pradėjo augti, kai pro čia 1861–1862 m. nutiestas Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio atšaka į Virbalį ir pastatyta aukščiausios klasės stotis su specialiomis salėmis ir apartamentais carui. Išsiplėtė geležinkelininkų miestelis. 1869 m. įkurtas vielos ir vinių fabrikas. Jo darbininkai, nepakeldami išnaudojimo, 1874 m. streikavo. Tai buvo vienas iš pirmųjų streikų Lietuvoje. 1949 m. senojo vinių fabriko vietoje įsteigta santechnikos dirbinių gamykla „Kaitra“. 1911 m. įsteigtas dildžių ir metalo dirbinių fabrikas. XX a. pradžioje veikė 2 kalkių degyklos.
1920-1939 m. Lentvaris priklausė Lenkijos valdomam Vilniaus kraštui. Buvo valsčiaus centras. 1925 m. miestelyje įsteigta laikina koncentracijos stovykla. Per Birželio sukilimą 1941 m. birželio 23 d. Lentvarį užėmė lietuvių sukilėliai. 1941 m. rugsėjo 30 d. nacių okupacinės valdžios įsakymu Varnikų miške prie Trakų nužudyti Onuškio, Rūdiškių, Trakų ir Lentvario žydai. 1944 m. kovo mėn. miestelį nesėkmingai puolė lenkų Armijos Krajovos kovotojai. Per karą Lentvaris smarkiai nukentėjo.
XIX a. Lentvario apylinkės priklausė grafams Tiškevičiams, kurie čia pasistatė anglų neogotikos stiliaus rūmus, prie jų sodino didelį parką, įrengtą pagal žinomo prancūzų kraštovaizdžio architekto Eduardo Andrė projektą: čia vyravo vietiniai ir užsienietiški medžiai (maumedžiai, pilkieji riešutmedžiai, sidabriniai ir Švedlerio klevai ir kt.). Nuo 1957 m. buvusiuose grafų rūmuose įsikūrusi Lentvario kilimų fabriko („AB Kilimai“) administracija. Šalia išaugo nauja darbininkų gyvenvietė, kolektyviniai sodai.
1949 m. Lentvaris gavo miesto teises. Po Antrojo pasaulinio karo daliai gyventojų repatrijavus į Lenkiją, į miestą atsikėlė lietuvių iš Aukštadvario, Vievio, Varėnos, Semeliškių bei Valkininkų, nemažai imigrantų atvyko iš TSRS. Sovietų valdžia 1940-1941 m. ir 1944-1953 m.ištrėmė 35 Lentvario gyventojus. [1] 2001 m. Prezidento dekretu patvirtintas miesto herbas.
[taisyti] Pavadinimo kilmė
Dabartinis miesto vardas tikriausiai yra išsirutuliojęs iš ilgesnės, priesaginės lyties. XVI–XVII a. minimas Lentvario dvaras, lenk. Litowaryszki (Lentvoriškės), t.y. su priesaga -išk-. XVIII amžiuje jau pasitaikydavo ir kita forma, su slaviška priesaga -ovo – Lantworowo, kuri ilgainiui ir įsigalėjo, ypač XIX amžiuje, o XX a. tapo Lentvariu. Manoma, kad vietovardis yra asmenvardinės kilmės, sietinas su Chrebtavičių giminės antroponimu Litovaras (Litawor).
[taisyti] Švietimo ir ugdymo įstaigos
- Lentvario Henriko Senkevičiaus vidurinė mokykla
- Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazija
- Lentvario 1-oji vidurinė mokykla
- pradinė mokykla
[taisyti] Architektūra
Miesto planas stačiakampis. Žymiausi pastatai ir kultūros paminklai:
- Neoromaninė Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia su kampanile. 1905 m. projektavo italų architektas O. Bongi, pastatyta 1926 m. Bažnyčioje yra XIX a. pradžios paveikslas „Šv. Juozapas“, sienų tapybos (1943 m., dailininkai L. Torvirtas, J. Hoppenas)
- XIX a. antrosios pusės - XX a. pradžios Lentvario dvaro sodyboje išliko neogotikiniai rūmai, statyti 1861-1869 m., architektas G. fon Šachtas, rekonstruoti 1899 m. pagal Belgijos architekto de Vego ir architekto T. Rostvorovskio projektą
- Vandentiekio bokštas, statytas XIX a. 6-7 dešimtmetyje
- Eklektiškų formų tarnų namas, statytas XIX a. pabaigoje
- Plytų stiliaus tvartas (XIX a. pradžia),
- Arklidės (XIX a. pabaiga - XX a. pradžia)
- Angliškasis parkas, įkurtas XIX a. pab., kraštovaizdžio architektas E.F. Andrė
- Raudonų plytų geležinkelio stotis, pastatyta 1871 m.
[taisyti] Gyventojai
| Demografinė raida tarp 1897 m. ir 2001 m. | ||||||
| 1897 m.sur. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 300 | 2 000 | 4 216 | 8 235 | 10 167 | 12 694 | 11 773 |
[taisyti] Žymūs žmonės
- Jieva Ostrovska, lenkų rašytoja
- Teresė Żylis-Gara, lenkų daininkė
- Stanislovas Lenartovičius, lenkų kinorežisierius
[taisyti] Ekonomika
Lentvaryje veikia kilimų (AB „Kilimai“), metalo gaminių („Lentima“, „Kaitec“, „Minartis“, „Gijona“), medienos apdirbimo („Lentvario mediena“), medinio karkaso skydinių namų („Jūsų namas“), santechnikos, šildymo įrenginių („Kaitra“) gamybos bendrovės. [2]
[taisyti] Sportas
[taisyti] Futbolas
[taisyti] Šaltiniai
- ↑ Visuotinė lietuvių enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. T.XI: Kremacija-Lenzo taisyklė., 800 psl.
- ↑ Visuotinė lietuvių enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. T.XI: Kremacija-Lenzo taisyklė.
[taisyti] Nuorodos
Aukštadvaris | Grendavė | Lentvaris | Onuškis | Paluknys | Rūdiškės | Senieji Trakai | Trakai

