Nemenčinė
| Nemenčinė | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 |
||||||||||||||||
 |
||||||||||||||||
  Nemenčinė
|
||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) |
||||||||||||||||
| Valstybė: |  Lietuva |
|||||||||||||||
| Apskritis: |  Vilniaus apskritis |
|||||||||||||||
| Savivaldybė: | Vilniaus rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Gyventojų : | 5 879 | |||||||||||||||
| Plotas: | 4,78 km² | |||||||||||||||
| Tankumas : | 1 230 žm./km² | |||||||||||||||
| Altitudė: | 122 m | |||||||||||||||
| Pašto kodas: | LT-15019 | |||||||||||||||
 Vikiteka: |
NemenčinėVikiteka | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Nemenčinė – miestas Vilniaus rajone, apie 20 km į šiaurės rytus nuo Vilniaus, abipus Neries, ties Nemenčios žiotimis. Per miestą eina krašto keliai 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai ir 108 Vievis–Maišiagala–Nemenčinė . Nemenčinės miesto seniūnija ir apylinkių seniūnijos centras. Yra Nemenčinės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1855 m.), paštas, Vilniaus krašto etnografijos muziejus (nuo 2000 m.). Ties Nemenčine per Nerį nutiestas Nemenčinės tiltas. Prie miesto įsikūrusi Nemenčinė II, už 2 km į šiaurę stūkso Nemenčinės piliakalnis. Miestą supa pušynai. Nemenčinės miškai – didelis miškų masyvas (apie 200 km²).
Turinys |
Istorija [taisyti]
Medinė Nemenčinės pilis stovėjo X–XIV a., vėliau apleista. Nemenčinė minima nuo 1338 metų. 1387 m. čia pirmąją bažnyčią, vieną seniausių visoje Lietuvoje, įsteigė Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila. 1434 m. dokumente Nemenčinės tėvoniu save vadino Andrius Sakaitis, vienos įtakingiausių senųjų lietuviškų giminių atstovas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero laikais. 1554 m. valakų reformos metu gavo miesto teises (priklausė valstybei). 1557 m. Nemenčinės gyventojai buvo atleisti nuo mokesčių ir privalėjo prižiūrėti tiltus per Nerį iki Kernavės. Apie 1776 m. sudaryta Nemenčinės seniūnija, kuri 1780 m. atiteko Vilniaus vyskupui Ignotui Jokūbui Masalskiui, o 1803 m. – Vilniaus universitetui.
1794 m. balandžio 26 d. lietuvių sukilėliai, vadovaujami T. Kosciuškos, susigrūmė su caro pajėgomis, bet mūšį pralaimėjo, žuvo apie 500 vyrų. XIX a. dauguma Nemenčinės gyventojų buvo žydai. 1863 m. gyventojai vėl buvo sukilę prieš rusų armiją.
Vilniaus kraštą užėmus lenkų generolui Liucjanui Želigovskiui, 1920–1939 m. Nemenčinė priklausė Lenkijai. Karo metu naciai sudegino žydų mokyklą ir sinagogą. 1944 m. liepos 7 dieną I. Černiachovskio kariuomenė užėmė Nemenčinę. Vietiniai gyventojai nukentėjo per II pasaulinį karą, vėliau nemažai žmonių buvo ištremta į Sibirą.
1955 m. spalio 10 d. pakartotinai suteiktos miesto teisės. Sovietmečiu veikė medžio apdirbimo, buitinės chemijos įmonės, drenažo vamzdžių gamykla, pieninė. Prie kelio į Vilnių, Neries kairiajame krante veikė „Vėtrungės“ šašlykinė (architektas A. Jukna).
2004 m. patvirtintas Nemenčinės herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||||
|---|---|---|---|---|
| 1422 m. | Nemenčinės valsčiaus centras | |||
| 1554 m. | ||||
| nuo 1766 m. | Nemenčinės seniūnija | |||
| 1920–1925 m. | ? | ? | ? | Antroji Lenkijos Respublika |
| 1925–1939 m. | Nemenčinės valsčiaus centras | Vilniaus-Trakų apskritis | ||
| 1939–1950 m. | Vilniaus apskritis | |||
| 1950–1953 m. | ? | Nemenčinės rajono centras | Vilniaus sritis | |
| 1953–1955 m. | ? | |||
| 1955–1962 m. | rajoninio pavaldumo miestas | |||
| 1962–1994 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Nemenčinės apylinkės centras | Vilniaus rajonas | ||
| 1994– | Nemenčinės miesto seniūnija, Nemenčinės seniūnijos centras | Vilniaus rajono savivaldybė | Vilniaus apskritis | |
Pavadinimo kilmė [taisyti]
Miesto vardas kilęs nuo Nemenčios upės (dešinysis Neries intakas), kuri teka pro Nemenčinę ir miesto vakaruose įteka į Nerį. Ankstesnioji vardo lytis Nemenčinas buvo slavų įtakos padarinys.
Gyventojai [taisyti]
 |
||||||||
| 1867 m.*[1] | 1959 m.sur.[2] | 1970 m.sur. | 1976 m.[3][4] | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 420 | 2 081 | 3 139 | 3 700 | 4 075 | 5 612 | 5 892 | ||
|
||||||||
|
||||||||
2001 m. gyventojų tautinė sudėtis:
- 24,2 proc. lietuvių,
- 56,3 proc. lenkų,
- 12,1 proc. rusų,
- 7,2 proc. baltarusių.
Žymūs žmonės [taisyti]
Anatolijus Šenderovas (1945-),
Švietimas ir ugdymas [taisyti]
- Nemenčinės Gedimino gimnazija
- Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazija
- Miesto biblioteka (nuo 1941 m.)
- Vaikų biblioteka (nuo 1968 m.)
Kolektyvai [taisyti]
- Šokiu kolektyvas "Jutrzenka"
- Nemenčinės pūčiamųjų instr. orkestras
- Nemenčinės lauko kapela
- Šokiu kolektyvas "Dalina"
- Tautinių šokių kolektyvas "Perla"
- Bažnyčios choras
- Teatras
Sportas [taisyti]
- Transmitto-IVECO Nemenčinė (futbolas)
Miestų partnerystė [taisyti]
Išnašos [taisyti]
- ↑ 1,0 1,1 Неменчинъ. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 415 psl. (rus.)
- ↑ Nemenčinė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 677 psl.
- ↑ Nemenčinė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 137 psl.
- ↑ Nemenčinė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 193 psl.
Nuorodos [taisyti]
- Nemenčinė. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 182 psl.
Avižieniai | Bezdonys | Buivydžiai | Didžioji Riešė | Dūkštos | Juodšiliai | Kalveliai | Lavoriškės | Maišiagala | Marijampolis | Medininkai | Mickūnai | Nemenčinė | Nemėžis | Paberžė | Pagiriai | Rudamina | Rukainiai | Sudervė | Sužionys | Šumskas | Vėliučionys | Zujūnai
