Neris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Koordinatės:54°54′1″N 23°52′27″E / 54.90028°N 23.87417°E / 54.90028; 23.87417

Neris
Neris Vilniuje
Neris Vilniuje
Ilgis 509 km
Baseino plotas 24 942,3 km²
Vidutinis debitas 180 m³/s
Ištakos Baltarusija
Žiotys Nemunas
Šalys Lietuva, Baltarusija
Commons-logo.svg Vikiteka: NerisVikiteka
Neris Lietuvos žemėlapyje
Neries baseinas

Neris (Baltarusijoje vadinama Vilija, brus. Вiлiя, lenk. Wilia, rus. Вилия) – antroji pagal ilgį Lietuvos upė. Ištakos Baltarusijoje, teka per Vilnių, Kernavę, o ties Kaunu įsilieja į Nemuną. Upės ilgis 510 km (Lietuvoje – 228 km²). Plotis ties Vilniumi apie 100 metrų, Kaune ties žiotimis 290 metrų [1].

Lietuvoje yra 56 % viso Neries baseino ploto. Baseine vyrauja palyginti laidūs vandeniui gruntai, miškingumas yra 28 %, pelkėtumas – apie 10 %, ežeringumas – 2,5 %.

Didžiausi intakai:

Čekonė – labai vaizdingas dešinysis Neries intakas. Pasižymi staigiu nuolydžiu. Upelis nėra didelis, vidutiniškas plotis 2-2,5 metrai ties žiotimis, ir 0,5-1 metras aukštupyje, tačiau išsiskiria iš kitų intakų riedulių gausa vagoje.

  • Lietava – dešinysis intakas; nuo jo pavadinimo kildinamas Lietuvos vardas.

Reikšmė[taisyti | redaguoti kodą]

Senovės baltų ir slavų pasaulėžiūroje upė užėmė labai svarbią vietą, palei jos krantus iki šiol yra išlikę nemažai laidojimo vietų, pilkapių, šventųjų ąžuolų giraičių, mitologinių akmenų. Prie Neries stūkso Gedimino kalnas ir Vilniaus piliaviečių santalka, Kernavės piliakalniai taip pat Naujosios Rėvos piliakalnis, Neravų piliakalnis, Kriveikiškio piliakalnis, Bielazariškių piliakalnis, Buivydų piliakalnis, Budelių piliakalnis, Karmėlavos piliakalnis, Lepšiškių piliakalnis, Šančių piliakalnis, Mažųjų Žinėnų piliakalnis, Ruklos piliakalnis, Padaigų piliakalnis, Staviškių piliakalnis, Rėvos piliakalnis, Prienų piliakalnis ir kt. Slūgso akmenys Gaidelis, Mykoliškių akmuo, Valiūnas ir kt.

Svarbiausios gyvenvietės prie Neries/Vilijos: Vileika, Asipovičai, Smurgainys (Baltarusija), Buivydžiai, Nemenčinė, Vilnius, Kernavė, Čiobiškis, Rukla, Jonava, Lapės, Kaunas (Lietuva).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Juozas Marševskis. Neries vaizdas

1857 metais grafas Konstantinas Tiškevičius atliko didžiausią XIX a. kelionę buvusios LDK teritorijoje – jis aplankė, išmatavo ir aprašė Neries aukštupį, kompleksiškai (geografijos, istorijos, etnografijos požiūriu) ištirta visa Neries upė, o rezultatai paskelbti knygoje „Neris ir jos krantai“.

Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Pavadinimas Neris šaltiniuose užrašytas tokiomis lytimis – Nerge (1340 m.), Nerga (1361 m.), Nerye (1377, 1391, 1404 m.), Niaris (XIX a. pr.).

Upėvardis yra grynai baltiškas ir siejamas su liet. nerti – „staigiai lįsti ar leistis į vandenį; plaukti po vandeniu“. Slavu kalbose vartojamas kitas Neries pavadinimas – Vilija. Būta mėginimų upėvardį Vilija sieti su lietuviškais žodžiais vilnis, vilnyti arba vieloti („vynioti“), taip pat vėlė, velnias [2], tačiau labiau tikėtina, kad jis yra slaviškas, perdarytas iš anksčiau vartoto Velja (rus. Велья) ‘didžioji’. [3] Pavadinimas Velja fiksuotas jau Ipatijaus metraštyje (XIII a. pirmoji pusė). Dviejų pavadinimų egzistavimas buvo sąlygotas to, kad susiliejus Neriai-Naročiui ir Vilijai lietuvių ir baltarusių protėviai nesutarė, katruo vardu vadinti ištekančią upę.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Upės. Enciklopedija „Lietuva“, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 81 psl.
  2. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. Vilnius, 1981. – 382–384 psl.
  3. Aleksandras Vanagas. Lietuvos miestų vardai. Vilnius, 1996. – 283–286 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Neris

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Panorama Kernavėje.
Panorama Kernavėje.
Panorama Vilniuje.
Panorama Vilniuje.