E67

E67
	Europos kelias E67/„Via Baltica“



Valstybės	Čekija, Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija, Suomija
Ilgis	1630 km km
Pradžia	Praha
Pabaiga	Helsinkis
Miestai	Praha, Vroclavas, Varšuva, Balstogė, Kaunas, Panevėžys, Ryga, Talinas, Helsinkis

	Kelias netoli Kėdainių.

Europos kelias E67 – tarptautinis greitkelis, einantis nuo Prahos per Varšuvą, Marijampolę, Kauną, Panevėžį, Rygą, Taliną ir keltu iki Helsinkio. Ruožas nuo Varšuvos iki Talino dar vadinamas Via Baltica.

Maršrutas [taisyti]

E67 Čekijoje.

S8 tarp Varšuvos ir Balstogės (Lenkija)

E67 Lenkijoje. Balstogės apylinkės.

E67 Lietuvoje (tarp Marijampolės ir Kauno)

E67 Latvijoje

E67 Estijoje

Čekija

Praha E65

Automagistralė

Hradec Kralovė E442

Kelias

Nachodas

Lenkija

Kelias 8

Klodzkas

Kelias 8

Vroclavas E40

Automagistralė A8

Vroclavas E261

Kelias (po truputį rekonstruojamas į greitkelį S8) 8

Petrakavas E75

Greitkelis S8

Varšuva E77 E30

Kelias (po truputį ekonstruojamas į greitkelį S8) 8

Balstogė

Kelias 8

Lietuva

Kelias (planuojama rekonstruoti į greitkelį/automagistralę) A5

Marijampolė E28

Kelias (planuojama rekonstruoti į automagistralę) A5

Kaunas E85

Automagistralė A1 E85 E67

Sitkūnai E85

Kelias A8

Panevėžys E272

Kelias A17 E67 E272

Panevėžys E272

Kelias A10

Latvija

Kelias A7

Bauskė

Kelias A7

Ryga E77 E22

Kelias A1

Ainažiai

Kelias A1

Estija

Kelias 4

Pernu

Kelias 4

Talinas E20

Suomija: keltas

Helsinkis

Vikiteka: E67 – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Trasa „Via Baltica“ [taisyti]

Lietuvos pašto blokas, skirtas Via Balticai

Trasa „Via Baltica“ (arba I koridorius) apima kelio E67 ruožą nuo Varšuvos iki Talino. Tai svarbiausias transporto koridorius Baltijos valstybėms, nes juo eina svarbiausi tarptautiniai srautai. Beveik visa trasa turi 2 juostas, bet yra keletas ruožų Lietuvoje ir Lenkijoje, kurie turi mažiausiai keturias juostas (vietomis, turintys automagistralės ir greitkelio statusus).

Estija [taisyti]

Eina trasa nr. 4. Eina nuo Talino uosto, per Taliną, Pernu ligi Latvijos sienos.

Latvija [taisyti]

Eina trasomis A1, A4, A6, A5 ir A7. Eina nuo Estijos sienos, aplinkkeliais aplenkia Rygą ir tęsiasi ligi Lietuvos sienos.

Lietuva [taisyti]

Eina trasomis A10, A17, A8, A1 ir A5. Eina nuo Latvijos sienos, aplinkkeliais aplenkia Panevėžį, Kauną ir Marijampolę ir tęsiasi ligi Lenkijos sienos.

Dalis Lietuvoje nutiesta 1996–2005 m.^[1]

1995 m. išleistas Via Baltica magistralei skirtas pašto ženklas ir blokas.^[2]

~2015 m. bus pradėta tiesti automagistralė „Kaunas-Marijampolė“.

Planuojama, kad visas Via Baltica ruožas Lietuvoje turės keturias juostas ir turės automagistralės ir greitkelio statutus.

Lenkija [taisyti]

Visa trasa eina keliu nr. 8. Eina nuo Lietuvos sienos, per Suvalkus, Balstogę ligi Varšuvos. Trasoje yra Ostrov Mazoviecko, Vyškuvo ir Radzymino aplinkkeliai, bei statomi Zambrovo aplinkkelis ir ruožas prie Balstogės, kurie turi greitkelio statutą, su galimybe važiuoti 120 km/h.

Lenkijoje iki 2009 m. buvo nesutariama, per kur turi būti tiesiama magistralė – per Lomžą ar per Balstogę. Nutarta greitkelį tiesti per Lomžą. Via Baltica ruožas nuo Ostrov Mazoviecko iki Lietuvos sienos eis greitkeliu S61. Iki 2030 m. visas Via Baltica ruožas Lenkijoje turės greitkelio statutą, su 120 km/h. Eis trasomis S8 ir S61.