Neris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Koordinatės:54°54′1″N 23°52′27″E / 54.90028°N 23.87417°E / 54.90028; 23.87417

Neris
Neris Vilniuje
Neris Vilniuje
Ilgis 509 km
Baseino plotas 24 942,3 km²
Vidutinis debitas 180 m³/s
Ištakos Baltarusija
Žiotys Nemunas
Šalys Lietuva, Baltarusija
Commons-logo.svg Vikiteka: NerisVikiteka
Neris Lietuvos žemėlapyje

Neris (Baltarusijoje vadinama Vilija, brus. Вiлiя, lenk. Wilia, rus. Вилия) – antroji pagal ilgį Lietuvos upė. Ištakos Baltarusijoje, teka per Vilnių, Kernavę, o ties Kaunu įsilieja į Nemuną. Upės ilgis 510 km (Lietuvoje – 228 km²). Plotis ties Vilniumi apie 100 metrų, Kaune ties žiotimis 290 metrų [1].

Pagonių pasaulėžiūroje upė užėmė labai svarbią vietą, palei jos krantus iki šiol yra išlikę nemažai laidojimo vietų, pilkapių, šventųjų ąžuolų giraičių, mitologinių akmenų.

Lietuvoje yra 56 % viso Neries baseino ploto. Baseine vyrauja palyginti laidūs vandeniui gruntai, miškingumas yra 28 %, pelkėtumas – apie 10 %, ežeringumas – 2,5 %.

Didžiausi intakai:

Čekonė – labai vaizdingas dešinysis Neries intakas. Pasižymi staigiu nuolydžiu. Upelis nėra didelis, vidutiniškas plotis 2-2,5 metrai ties žiotimis, ir 0,5-1 metras aukštupyje, tačiau išsiskiria iš kitų intakų riedulių gausa vagoje.

  • Lietava – dešinysis intakas; nuo jo pavadinimo kildinamas Lietuvos vardas.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Juozas Marševskis. Neries vaizdas

1857 metais grafas Konstantinas Tiškevičius atliko didžiausią XIX a. kelionę buvusios LDK teritorijoje – jis aplankė, išmatavo ir aprašė Neries aukštupį, kompleksiškai (geografijos, istorijos, etnografijos požiūriu) ištirta visa Neries upė, o rezultatai paskelbti knygoje „Neris ir jos krantai“.

Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Upėvardis yra grynai baltiškas ir siejamas su liet. nerti – „staigiai lįsti ar leistis į vandenį; plaukti po vandeniu“. Slavu kalbose vartojamas kitas Neries pavadinimas – Vilija. Būta mėginimų upėvardį Vilija sieti su lietuviškais žodžiais vilnis, vilnyti [2], tačiau labiau tikėtina, kad jis yra slaviškas, perdarytas iš anksčiau vartoto Velja (rus. Велья) ‘didžioji’. [3] Pavadinimas Velja fiksuotas jau Ipatijaus metraštyje (XIII a. pirmoji pusė). Dviejų pavadinimų egzistavimas buvo sąlygotas to, kad susiliejus Neriai-Naročiui ir Vilijai lietuvių ir baltarusių protėviai nesutarė, katruo vardu vadinti ištekančią upę.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Upės. Enciklopedija „Lietuva“, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 81 psl.
  2. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. Vilnius, 1981. – 382–384 psl.
  3. Aleksandras Vanagas. Lietuvos miestų vardai. Vilnius, 1996. – 283–286 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Neris

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Panorama Kernavėje.
Panorama Kernavėje.
Panorama Vilniuje.
Panorama Vilniuje.