Gargždai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Gargždai
   Gargzdai COA.gif      Flag of Gargždai.gif   
Gargzdu Mykolo baznycia.JPG
Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia

Gargždai
55°42′50″N 21°24′10″E / 55.71389°N 21.40278°E / 55.71389; 21.40278 (Gargždai)Koordinatės: 55°42′50″N 21°24′10″E / 55.71389°N 21.40278°E / 55.71389; 21.40278 (Gargždai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis: Klaipėdos apskritis Klaipėdos apskritis
Savivaldybė: Klaipėdos rajono savivaldybė
Įkūrimo data: 1253
Meras: Vaclovas Dačkauskas
Gyventojų (2013): 14 945
Plotas: 11,71 km²
Tankumas (2013): 1 276 žm./km²
Pašto kodas: LT-96001
Tinklalapis: [1]
Commons-logo.svg Vikiteka: GargždaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(3 kirčiuotė)
Vardininkas: Gargždaĩ
Kilmininkas: Gargždų̃
Naudininkas: Gargždáms
Galininkas: Gárgždus
Įnagininkas: Gargždaĩs
Vietininkas: Gargžduosè
Apie kaimą Mažeikių rajone žr. Gargždai (Mažeikiai).
Gargždų muitinė, 1921 m.

Gargždai (žem. Gargždā) – miestas vakarų Lietuvoje, Klaipėdos apskrityje, vakariniame Minijos krante.

Miesto šiaurinė riba eina išilgai automagistralės  A1  VilniusKaunasKlaipėda , miestas nutolęs 17 km į rytus nuo Klaipėdos uostamiesčio. Klaipėdos rajono savivaldybės administracinis centras, Gargždų seniūnija, yra aplinkinės Dauparų-Kvietinių seniūnijos centras.

Yra paštas (LT-96001), Gargždų parkas, stovi mūrinė Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1990 m.). Stambesnės įmonės: AB „Geonafta“, AB „Gargždų statyba“, UAB „Gargždų mida“, UAB „Mars Lietuva“, UAB „Hidrostatyba“, UAB „Litana ir Ko“ ir kt. Miesto pietvakariuose yra Gargždų karjeras ir kiti smulkūs vandens telkiniai, kolektyviniai sodai.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Žmonių čia gyventa nuo žalvario amžiaus. Istoriniuose šaltiniuose Gargždai pirmą kartą minimi 1253 m. Ordino ir Kuršo vyskupo dalybų akte. XV a. gyvenvietė persikėlė į vakarinį Minijos upės krantą. Jos urbanistinė struktūra buvo linijinė.

Gargždų dvaras minimas nuo XVI a., priklausė Žemaitijos seniūnams Kęsgailoms. Gyvenvietė iki pat XVIII a. priklausė dvarui. 15341540 m. pastatyta pirmoji medinė katalikų Gargždų bažnyčia. Nuo 1563 m. minimas Gargždų valsčius. 1597 m. Gargždai pirmą kartą pavadinti miestu.

1600 m. sausio 8 d. karalius Zigmantas Vaza suteikė Gargždams prekymečių ir turgų privilegiją. Gargždai tapo svarbiausiu prekybos punktu su Klaipėda. 1639 m. karalius Vladislovas Vaza Gargždų miestelyje, kaip ir Palangoje, leido įsikurti žydams, turėti savo sklypus, statyti namus, atidaryti krautuves, užsiimti įvairiais verslais. Tai paskatino miestelio augimą ir klestėjimą, ką įrodo ir rasti Gargždų lobiai.

XVII–XVIII amžiai dėl karų ir maro Gargždams buvo sudėtingi. 1786 m. sudegė beveik visas miestas. 1792 m. suteiktos miesto teisės ir herbas. XIX a. Gargždai buvo klestintis pasienio miestas, vystėsi prekyba, amatai. Tai buvo kultūrinis ir religinis centras. Pirmojo pasaulinio karo metu sudegė beveik visas miesto centras.

1918 m. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę prasidėjo naujas Gargždų gyvavimo etapas – miestas tapo Kretingos apskrities valsčiaus centru. Miestelio gatvėms suteikti pavadinimai: Minijos, Klaipėdos, Prezidento A. Smetonos, o turgaus aikštei – Rinkos aikštės vardas. Kūrėsi įvairios organizacijos. Be įvairių parduotuvėlių, arbatinių ir kepyklų, čia XX a. pirmojoje pusėje veikė vartotojų bendrovė „Minija“, kooperatyvas „Talka“, Liaudies bankas. 1935 m. pastatyta skerdykla. Gargžduose ir jo apylinkėse veikė du vandens malūnai. Minijos upe ir Vilhelmo kanalu į Klaipėdos uostą buvo plukdomos popiermalkės. 19311939 m. per miesto centrą nutiestas Žemaičių plentas. 1939 ir 1941 m. miestą vėl suniokojo gaisrai.

1941 m. birželio 24 d. Gargžduose įvyko pirmosios žydų žudynės – čia sušaudyta 201 žydas.

Sovietmečiu Gargždai toliau augo. 1952 m. tapo Klaipėdos rajono centru, nors turėjo tik miestelio statusą. Nuo 1958 m. gegužės 15 d. Gargždai buvo miesto tipo gyvenvietė, 1965 m. rugpjūčio 25 d. tapo miestu. Sovietmečiu pastatytas statybinių medžiagų kombinatas, metalo apdirbimo įmonė „Pajūris“. 1967 m. prijungta dalis Kulių ir Laugalių kaimų.

1997 m. patvirtintas dabartinis Gargždų herbas. [3]

Dabartis[taisyti | redaguoti kodą]

Gargždų Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia yra 34 m. aukščio, o pietinėje dalyje stovi 57 m. aukščio bokštas. Bažnyčios viduje yra 27 balsų vargonai, 1990 metais iš Australijos pargabentas didžiulis laikrodis kuris yra pritvirtintas prie Bažnyčios bokšto.

2012 metais Gargždų „Minijos" progimnazijos stadione po stadiono renovacijos buvo atidarytas labai modernus daugiafunkcinis stadionas.

Gargžduose yra 4 prekybos centrai: MAXIMA X, MAXIMA XX, IKI, NORFA XL

2011 m. buvo atlikta Gargždų miesto centrinio stadiono rekonstrukcija. Įrengta apšvietimo sistema bei dviejų žvaigždučių FIFA dirbtinė danga. Stadiono vietų skaičius – 3250.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. Gargždų valsčiaus centras  ?
19181920 m. Kretingos apskritis
1920 m. Telšių apskritis
1920–1947 m. Kretingos apskritis
1947–1950 m. Klaipėdos apskritis
1950–1952 m. Gargždų apylinkės centras Klaipėdos rajonas Klaipėdos sritis
1952–1953 m. Klaipėdos rajono centras
1953–1958 m.
1958–1965 m. miesto tipo gyvenvietė, Gargždų apylinkės centras
1965–1995 m. rajoninio pavaldumo miestas, Gargždų apylinkės centras
nuo 1995 m. Gargždų seniūnija, Dauparų-Kvietinių seniūnijos centras Klaipėdos rajono savivaldybės centras Klaipėdos apskritis


Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Miesto vardas tikriausiai kilęs nuo bendrinio žodžio gargždas („graužas, žvirgždas, žvyras“). 1253 m. akte minimi kaip Garisda.

Švietimo ir ugdymo įstaigos[taisyti | redaguoti kodą]

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2013 m.
1833 m. 1862 m.*[2] 1868 m. 1890 m. 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1939 m.
1 050 1 222 1 547 2 804 3 360 4 700 5 800
1959 m.sur. 1970 m.sur. 1974 m. 1976 m.[4] 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur.
1 527 7 520 8 100 8 900 10 000 12 511 15 020
2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m.sur. 2012 m.
14 942 15 041 15 062 15 194 15 225 15 020 14 980
2013 m. - - - - - -
14 945 - - - - - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Tautinė sudėtis[taisyti | redaguoti kodą]

2011 m. gyveno 15 021 žmonės:[5]

2001 m. gyveno 15 212 žmonės:[6]

Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Krepšinis[taisyti | redaguoti kodą]

  • BC Gargždai-Bremena

Futbolas[taisyti | redaguoti kodą]

Miestų partnerystė[taisyti | redaguoti kodą]

Gargždų miestas yra Baltijos miestų sąjungos narys.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Горжды. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 9 (17) : Гоа — Гравер. С.-Петербургъ, 1893., 224 psl. (rus.)
  2. 2,0 2,1 Горжды. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 663 psl. (rus.)
  3. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=47099
  4. Vincas Brazauskas, Kazys Misius ir kt. Gargždai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 578 psl.
  5. 2011 m. surašymo duomenys
  6. 2001 m. surašymo duomenys

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Gargždų krašto žmonės tūkstantmečių sandūroje (sud. Erika Zulanienė). – Kaunas: UAB Judex, 2004. – 108 p. – ISBN 9955-581-19-0
  • Mes čia gyvename: Gargždai, Klaipėdos rajonas (sud. Renata Būdvytienė). – Klaipėda: Druka, 2006. – 72 p.: iliustr. – ISBN 9986-848-89-X
  • Gargždai. Klaipėdos rajonas. – Klaipėda: Druka, 2007. – 3 kn.
    • Kn. 1: Gamta (fotografijos: Erlandas Paplauskis, Antanas Žemgulis, Eugenijus Kavaliauskas ir kt.). – 2007. – 66 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-735-79-3
    • Kn. 2: Žmonės (fotografijos: Erlandas Paplauskis). – 2007. – 71 p.: portr. – ISBN 978-9955-735-80-9
    • Kn. 3: Miestas (fotografijos: Gytis Skudžinskas, tekstas: Egidijus Žiedas). – 2007. – 71 p.: iliustr.
  • Gargždų istorija LDK laikotarpiu / Gargždų krašto muziejus (sud. Egidijus Miltakis). – Klaipėda: Druka, 2009. – 239 p.: iliustr. – ISBN 978-609-404-038-2
  • Žurnalistės pastabos rytojui: knygoje panaudoti autorės straipsniai, spausdinti Klaipėdos rajono laikraštyje „Banga“ (sud. Irena Kasperavičienė, prisiminimus parengė Milda Judelytė). – Gargždai: Druka, 2010. – 167 p.: iliustr., portr. – ISBN 978-609-404-065-8

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]