Linkuva
-
Kitos reikšmės – Linkuva (reikšmės).
| Linkuva | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 |
||||||||||||||||
 |
||||||||||||||||
  Linkuva
|
||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) |
||||||||||||||||
| Valstybė: |  Lietuva |
|||||||||||||||
| Apskritis: |  Šiaulių apskritis |
|||||||||||||||
| Savivaldybė: | Pakruojo rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Gyventojų : | 1 679 | |||||||||||||||
| Altitudė: | 98 m | |||||||||||||||
| Pašto kodas: | LT-83046 | |||||||||||||||
 Vikiteka: |
LinkuvaVikiteka | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Linkuva – miestas Pakruojo rajono savivaldybės teritorijoje, prie krašto kelių 151 Pakruojis–Linkuva , 211 Linkuva–Žeimelis ir 152 Joniškis–Linkuva sankryžos, 15 km į šiaurės rytus nuo Pakruojo, Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Centro ir Parko). Urbanistikos paminklas, vienas seniausių Lietuvos Žiemgalos miestelių. Labai vertinga miestelio aikštė, iš kurios išeina spinduliais septynios gatvės.
Kasmet liepos 16 d. vyksta Marijos Škaplierinės atlaidai (vietinių vadinama Škaplierna), mieste susirenka daug svečių, vyksta pramoginiai renginiai, sporto varžybos.
Turinys |
[taisyti] Geografija
Linkuva įsikūrusi Mūšos-Nemunėlio žemumoje, Linkuvos kalvagūbryje, altitudė 70–80 m virš jūros lygio. 6 km į vakarus nuo Linkuvos teka Beržtalis.
Linkuvą su kitais miestais ir miesteliais jungia keliai:
- 151 Pakruojis–Linkuva
- 152 Joniškis–Linkuva
- 211 Linkuva–Žeimelis
- 1609 Bariūnai–Bučiūnai–Pašvitinys–Linkuva
- 2902 Linkuva–Degėsiai–Gedučiai
- 2904 Linkuva–Joniškėlis–Pumpėnai
[taisyti] Istorija
Linkuva pirmąkart minima 1371 m. Vartbergės Livonijos kronikoje. 1500 m. minimas Linkuvos dvaras. 1500 m. ar 1501 m. pastatyta pirmoji Linkuvos bažnyčia, įsteigta katalikų parapija. Tarp 1506–1520 m. Bialozorai įkūrė Linkuvos miestelį. 1605 m. minima evangelikų reformatų bažnyčia. XVI a. antroje pusėje ir XIX a. pradžioje veikė parapinė mokykla. 1634 m. įsteigtas karmelitų vienuolynas, uždarytas 1832 m. ir jurisdika. 1690 m. jurisdikai suteikta turgaus ir prekymečių privilegija. 1861–1950 m. buvo valsčiaus centras. 1863 m. Linkuvą užėmė sukilėliai.
Lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu čia aktyviai veikė knygnešiai. Per 1905 m. revoliucinius įvykius nušalinta valsčiaus valdyba ir uždaryta valdinė mokykla. 1915–1916 m. pro miestelį nutiestas siaurasis geležinkelis Šiauliai – Pasvalys. 1918 m. pavasarį Linkuvoje įvyko viena pirmųjų Lietuvos nepriklausomybės manifestacijų, kuri pritarė Lietuvos Tarybos veiklai. 1919 m. miestą buvo užėmę bermontininkai, bet linkuviai partizanai padėjo krašte įtvirtinti Lietuvos valstybingumą. 1923 m. įkurta Linkuvos gimnazija (nuo 1918 m. progimnazija) tapo Šiaurės Lietuvos švietimo židiniu. Tarpukariu veikė malūnas. 1937 m. įkurta biblioteka.
Vokietijos okupacinės administracijos įsakymu 1941 m. rugpjūčio mėn. nužudyta 614 miestelio ir apylinkių žydų. Po Antrojo pasaulinio karo kovai su Lietuvos partizanais Linkuvoje buvo dislokuotas TSRS kariuomenės 150 karių padalinys. TSRS valdžia 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. iš Linkuvos ištrėmė 30 žmonių. 1950–1959 m. Linkuvos rajono centras, vėliau – apylinkės centras, 1950–1992 m. kolūkio centrinė gyvenvietė. Yra ambulatorija, Linkuvos specialioji mokykla, lopšelis–darželis, socialinių paslaugų, vaikų ir jaunimo užimtumo centrai, pensionas, kultūros namai.
1950 m. Linkuva gavo miesto teises. 1995 m. kovo 17 d. Prezidento dekretu patvirtintas Linkuvos herbas.[2]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| 1861–1915 m. | Linkuvos valsčiaus centras | ? | |
| 1915 m. | Linkuvos apskrities centras | ||
| 1915–1919 m. | Joniškėlio apskritis | ||
| 1919–1945 m. | Šiaulių apskritis | ||
| 1945–1950 m. | Joniškio apskritis | ||
| 1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Linkuvos apylinkės centras | Linkuvos rajono centras | Šiaulių sritis |
| 1953–1959 m. | |||
| 1959–1994 m. | Pakruojo rajonas | ||
| 1994– | Linkuvos seniūnijos centras | Pakruojo rajono savivaldybė | Šiaulių apskritis |
[taisyti] Pavadinimo kilmė
Ankstesnė miesto vardo lytis buvo Linkava, kuri pasitaiko ir dabar. Linkuva nusistovėjo XX amžiuje, tarpukario metais: nors 1904 m. Vaižgantas dar mini Linkavą, bet 1925 m. oficialus vietovardžių sąrašas „Lietuvos apgyventos vietos“ jau rašo Linkuva.
Vietovardis kildinamas iš žodžio linkis – „dauba, slėnis; įlanka; vingis“.
[taisyti] Architektūra
Miestas raiškaus spindulinio plano, savaimingai susiklostė iki XIX a. vidurio. Septynių gatvių sankryžoje yra netaisyklingo keturkampio formos aikštė. Svarbiausi statiniai:
- Renesansinė Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia, pastatyta 1593 m., po gaisro atstatyta 1745 m. Bažnyčioje yra 7 XVIII a. altoriai, paveikslų („Šv. Barbora“ XVIII a. pr., „Švč. Mergelė Marija, vienuolių globėja“, su sidabro skardos aptaisu, XVIII a. vid., „Lenkijos karalius Jonas III“ 1837 m., dail. J. Botenkovas, „Rožinio Švč. Mergelė Marija“, manoma, XIX a.).
- Mūrinis karmelitų vienuolynas, pastatytas 1773 m.
- Medinė kapinių koplyčia, 1799 m.
- Sinagoga, pastatyta 1890 m.
- Pirmojo pasaulinio karo aukų kapai.
- Lietuvos karių kapas miesto kapinėse.
- Paminklinis akmuo 1945–1952 m. komunistų nužudytų aukų atminimui.
- 2004 m. įkurtas skulptūrų parkas.
- Linkuvos gimnazijos muziejus.
[taisyti] Gyventojai
 |
||||||||
| 1833 m. | 1867 m.*[1] | 1897 m.sur. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur.[3] | 1970 m.sur. | 1976 m.[4] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 745 | 474 | 2 077 | 1 851 | 2 144 | 1 950 | 1 900 | ||
| 1979 m.sur. | 1986 m.[5] | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2006 m. | 2011 m. | - | ||
| 1 876 | 2 100 | 2 025 | 1 797 | 1 772 | 1 679 | - | ||
|
||||||||
|
||||||||
[taisyti] Žymūs žmonės
- Kazimieras Aleksandravičius (1823–1884), kunigas, vertėjas.
- Vilija Blinkevičiūtė (g. 1960), politikė, buvusi Socialinės apsaugos ir darbo ministrė.
- Algimantas Čepulis, agronomas, politinis bei visuomenės veikėjas.
- Vladas Garastas (g. 1932), krepšinio treneris.
- Leonas Gogelis (1869–1937), veterinarijos gydytojas, mikrobiologas, profesorius.
- Kęstutis Juknis, Lietuvos profsąjungų ir politinis veikėjas.
- Vitalijus Kacilevičius, pedagogas, politinis bei visuomenės veikėjas.
- Algirdas Kuniutis, pedagogas, Lietuvos politinis veikėjas.
[taisyti] Literatūra
- Linkuva 500. Informacinis leidinys 500 metų sukakčiai paminėti (sud. Vytautas Didžpetris). – Kaunas, 1998.
- Linkuva. Istorinė urbanistinė raida (iki 1969 m.). Žiemgalos krašto praeitis (sud. Algimantas Miškinis). – Kaunas, 1999. – 103 p. – ISBN 9986-9027-5-4
- Algimantas Miškinis. Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai / Lietuvos urbanistinis paveldas ir jo vertybės. Vilnius, 2004 m.
- Linkuva. Šiaurės Lietuvos švietimo židinys. Redagavo Dr. Alfonsas Šešplaukis. Linkuvos monografijos leidimo komitetas, Čikaga, 1978.
[taisyti] Šaltiniai
- ↑ 1,0 1,1 Линковъ. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 51 psl. (rus.)
- ↑ Algimantas Miškinis. Linkuva. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 416 psl.
- ↑ Linkuva. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 444 psl.
- ↑ Linkuva. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VII: Lietuvos-Mordvių, 38 psl.
- ↑ Linkuva. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986, 617 psl.
- Linkuva. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 75 psl.
[taisyti] Nuorodos
Guostagalis | Klovainiai | Linkuva | Lygumai | Pakruojis | Pašvitinys | Rozalimas | Žeimelis
