Lentvaris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Lentvaris
   Lentvaris COA.svg   
Lithuania Landwarów Palace.jpg

Lentvaris
54°38′30″N 25°2′40″E / 54.64167°N 25.04444°E / 54.64167; 25.04444 (Lentvaris)Koordinatės: 54°38′30″N 25°2′40″E / 54.64167°N 25.04444°E / 54.64167; 25.04444 (Lentvaris)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis: Vilniaus apskritis Vilniaus apskritis
Savivaldybė: Trakų rajono savivaldybė
Gyventojų (2013): 10 750
Altitudė: 158 m
Pašto kodas: LT-25001
Commons-logo.svg Vikiteka: LentvarisVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Leñtvaris
Kilmininkas: Leñtvario
Naudininkas: Leñtvariui
Galininkas: Leñtvarį
Įnagininkas: Leñtvariu
Vietininkas: Leñtvaryje
  • lenk. Landwarów, Landwarowo, rus. Лентварова, rus. Ландварово[1]

Lentvaris – miestas Trakų rajone, 8 km į rytus nuo Trakų.

Seniūnijos centras, 5 seniūnaitijos (Bažnyčios, Kilimų, Klevų daugiabučių, Lentvario daugiabučių, Račkūnų). Didelis geležinkelio mazgas – keliai į Vilnių, Kaišiadoris, Trakus, Varėną ir kt.

Yra Lentvario Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia (pastatyta 1926 m.), biblioteka (nuo 1941 m.), paštas, vaikų globos namai. Miesto šiauriniame krašte telkšo Lentvario ežeras, šalia kurio yra išlikęs XVI a. Lentvario dvaro parkas ir dvaro sodyba. Pietiniame pakraštyje yra miesto kapinės. Viena didžiausių pramonės įmonių – UAB „Kaitra“.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Lentvaris XIX a.

1596 m. minimas Lentvoriškių dvaras. 1838 m. Lentvario kaime buvo 14 kiemų. Miestelis pradėjo augti, kai pro čia 18611862 m. nutiestas Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelio atšaka į Virbalį ir pastatyta aukščiausios klasės stotis su specialiomis salėmis ir apartamentais carui. Išsiplėtė geležinkelininkų miestelis. 1869 m. įkurtas vielos ir vinių fabrikas. Jo darbininkai, nepakeldami išnaudojimo, 1874 m. streikavo. Tai buvo vienas iš pirmųjų streikų Lietuvoje. 1911 m. įsteigtas dildžių ir metalo dirbinių fabrikas. XX a. pradžioje veikė 2 kalkių degyklos.

19201939 m. Lentvaris priklausė Lenkijos valdomam Vilniaus kraštui. 1925 m. miestelyje įsteigta laikina koncentracijos stovykla. Per Birželio sukilimą 1941 m. birželio 23 d. Lentvarį užėmė lietuvių sukilėliai. 1941 m. rugsėjo 30 d. nacių okupacinės valdžios įsakymu Varnikų miške prie Trakų nužudyti Onuškio, Rūdiškių, Trakų ir Lentvario žydai. 1944 m. kovo mėn. miestelį nesėkmingai puolė lenkų Armijos Krajovos kovotojai. Per karą Lentvaris smarkiai nukentėjo.

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Po Antrojo pasaulinio karo daliai gyventojų repatrijavus į Lenkiją, į miestą atsikėlė lietuviųAukštadvario, Vievio, Varėnos, Semeliškių ir Valkininkų, nemažai imigrantų atvyko iš SSRS. Sovietų valdžia 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. ištrėmė 35 Lentvario gyventojus. [2]

1949 m. senojo vinių fabriko vietoje įsteigta santechnikos dirbinių gamykla „Kaitra“. 1954 m. dalis miesto prijungta prie Kariotiškių apylinkės ir Mačiuliškių apylinkės. Nuo 1957 m. buvusiuose grafų rūmuose įsikūrusi Lentvario kilimų fabriko (dabar „AB Kilimai“ ir „UAB Lentvario kilimai“) administracija. Šalia išaugo nauja darbininkų gyvenvietė, kolektyviniai sodai. Sovietmečiu išvystyta metalo pramonė, pastatyta santechninių įrenginių gamykla „Kaitra“, vandens jėgainė, pirmasis Baltijos šalyse kilimų fabrikas.

2001 m. patvirtintas Lentvario herbas. [3]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1919 m. Lentvario valsčiaus centras Trakų apskritis
19201925 m. Vilniaus kraštas
1925–1939 m. Vilniaus-Trakų apskritis
19411944 m. Trakų apskritis
1944–1947 m.  ?
1947–1949 m. Lentvario valsčiaus centras
1949–1950 m. apskrities pavaldumo miestas, Lentvario valsčiaus centras
1950–1953 m. rajoninio pavaldumo miestas Trakų rajonas Vilniaus sritis
1953–1995 m.
nuo 1995 m. Lentvario seniūnijos centras Trakų rajono savivaldybė Vilniaus apskritis


Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Lentvario ežeras

Dabartinis miesto vardas tikriausiai yra išsirutuliojęs iš ilgesnės, priesaginės lyties. XVI–XVII a. minimas Lentvario dvaras, lenk. Litowaryszki (Lentvoriškės), t. y. su priesaga -išk-. XVIII amžiuje jau pasitaikydavo ir kita forma, su slaviška priesaga -ovo – Lantworowo (arba Landworowo, t. y. Landvarovas), kuri ilgainiui ir įsigalėjo, ypač XIX amžiuje, o XX a. tapo Lentvariu. Manoma, kad vietovardis yra asmenvardinės kilmės, sietinas su Chrebtavičių giminės antroponimu Litovaras (Litawor).

Švietimo ir ugdymo įstaigos[taisyti | redaguoti kodą]

Architektūra[taisyti | redaguoti kodą]

Miesto planas stačiakampis. Žymiausi pastatai ir kultūros paminklai:

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1896 m. ir 2013 m.
1896 m.*[1] 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1939 m. 1959 m.sur. 1966 m. 1970 m.sur.
385 300 2 000 2 500 4 216 5 500 8 235
1974 m.[4] 1976 m.[5] 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. 2013 m.
9 000 9 600 10 167 12 694 11 773 11 105 10 750
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus.


Tautinė sudėtis[taisyti | redaguoti kodą]

2011 m. gyveno 11 105 žmonės:[6]

2001 m. gyveno 11 773 žmonės:[7]

Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Lentvaryje veikia kilimų (AB „Kilimai“), metalo gaminių („Lentima“, „Kaitec“, „Minartis“, „Gijona“), medienos apdirbimo („Lentvario mediena“), medinio karkaso skydinių namų („Jūsų namas“), santechnikos, šildymo įrenginių (UAB „Kaitra“) gamybos bendrovės. [8]

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Futbolas[taisyti | redaguoti kodą]

Susisiekimas[taisyti | redaguoti kodą]

Miestas įsikūręs prie geležinkelio Vilnius-Kaunas, kuris yra pagrindinė susisiekimo arterija. Nuo Lentvario išsišakoja ruožas link Trakų.

Geležinkelio ruožas

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. 1,0 1,1 Ландварово. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 17 (33) : Култагой — Лед. С.-Петербургъ, 1896., 322 psl. (rus.)
  2. Lentvaris. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 800 psl.
  3. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=131662
  4. Lentvaris. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 471 psl.
  5. Kazys Misius, Algimantas Miškinis ir kt. Lentvaris. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 519 psl.
  6. 2011 m. surašymo duomenys
  7. 2001 m. surašymo duomenys
  8. Lentvaris. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Lentvaris. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 456 psl.
  • Лентварис: краеведческий материал / Валентина Банушевич. – Trakai, 2003. – 108 p.: iliustr. – ISBN 9955-507-83-7
  • Лентварис. Новый взгляд на прошлое и современность: краеведческое исследование / Валентина Банушевич. – Trakai: Barbora, 2005. – 279 p.: iliustr. – ISBN 9986-762-20-0
  • Raidė raidę randa: Lentvario vidurinių mokyklų mokinių sukurti kūrinėliai, kurių visi žodžiai prasideda ta pačia raide / projekto vadovės Aušra Girdziušienė, Asta Radimonienė. – Lentvaris: Lentvario H. Senkevičiaus vidurinė mokykla, 2007. – 56 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-9893-1-8

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]