Salantai
| Salantai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 |
||||||||||||||||
 |
||||||||||||||||
  Salantai
|
||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) |
||||||||||||||||
| Valstybė: |  Lietuva |
|||||||||||||||
| Apskritis: |  Klaipėdos apskritis |
|||||||||||||||
| Savivaldybė: | Kretingos rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Įkūrimo data: | XVII a. | |||||||||||||||
| Meras: | seniūnas Kazimieras Galdikas | |||||||||||||||
| Gyventojų : | 2 324 | |||||||||||||||
| Plotas: | 2,980 km² | |||||||||||||||
| Tankumas : | 780 žm./km² | |||||||||||||||
| Altitudė: | 66 m | |||||||||||||||
| Pašto kodas: | LT-97035 | |||||||||||||||
 Vikiteka: |
SalantaiVikiteka | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Salantai – miestas šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, abipus Salanto upės (Minijos intako), 31 km į šiaurės rytus nuo Kretingos. Salantų seniūnija, yra Imbarės seniūnijos administracinis centras.
Jame yra katalikų bažnyčia (pastatyta 1911 m.), pašto skyrius (LT-97035), policijos nuovada, ligoninė, gimnazija, vaikų darželis, kultūros centras, pirminės sveikatos priežiūros centras, Salantų regioninio parko direkcija, 2 vaistinės, 2 degalinės, daugiau kaip 10 parduotuvių, duonos kepykla, keletas smulkių individualių įmonių.
Turinys |
Istorija[taisyti]
Salantų apylinkėje žmonių gyvenama nuo žalvario amžiaus, t. y., I tūkstantmečio pr. m. e.. Nuo 1556 m. minimi Skilandžių dvaras ir miestelis. 1567 m. miestelyje buvo turgavietė, 4 gatvės ir 27 namai, 1630 m. pastatyta pirmoji bažnyčia, o nuo 1638 m. Skilandžiai pradėti vadinti Salantais. Apie 1667 m. įsteigta parapinė mokykla. 1668 m. Salantai vadinami miestu, kuriame gyveno 66 šeimos. 1746 m. miestelis gavo 4 metinių prekymečių privilegiją.
1825–1831 m. veikė kanauninko Stanislovas Čerskio įsteigta raižykla, kurioje buvo gaminami vario raižiniai lietuviškų elementorių ir maldaknygių iliustracijoms. Mokytojo Simono Borisevičiaus vadovaujami salantiškiai pirmieji Lietuvoje 1831 m. vasario mėn. sukilo prieš rusų carų priespaudą. 1833 m. miestelyje veikė 28 krautuvės ir 12 karčemų, 1871 m. atidaryta vaistinė, 1880 m. – paštas, 1904 m. – taupomoji kasa.
Nuo 1905 m. Salantuose Aleksandras Bendikas leido kalendorių ūkininkams „Keleivis, išeinąs į Žemaičius ir Lietuvą“. Klebonas, kanauninkas Pranas Urbanavičius 1905 m. įkūrė vartotojų bendrovę „Kaukas“, 1906 m. atidarė lietuvišką „Saulės“ draugijos pradinę mokyklą mergaitėms, 1906–1911 m. pastatė mūrinę bažnyčią (archit. Karlas Eduardas Strandmanas).
Nuo XIX a. pab. Salantai buvo valsčiaus ir seniūnijos administracinis centras. 1919–1940 m. jame veikė valsčiaus savivaldybė, lietuvių ir žydų pradinės mokyklos, paštas, katalikų bažnyčia, žydų sinagoga, keletas batų dirbtuvių, vartotojų bendrovės parduotuvė, keletas privačių krautuvių. 1930 m. pastatytas Nepriklausomybės paminklas.
1923 m. Salantuose buvo 221 sodyba. [3] Lietuvos žemės reformos metu prie miestelio prijungta išparceliuoto Salantų dvaro sodyba. 1941 m. nacistai sunaikino Salantų žydų bendruomenę (apie 700 žmonių).
1950 m. suteiktos miesto teisės. Sovietmečiu Salantai gyventojų skaičiumi nedaug atsiliko nuo aplinkinių rajono centrų – Skuodo ir Plungės. Tačiau mieste nebuvo vystoma pramonė, jis nesiplėtė, liko Salantų tarybinio ūkio centrine gyvenviete. 1993 m. ties buvusiu vandens malūnu atstatyta užtvanka, įrengtas apie 5 ha dydžio tvenkinys. 1995 m. Salantai neteko miesto teisių, liko Salantų ir Imbarės seniūnijų centras. 1996 m. miestas atšventė 440-ąsias įkūrimo metines. Šventės proga liepos 2 d. patvirtinti miesto vėliava ir Salantų herbas, o prie seniūnijos atidengta skulptūra (autorius Liudas Ruginis).
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| 1565 m. | Imbarės vaitija | Platelių seniūnija | |
| nuo XIX a. pab. | Salantų valsčiaus centras | Telšių apskritis | |
| 1919–1950 m. | Kretingos apskritis | ||
| 1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Imbarės apylinkės centras | Salantų rajono centras | Klaipėdos sritis |
| 1953–1959 m. | |||
| 1959–1995 m. | Kretingos rajonas | ||
| nuo 1995 m. | Salantų seniūnija ir Imbarės seniūnijos centras | Kretingos rajono savivaldybė | Klaipėdos apskritis |
Pavadinimo kilmė[taisyti]
Miesto vardas kilęs nuo pro jį tekančios upės Salanto.
Liaudies etimologijoje yra pasakojimas, kad kai aplink Salantų teritoriją tekėjo upė, du kareiviai plaukė valtimi ir vienas žemaitiškai sušuko „Sala onta“ (t. y. „sala antai“ arba „ten yra sala“). Šitaip atsiradęs žemaitiškas Salantų pavadinimas „Salontã“.
Gyventojai[taisyti]
 |
|||||||
| 1833 m. | 1868 m.*[2] | 1897 m.sur. | 1900 m.*[1] | 1923 m.sur. | 1970 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 294 | 1 344 | 2 446 | 1 500 | 1 942 | 2 163 | ||
| 1976 m.[4] | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2010 m. | 2011 m. | ||
| 2 300 | 2 086 | 2 431 | 1 942 | 1 767 | 2 324 | ||
|
|||||||
|
|||||||
Žymūs žmonės[taisyti]
Gimė:
- JAV lietuvių kultūros veikėjas, literatas Jonas Barkus (1885–1973 m.)
- knygnešys, lietuviškų kalendorių leidėjas Aleksandras Bendikas (1867–1939 m.)
- kalbininkas Vytautas Pranciškus Būda (g. 1928 m.)
- tautodailininkas, medžio skulptorius Anicetas Puškorius (1911–1994 m.)
- dainininkė Stanislava Rapalienė (g. 1922 m.)
- Lietuvos biologas ornitologas, biomedicinos mokslų daktaras Pranas Mierauskas (g. 1957 m.)
Gyveno:
- 1831 m. sukilėlių kapitonas, pedagogas Simonas Borisevičius (iki 1831 m.)
- dailininkas grafikas, švietėjas, kunigas Stanislovas Čerskis (1807–1811, 1825–1831 m.)
- kultūros veikėjas, kraštotyrininkas Aleksas Gapanavičius (1950–1998 m.)
- tautodailininkas Petras Kalenda (1939–1986 m.)
- 1831 m. sukilėlių kariuomenės kapelionas kunigas Tadas Lukoševičius (iki 1831 m.)
- pedagogas, muzikantas, Rietavo orkestro vadovas Jozefas Mašekas (1909–1927 m.)
- bažnyčios ir visuomenės veikėjas, pedagogas, prelatas Antanas Simaitis (1941–1959 m.)
- bažnyčios ir visuomenės veikėjas, uždraustos lietuviškos spaudos bendradarbis, knygų leidėjas, prelatas Pranas Urbanavičius (1905–1926, 1940–1941 m.)
Gyvena ir reikšmingus darbus kuria:
- tautodailininkas, medžio drožėjas Liudas Ruginis
- tautodailininkas, medžio drožėjas, Kretingos rajono politikas Alioyzas Pocius
- chorvedžiai Danutė ir Petras Pučkoriai
Gamtos, kultūros paveldo ir lankytini objektai[taisyti]
Gamtos paminklai: miesto parkas, Salantų kaštonas (kamieno apimtis – 4,8 m).
Kultūros paveldo objektai: senoji miesto dalis – urbanistikos paminklas, katalikų bažnyčia, Salantų akmuo su Laumės pėda, Salantaų, Laivių Laumės akmuo, Karių kapinės, Nepriklausomybės paminklas, paminklas lietuvių tautos kančioms atminti, prelatų P. Urbanavičiaus ir A. Simaičio kapai, kapinių koplyčia ir koplytėlės, Žvainių senovės gyvenvietė.
Lankytinos vietos: M. Ivanauskas privatus zoologijos sodas, gimnazijos kraštotyors muziejus.
Švietimas ir ugdymas[taisyti]
- Salantų gimnazija
- Salantų specialioji mokykla
- Salantų meno mokykla (su muzikos ir dailės skyriais)
- vaikų darželis
- Salantų biblioteka (nuo 1941 m.)
Sportas[taisyti]
- FK Salantas Salantai (futbolas)
Šaltiniai[taisyti]
- ↑ 1,0 1,1 Саланты. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 28А (56) : Саварни — Сахарон. С.-Петербургъ, 1900., 113 psl. (rus.)
- ↑ 2,0 2,1 Саланты. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 395 psl. (rus.)
- ↑ Lietuvos apgyvendintos vietos. – Kaunas, 1925.
- ↑ Salantai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 613 psl.
Literatūra[taisyti]
- Salantai: Salantams 450 metų, 1556–2006 (sud. Paulius Vaniuchinas, Audronė Pociutė). – Salantai: Salantų miesto bendruomenė, 2006. – 95 p.: iliustr.
Nuorodos[taisyti]
- Nuo Skilandžių iki Salantų. Salantai. Gimtojo miesto praeitis
- Salantai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 326 psl.
- Apie Salantus
- Žemėlapiai
Darbėnai | Kartena | Kretinga | Kūlupėnai | Raguviškiai | Salantai
