Neris
| Neris | |
|---|---|
 |
|
| Ilgis | 509 km |
| Baseino plotas | 24 942,3 km² |
| Vidutinis debitas | 180 m³/s |
| Ištakos | Baltarusija |
| Žiotys | Nemunas |
| Šalys | Lietuva, Baltarusija |
 Vikiteka: |
NerisVikiteka |
-
Kitos reikšmės – Neris (reikšmės).
Neris (Baltarusijoje vadinama Vilija, brus. Вiлiя, lenk. Wilia, rus. Вилия) – antroji pagal ilgį Lietuvos upė. Ištakos Baltarusijoje, teka per Vilnių, Kernavę, o ties Kaunu įsilieja į Nemuną. Upės ilgis 510 km (Lietuvoje – 228 km). Plotis ties Vilniumi apie 100 metrų, Kaune ties žiotimis 290 metrų [1].
Pagonių pasaulėžiūroje upė užėmė labai svarbią vietą, palei jos krantus iki šiol yra išlikę nemažai laidojimo vietų, pilkapių, šventųjų ąžuolų giraičių, mitologinių akmenų.
Lietuvoje yra 56 % viso Neries baseino ploto. Baseine vyrauja palyginti laidūs vandeniui gruntai, miškingumas yra 28 %, pelkėtumas – apie 10 %, ežeringumas – 2,5 %.
Didžiausi intakai:
- Dešinieji: Servečius, Narutis, Stračia, Žeimena, Musė, Šventoji, Lietava (Lietauka)
- Kairieji: Dvinasė, Ilija, Uša, Ašmena, Vokė, Vilnia (Vilnelė), Lomena, Šešuva
Čekonė – labai vaizdingas dešinysis Neries intakas. Pasižymi staigiu nuolydžiu. Upelis nėra didelis, vidutiniškas plotis 2-2,5 metrai ties žiotimis, ir 0,5-1 metras aukštupyje, tačiau išsiskiria iš kitų intakų riedulių gausa vagoje.
Turinys |
Istorija [taisyti]
1857 metais grafas Konstantinas Tiškevičius atliko didžiausią XIX a. kelionę buvusios LDK teritorijoje – jis aplankė, išmatavo ir aprašė Neries aukštupį, kompleksiškai (geografijos, istorijos, etnografijos požiūriu) ištirta visa Neries upė, o rezultatai paskelbti knygoje „Neris ir jos krantai“.
Pavadinimo kilmė [taisyti]
Upėvardis yra grynai baltiškas ir siejamas su liet. nerti – „staigiai lįsti ar leistis į vandenį; plaukti po vandeniu“. Slavu kalbose vartojamas kitas Neries pavadinimas – Vilija. Būta mėginimų upėvardį Vilija sieti su lietuviškais žodžiais vilnis, vilnyti [2], tačiau labiau tikėtina, kad jis yra slaviškas, perdarytas iš anksčiau vartoto Velja (rus. Велья) ‘didžioji’. [3] Pavadinimas Velja fiksuotas jau Ipatijaus metraštyje (XIII a. pirmoji pusė). Dviejų pavadinimų egzistavimas buvo sąlygotas to, kad susiliejus Neriai-Naročiui ir Vilijai lietuvių ir baltarusių protėviai nesutarė, katruo vardu vadinti ištekančią upę.
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ Upės. Enciklopedija „Lietuva“, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 81 psl.
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. Vilnius, 1981. – 382–384 psl.
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvos miestų vardai. Vilnius, 1996. – 283–286 psl.
Nuorodos [taisyti]
- Sąrašas:Neries intakai
- Neries regioninis parkas
- XX a. pr. Neries upė Brockhaus’o enciklopedijoje (rus.)
- Prof. Steponas Kulaila. Medžiaga monografijai apie Nerį
- Prof. Steponas Kulaila. Klelios mintys apie Nerį-Viliją
Galerija [taisyti]
-
Naručio ir Vilijos santaka Baltarusijoje
-
Neries vidurupis
-
Neries krantinė Vilniuje
-
Neries krantinė Vilniuje su iš pasodintų gėlių suformuotu užrašu „Aš tave myliu"
-
Nuo Lentainių piliakalnio Kauno raj.
-
Neris žiema Vilniuje
