Prienai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Prienai
   Prienai COA.gif   
Prienai1.JPG
Vytauto gatvė

Prienai
54°38′0″N 23°56′50″E / 54.63333°N 23.94722°E / 54.63333; 23.94722 (Prienai)Koordinatės: 54°38′0″N 23°56′50″E / 54.63333°N 23.94722°E / 54.63333; 23.94722 (Prienai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis: Kauno apskritis Kauno apskritis
Savivaldybė: Prienų rajono savivaldybė
Gyventojų (2011): 9 867
Altitudė: 75 m
Pašto kodas: LT-59100
Commons-logo.svg Vikiteka: PrienaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Príenai
Kilmininkas: Príenų
Naudininkas: Príenams
Galininkas: Príenus
Įnagininkas: Príenais
Vietininkas: Príenuose

Prienai – miestas Lietuvos pietuose, Kauno apskrityje, abipus Nemuno. Prienų rajono savivaldybės centras, Prienų seniūnija. Didžioji Prienų dalis yra išsidėsčiusi kairiajame Nemuno krante – dešiniajame yra tik Paprienės mikrorajonas, kuriame yra centrinė ligoninė. Taip pat yra senelių globos namai.

Per Nemuną Prienuose nutiestas vienas tiltas – Prienų tiltas. Miesto centre yra Laisvės aikštė, medinė Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčia (pastatyta 1750 m.), krašto muziejus, kultūros centras, paštas, paminklas Kęstučiui (pastatytas iš bronzos 1937 m., skulptorius K. Ausiejus; atstatytas 1990 m., skulptorius G. Kamarauskas, architektas K. Lupeikis), Prienų piliavietė (arba Butlerio pilis) ir Revuonos parkas (miesto parkas), link šiaurės – miesto kapinės.

Prie Drubengio kranto išlikę vienos didžiausių Lietuvoje buvusių popieriaus dirbtuvių (XVIII–XIX a.) pastatai. Išlikęs vandens malūnas, pastatytas XIX a. Prienų piliavietės ir Prienų dvaro vietoje.

Gamta ir geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Nemuno kilpu regioninis parkas.png

Miestas yra 39 km į pietus nuo Kauno, 100 km į vakarus nuo Vilniaus, 30 km į šiaurę nuo Alytaus ir 40 km į rytus nuo Marijampolės. Šiaurės vakariniame Prienų pakraštyje yra kolektyvinių sodų, pietvakariuose plyti Prienų šilas. Miesto pakraščiai prie Nemuno kranto priklauso Nemuno kilpų regioniniam parkui. Link Birštono kurorto veda asfaltuotas takas pėstiesiems ir dviratininkams. Miesto prieigose prie kelio į Kauną stūkso Mačiūnų (Prienų) piliakalnis.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Istoriniai šaltiniai apie Prienus rašo nuo 1502 m., kai Ldk Aleksandras Prienų dvarą ir aplinkines žemes padovanojo didikui Mykolui Glinskiui. 1604 m. pastatyta pirmoji Prienų bažnyčia. Vėliau Lietuvos valdžia jo visus turtus konfiskavo.

Prienų miestas pradėjo augti XVII a. prie dvaro. 1609 m. jam buvo suteiktos Magdeburgo teisės, šalia senosios gyvenvietės (matyt, linijinio plano) išmatuota naujoji (įprastinio stačiakampio plano). XVII a. 1-ojoje pusėje miestas padidėjo, bet per kartus keliskart degė. 1782 m. Prienų rakto inventoriuje aprašyta kvadratinė miesto aikštė, prie kurios buvo 27 žydų kiemai ir sinagoga. Prie Dvaro, Žaliosios, Kauno, Bažnyčios, Birštono, Balbieriškio gatvių buvo 95 kiemai. [2] 1785 m. įkurta popieriaus dirbtuvė, viena didžiausių to meto Lietuvoje (išlikęs pastatas prie Popierinės tvenkinio). Joje savo veiklą pradėjo vokietis G. Thierbach, gaminęs aukštos kookybės popierių. 1791 m. Seimas atnaujino savivaldos teises, suteikė antspaudą ir herbą.

XIX a. miestas kiek išaugo – 1827 m. buvo 1972, o 1897 m. 2477 gyventojai.

1946 m. rugpjūčio 3 d. Prienai tapo apskrities pavaldumo miestu. 1954 m. miestą nusiaubė gaisras. Sovietmečiu veikė „Sūduvos“ siuvimo fabrikas, sviesto, duonos įmonės, eksperimentinė sportinės aviacijos gamykla (ESAG).

1996 m. patvirtintas naujasis Prienų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a. vidurys Prienų seniūnijos centras
17911795 m. Prienų valsčiaus centras Prienų apskrities centras
17951807 m.  ? Prūsija
XIX a. – XX a. pradžia  ?
XX a. tarpukaris – 1946 m. Marijampolės apskritis
19461950 m. Prienų apskrities centras
19501953 m. rajoninio pavaldumo miestas Prienų rajono centras Kauno sritis
19531995 m.
nuo 1995 m. Prienų seniūnija Prienų rajono savivaldybės centras Kauno apskritis


Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Prienų rajono savivaldybė

Miesto vardas tikriausiai asmenvardinės kilmės – dar ir dabar ši pavardė yra sutinkama Lietuvoje.

Viena legenda pasakoja, kad vietovė pavadinta čia medžiojusio kunigaikščio Prienio vardu. Esą šis legendinis kunigaikštis, sužavėtas apylinkių grožio, pastatė čia pilį ir davė jai savo vardą. Pagal kitą padavimą, senovėje į Prienus siųsdavo nusikaltėlius, kurių vienas (pavarde Prienas) prie Mielupio upelio pasistatęs sodybą, gavusią savininko pavardę.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1898 m. ir 2011 m.
1898 m.*[1] 1923 m.sur. 1939 m. 1959 m.sur.[3] 1970 m.sur.
3 500 3 260 4 200 5 423 7 550
1976 m.[4][5] 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
9 300
pagal LTE[6]
9 398 11 909 11 353 9 867
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Švietimo ir ugdymo įstaigos[taisyti | redaguoti kodą]

Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Pramonė[taisyti | redaguoti kodą]

Pramonė Prienų mieste pradėjo kurtis XVII a. pabaigoje, įkūrus popieriaus fabriką – malūną. 1868 m. Prienuose įsteigtas alaus bravoras, kuris tiekdavo aukštos kokybės alų Suvalkų, Vilniaus, Kauno gubernijoms. Jis veikė iki 1941 m.

Šiuo metu, vienas įžymesnių ir didesnių objektų – vienintelė buvosioje TSRS veikianti sklandytuvų gamykla AB „Sportinė aviacija“. Įmonė įkurta 1969 m. Čia dirbo ir konstruktorius Balys Karvelis, sukūręs pirmą stiklaplastikio sklandytuvą BK-7, geriau žinomą kaip „Lietuva“.

Taip pat veikia UAB „Termikas“, AB „Nerka“, užsiimanti orlaivių remontu.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Sportinę veiklą vykdo Kauno parašiutininkų ir Kauno apskrities sporto klubai. Miesto krepšinio klubas Prienų Rūdupis 2009 m. sezone tapo NKL čempionais, o 2009–2010 sezone pateko į LKL. Taip pat veikia Aviakonstruktorių federacijos centras – Prienų aviakonstruktorių klubas. Mieste įsikūrę FK Rūdupis Prienai ir FK Ąžuolas Prienai futbolo klubai. 2011 m. LKL sezone užėmė 3-iąją, vietą.

Pociūnuose ypač gerai išvystytas aviacijos ir parašiutinio sporto sektorius.

Miestų partnerystė[taisyti | redaguoti kodą]

Miestas Šalis
Liubanis Flag of Poland.svg Lenkija
Asikala Flag of Finland.svg Suomija
Talsai Flag of Latvia.svg Latvija
Tiūris Flag of Estonia.svg Estija

Susisiekimas[taisyti | redaguoti kodą]

Per Prienus eina magistralinis kelias:

Krašto keliai:

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. 1,0 1,1 Прены. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 25 (49) : Праяга — Просрочка отпуска. С.-Петербургъ, 1898., 63 psl. (rus.)
  2. „Kauno marios“. Paruošė Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyrius // Vilnius, „Mokslas“, 1981. 48 psl.
  3. Prienai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 918 psl.
  4. Prienai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 200 psl.
  5. Prienai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 445 psl.
  6. Tarybų Lietuvos enciklopedija nurodo kita gyventojų skiaičių 1976 m. - 9100

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]