Nemenčinė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Nemenčinė
   Nemencine COA.gif   
Nemenčinė center.jpg

Nemenčinė
54°50′40″N 25°28′10″E / 54.84444°N 25.46944°E / 54.84444; 25.46944 (Nemenčinė)Koordinatės: 54°50′40″N 25°28′10″E / 54.84444°N 25.46944°E / 54.84444; 25.46944 (Nemenčinė)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis: Vilniaus apskritis Vilniaus apskritis
Savivaldybė: Vilniaus rajono savivaldybė
Gyventojų (2011): 5 054
Plotas: 4,78 km²
Tankumas (2011): 1 057 žm./km²
Altitudė: 122 m
Pašto kodas: LT-15019
Commons-logo.svg Vikiteka: NemenčinėVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)
Vardininkas: Nemenčìnė
Kilmininkas: Nemenčìnės
Naudininkas: Nemenčìnei
Galininkas: Nemenčìnę
Įnagininkas: Nemenčinè
Vietininkas: Nemenčìnėje

Nemenčinė – miestas Vilniaus rajone, apie 20 km į šiaurės rytus nuo Vilniaus, abipus Neries, ties Nemenčios žiotimis. Per miestą eina krašto keliai  102  VilniusŠvenčionysZarasai  ir  108  VievisMaišiagalaNemenčinė . Nemenčinės miesto seniūnija ir apylinkių seniūnijos centras. Yra Nemenčinės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1855 m.), paštas, Vilniaus krašto etnografijos muziejus (nuo 2000 m.). Ties Nemenčine per Nerį nutiestas Nemenčinės tiltas. Prie miesto įsikūrusi Nemenčinė II, už 2 km į šiaurę stūkso Nemenčinės piliakalnis. Miestą supa pušynai. Nemenčinės miškai – didelis miškų masyvas (apie 200 km²). Netoli Nemenčinės auga iš medžių suformuotas rekordinio dydžio užrašas „Žalgiris 600“.

Bažnyčios gatvė Nemenčinėje

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Nemenčinė pavaizduota XVII a. žemėlapyje. (M.K.Radvilos 1613 m. žemėlapio „Magni Ducatus Lithuaniae, et Regionum Adiacentium exacta Descriptio“ fragmentas)
Bažnyčia XIX a., Napoleonas Orda

Medinė Nemenčinės pilis stovėjo X–XIV a., vėliau apleista. Nemenčinė minima nuo 1338 metų. 1387 m. čia pirmąją bažnyčią, vieną seniausių visoje Lietuvoje, įsteigė Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila. 1434 m. dokumente Nemenčinės tėvoniu save vadino Andrius Sakaitis, vienos įtakingiausių senųjų lietuviškų giminių atstovas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero laikais. 1554 m. valakų reformos metu gavo miesto teises (priklausė valstybei). 1557 m. Nemenčinės gyventojai buvo atleisti nuo mokesčių ir privalėjo prižiūrėti tiltus per Nerį iki Kernavės. Apie 1776 m. sudaryta Nemenčinės seniūnija, kuri 1780 m. atiteko Vilniaus vyskupui Ignotui Jokūbui Masalskiui, o 1803 m. – Vilniaus universitetui.

1794 m. balandžio 26 d. lietuvių sukilėliai, vadovaujami T. Kosciuškos, susigrūmė su caro pajėgomis, bet Nemenčinės mūšį pralaimėjo, žuvo apie 500 vyrų. XIX a. dauguma Nemenčinės gyventojų buvo žydai. 1863 m. gyventojai vėl buvo sukilę prieš rusų armiją.

Vilniaus kraštą užėmus lenkų generolui Liucjanui Želigovskiui, 19201939 m. Nemenčinė priklausė Lenkijai. Karo metu naciai sudegino žydų mokyklą ir sinagogą. 1944 m. liepos 7 dieną I. Černiachovskio kariuomenė užėmė Nemenčinę. Vietiniai gyventojai nukentėjo per II pasaulinį karą, vėliau nemažai žmonių buvo ištremta į Sibirą.

1955 m. spalio 10 d. pakartotinai suteiktos miesto teisės. Sovietmečiu veikė medžio apdirbimo, buitinės chemijos įmonės, drenažo vamzdžių gamykla, pieninė. Prie kelio į Vilnių, Neries kairiajame krante veikė „Vėtrungės“ šašlykinė (architektas A. Jukna).

2004 m. patvirtintas Nemenčinės herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1422 m. Nemenčinės valsčiaus centras
1554 m.
nuo 1766 m. Nemenčinės seniūnija
19201925 m.  ?  ?  ? Antroji Lenkijos Respublika
19251939 m. Nemenčinės valsčiaus centras Vilniaus-Trakų apskritis
19391950 m. Vilniaus apskritis
19501953 m.  ? Nemenčinės rajono centras Vilniaus sritis
19531955 m.  ?
19551962 m. rajoninio pavaldumo miestas
19621994 m. rajoninio pavaldumo miestas, Nemenčinės apylinkės centras Vilniaus rajonas
1994 Nemenčinės miesto seniūnija, Nemenčinės seniūnijos centras Vilniaus rajono savivaldybė Vilniaus apskritis


Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Miesto vardas kilęs nuo Nemenčios upės (dešinysis Neries intakas), kuri teka pro Nemenčinę ir miesto vakaruose įteka į Nerį. Ankstesnioji vardo lytis Nemenčinas buvo slavų įtakos padarinys.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1867 m. ir 2011 m.
1867 m.*[1] 1959 m.sur.[2] 1970 m.sur. 1976 m.[3][4] 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur.
420 2 081 3 139 3 700 4 075 5 612 5 892
2011 m.sur. - - - - - -
5 054 - - - - - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Tautinė sudėtis[taisyti | redaguoti kodą]

2011 m. gyveno 5 054 žmonės:[5]

2001 m. gyveno 5 892 žmonės:[6]

Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Švietimas ir ugdymas[taisyti | redaguoti kodą]

Kolektyvai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Šokiu kolektyvas "Jutrzenka"
  • Nemenčinės pūčiamųjų instr. orkestras
  • Nemenčinės lauko kapela
  • Šokiu kolektyvas "Dalina"
  • Tautinių šokių kolektyvas "Perla"
  • Bažnyčios choras
  • Teatras

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Miestų partnerystė[taisyti | redaguoti kodą]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. 1,0 1,1 Неменчинъ. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 415 psl. (rus.)
  2. Nemenčinė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 677 psl.
  3. Nemenčinė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 137 psl.
  4. Nemenčinė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 193 psl.
  5. 2011 m. surašymo duomenys
  6. 2001 m. surašymo duomenys

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  • Nemenčinė. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 182 psl.