Daugpilis

Koordinatės: 55°53′0″ š. pl. 26°32′0″ r. ilg. / 55.88333°š. pl. 26.53333°r. ilg. / 55.88333; 26.53333 (Daugpilis)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Daugpilis
latv. Daugavpils, latg. Daugpiļs
            
„Bažnyčių kalne“: šalia bokštus iškėlusio katalikų, evangelikų ir stačiatikių šventovės
Daugpilis
Daugpilis
55°53′0″ š. pl. 26°32′0″ r. ilg. / 55.88333°š. pl. 26.53333°r. ilg. / 55.88333; 26.53333 (Daugpilis)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Latvijos vėliava Latvija
Istorinis regionas Latgala Latgala
Įkūrimo data 1582
Meras Andrejs Elksniņš
Gyventojų (2021) 80 627
Plotas 72,48 km²
Tankumas (2021) 1 112 žm./km²
Altitudė 102 m
Pašto kodas LV-540(1-2); LV-540(4-5); LV-5410; LV-54(12-15); LV-54(17-20); LV-5422; LV-5465
Tinklalapis www.daugavpils.lv
Vikiteka Daugpilis
Kirčiavimas Daũgpilis
Miesto planas 1655 m.
Daugpilio centras (Naujasis Forštatas) XX a. pr.
Daugpilio tvirtovė. Šiuolaikinis vaizdas

Daugpilis (latv. Daugavpils, latg. Daugpiļs, t. y. pilis prie Dauguvos; carinėje Rusijoje Dvinsk) – miestas Latvijos pietryčiuose, prie Dauguvos upės. 1893–1920 m. vadintas Dvinsku. Antrasis pagal gyventojų skaičių šalies miestas. Svarbi sausumos ir vandens kelių sankryža; geležinkelio parko remonto įmonė. Elektros instrumentų, dviračių, sintetinio pluošto, audinių, baldų, avalynės ir maisto pramonės įmonės. Veikia Daugpilio universitetas, Rygos politechnikos instituto filialas,[1] Latgalos zoologijos sodas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestą įkūrė Livonijos ordinas, už 18 km nuo buvusios lietuvių gyvenvietės Naujinio. Nuo 1275 m. buvo komtūrijos centras su įtvirtinta Dinaburgo pilimi.

Lietuviai ne kartą ją puolė, sugriaudavo, o 1281–1313 m. valdė. 1561–1569 m. priklausė Lietuvos Didžiajai kunigaikštystei, vėliau – ATR. 1577 m. Dinaburgą užėmė ir nuniokojo rusų kariuomenė, vadovaujama Ivano IV. Miestas buvo atstatytas visai kitoje vietoje – 19 km žemiau Dauguvos. (Joje šiandien ir išsidėstęs dabartinis Daugpilis). Naujosios Dinaburgo tvirtovės statybą pabaigė Lietuvos-Lenkijos karalius Steponas Batoras, 1582 m. naujajam miestui suteikė Magdeburgo teises. Nuo 1677 m. Dinaburgas tapo Uždauguvio vaivadijos sostine.

XVII a. Dinaburgas trumpam (1656–1667 m.) pervadintas Borisoglebsku. Po pirmo ATR padalinimo 1772 m. pateko į Rusijos imperiją, nuo 1802 m. priklausė Vitebsko gubernijai.

XIX a. pr. mieste pastatyta karinė Daugpilio tvirtovė, suvaidinusi svarbų vaidmenį 1812 m. atremiant Napoleono puolimą.

1826 m. pagal Peterburge patvirtintą projektą prasidėjo intensyvi miesto statyba – tvirtovės kariškiams bei jų šeimų nariams reikėjo gyvenamo ploto. Įsikūręs svarbių vandens bei sausumos keių sankryžoje Daugpilis tapo svarbiu transporto mazgu. XIX a. traukiniai kursuodavo į Peterburgą (nuo 1860 m.), į Rygą (nuo 1861 m.), į Varšuvą (nuo 1862 m., pastačius geležinkelio tiltą), į Oriolą (nuo 1866 m.) ir į Radviliškį (nuo 1873 m.).

XIX ir XX a. sandūroje mieste veikė daugiau nei 60 pramonės įmonių, iš kurių stambiausios buvo: geležinkelio dirbuvės, odos apdirbimo gamyklos, degtukų ir sagų fabrikai. Pirmasis medinis tiltas, kuris sujungė abu Dauguvos krantus, buvo pastatytas dar 1812 m. Vėliau įrengti dar keli mediniai, o nuo 1853 m. – ir pirmasis plieno konstrukcijų tiltas Baltijos kraštuose.

Carinės Rusijos valdymo laikotarpiu gyventojų daugumą sudarė žydai (46 %), rusai (27,5 %) ir lenkai (16,3 %). 1913 m. mieste buvo 39 mokyklos, iš jų dvi vidurinės (realinė mokykla ir moterų gimnazija), 1857 m. atidarytas teatras, taip pat 15 nedidelių ligoninių bei dvi vaistinės. Miesto prieigose Mežcieme stovėjo 1883 m. grafo Pliaterio-Zibergo įkurta gydykla „Pogulianka“. Iki pat I pasaulinio karo pradžios šiame rajone kūrėsi vasarotojai ir 1915 m. jame jau stovėjo 117 vasarnamių.

XIX ir XX a. sandūroje ir kitame Dauguvos krante esančioje Gryvoje vyko statybos. (Administraciškai ji priklausė Kuržemės gubernijos Ilūkstės apskričiai). Čia išaugusiai gyvenvietei 1912 m. suteiktos miesto teisės.

I pasaulinio karo metu dauguma pramonės įmonių kartu su darbininkais buvo evakuota į Rusijos gilumą, o mieste įsikūrė 5-tosios rusų armijos štabas. Miestiečių skaičius sumažėjo keturis kartus.

Daugpilio atstatymas prasidėjo 1920 m., kai Lenkijos ir Latvijos armijos miestą išlaisvino nuo bolševikų. Nepriklausomybės metais suklestėjo kultūrinis gyvenimas. Nors mieste buvo 602 nedidelės pramonės įmonės, tačiau pramonės prieškarinis lygis visgi nebuvo pasiektas. II pasaulinio karo metu Mežcieme įsteigta stovykla „Stalag-340“ tarybiniams karo belaisviams, o Daugpilio tvirtovėje – žydų getas. 1944 m. liepos mėnesį vykusių mūšių metu didelė dalis miesto buvo sugriauta.

Pokario metais Daugpilyje kūrėsi naujos įmonės. Buvo pastatytos lokomotyvų remonto, elektros prietaisų ir kt. gamyklos, tarp jų ir didžiausia chemijos pramonės įmonė Latvijoje – Daugpilio cheminio pluošto gamykla. Kartu su gamyklomis iškilo ir daugiaaukščių gyvenamųjų namų rajonai, didžiausias iš jų – „Chemikų gyvenvietė“. Nuo 1946 m. mieste važinėja tramvajus. 1956 m. prie Daugpilio prijungtas iki tol buvęs savarankišku Gryvos miestas. 1989 m. abu Dauguvos krantus sujungė Vienybės tiltas.

Šiuo metu Daugpilis yra antras pagal dydį Latvijos miestas ir trečias pagal dydį šalies pramonės centras. Daugpilio universiteto, 1988 m. atnaujinto miesto teatro, taip pat nacionalinių kultūrinių draugijų veiklos dėka Daugpilis tapo svarbiu Latgalos kultūriniu centru.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1784 m. ir 2023 m.
1784 m. 1825 m. 1860 m. 1897 m.sur. 1913 m. 1914 m. 1920 m.sur. 1925 m.sur.
3 573 2 885 13 000 69 675 112 848 112 837 31 500 40 640
1930 m.sur. 1935 m.sur. 1938 m. 1940 m. 1944 m. 1945 m. 1946 m. 1950 m.
43 226 45 160 40 071 51 300 14 832 29 600 22 587 50 800
1955 m. 1956 m. 1959 m.sur. 1960 m. 1966 m. 1970 m.sur. 1977 m. 1979 m.sur.
58 600 58 500 65 459 67 500 88 900 100 400 110 300 115 600
1989 m.sur. 1995 m. 2003 m. 2007 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.
129 000 120 000 112 132 108 091 104 857 103 754 102 496 101 057
2017 m. 2018 m. 2020 m. 2022 m. 2023 m. - - -
95 467 92 776 91 407 79 120 78 850 - - -


Daugpilio gyventojų skaičiaus svyravimo skalė

2023 m. sausio 1 d. duomenimis mieste gyveno 78 850 gyventojai.

Daugpilio gyventojai pagal tautybę, jų skaičius ir procentas 2011 metais[2]
Tautybė Procentai
Rusai (36971)
  
 46.9 %
Latviai (16556)
  
 21.0 %
Lenkai (10064)
  
 12.8 %
Baltarusiai (5590)
  
 7.1 %
Ukraiņiečiai (1965)
  
 2.5 %
Lietuviai (664)
  
 0.8 %
Kiti (7021)
  
 8.9 %

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1810–1833 m. mieste pastatyta karinė tvirtovė. Jėzuitų bažnyčia, Evangelikų liuteronų bažnyčia, stačiatikių šv. Boriso ir Glebo cerkvė, katalikų Švč. Mergelės ir šv. Petro bažnyčios.

Transportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mieste veikia viešasis autobusų, tramvajų transportas, privačios taksi. Geležinkelis į Rygą, taip pat per miestą nutiestas Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis, yra Daugpilio geležinkelio stotis.

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Futbolas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

 Daugpilio klimatas 
Mėnuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru Metinis
Vid. aukščiausia °C −3,6 −2,6 2,1 10,3 17,9 21,5 22,5 21,6 16,3 9,8 3,3 −1 9,8
Vid. temperatūra °C −6,7 −5,9 −1,8 5,2 12,1 15,7 16,9 15,9 11,2 6,1 1,0 −3,8 5,5
Vid. žemiausia °C −9,7 −9,9 −6,5 0,6 6,1 10,1 11,8 10,9 7,2 2,9 −1,4 −6,1 1,3
Krituliai mm 37 28 32 42 52 74 79 74 69 52 51 43 633
Duomenys: World Weather Information Service[3]

Miestai partneriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestai, su kuriais Daugpilis yra užmezgęs partnerystės ryšius:

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Meiras Simča (1843–1926) – Daugpilio rabinas, rašytojas, filosofas.

Daugpilyje gimę:

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ Daugpilis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 524 psl.
  2. ↑ „Tabula: TSG11-061. PASTĀVĪGIE IEDZĪVOTĀJI PA STATISTISKAJIEM REĢIONIEM, REPUBLIKAS PILSĒTĀM UN NOVADIEM PĒC TAUTĪBAS, DZIMUMA UN PA DZIMŠANAS VALSTĪM 2011.GADA 1.MARTĀ“. Data.csb.gov.lv. Suarchyvuotas originalas 2012-12-05. Nuoroda tikrinta 2013-03-12.
  3. ↑ „Weather Information for Daugavpils“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2008-12-01.
  4. ↑ Ukraine’s Kharkiv, Latvia’s Daugavpils sign fraternization treaty

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ž • A • R
Latvijos miestai
Valstybiniai
miestai
Savivaldybių
miestai
Adažiai – Ainažiai – Aizkrauklė – Aizputė – Aknysta – Aluoja – Alūksnė – Alūksta – Apė – Aucė – Balduonė – Baluožiai – Balvai – Bauskė – Bruocėnai – Cesvainė – Cėsys – Dagda – Duobelė – Durbė – Gruobinia – Gulbenė – Iecava – Ikškilė – Jaunjelgava – Kandava – Karsava – Kegumas – Kekava – Kraslava – Kuldyga – Kuoknesė – Lielvardė – Limbažiai – Lygatnė – Lyvanai – Lubana – Ludza – Maduona – Marupė – Mazsalaca – Paviluostas – Piltenė – Pliavinios – Preiliai – Priekulė – Rūjiena – Sabilė – Salacgryva – Salaspilis – Saldus – Saulkrastai – Seda – Sigulda – Skrunda – Smiltenė – Staicelė – Stendė – Strenčiai – Subatė – Talsai – Tukumas – Uolainė – Valdemarpilis – Valka – Vangažiai – Varaklianai – Viesytė – Viliaka – Vilianai – Zilupė
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Daugpilis&oldid=7238145"