Salantai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Salantai
   Salantai COA.gif   
Salantai church2.JPG

Salantai
56°3′30″N 21°34′0″E / 56.05833°N 21.56667°E / 56.05833; 21.56667 (Salantai)Koordinatės: 56°3′30″N 21°34′0″E / 56.05833°N 21.56667°E / 56.05833; 21.56667 (Salantai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis: Klaipėdos apskritis Klaipėdos apskritis
Savivaldybė: Kretingos rajono savivaldybė
Įkūrimo data: XVII a.
Meras: seniūnas Kazimieras Galdikas
Gyventojų (2013): 1 615
Plotas: 2,180 km²
Tankumas (2013): 741 žm./km²
Altitudė: 66 m
Pašto kodas: LT-97035
Commons-logo.svg Vikiteka: SalantaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(4 (3b) kirčiuotė)
Vardininkas: Salantaĩ
Kilmininkas: Salantų̃
Naudininkas: Salantáms
Galininkas: Salantùs (Sãlantus)
Įnagininkas: Salantaĩs
Vietininkas: Salantuosè

Salantai (žem. Salontā) – miestas šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, abipus Salanto upės (Minijos intako), 31 km į šiaurės rytus nuo Kretingos. Salantų seniūnija, yra Imbarės seniūnijos administracinis centras.

Jame yra katalikų bažnyčia (pastatyta 1911 m.), pašto skyrius (LT-97035), policijos nuovada, ligoninė, gimnazija, vaikų darželis, kultūros centras, pirminės sveikatos priežiūros centras, Salantų regioninio parko direkcija, 2 vaistinės, 2 degalinės, daugiau kaip 10 parduotuvių, duonos kepykla, keletas smulkių individualių įmonių.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Rusų tankas IS-2 Salantuose 1959 m., pastatytas kaip paminklas SSRS didvyriui gvardijos jaun. leitenantui Georgijui Tyrinui, žuvusiam prie Salantų 1944 m. spalio 18 d. Po 1991 m. tankas perkeltas į Orvydų sodybą, kur stovi iki šiol.

Salantų apylinkėje žmonių gyvenama nuo žalvario amžiaus, t. y., I tūkstantmečio pr. m. e.. Nuo 1556 m. minimi Skilandžių dvaras ir miestelis. 1567 m. miestelyje buvo turgavietė, 4 gatvės ir 27 namai, 1630 m. pastatyta pirmoji bažnyčia, o nuo 1638 m. Skilandžiai pradėti vadinti Salantais. Apie 1667 m. įsteigta parapinė mokykla. 1668 m. Salantai vadinami miestu, kuriame gyveno 66 šeimos. 1746 m. miestelis gavo 4 metinių prekymečių privilegiją. 1750 m. buvo 40 katalikų kiemų.[3]

1846 m. miestelyje buvo 186 kiemai.[4] Dauguma jų priklausė prekybininkams žydams ir amatininkams protestantams. Tuo tarpu katalikiški 1821 ir 1843 m. buvo 27, o 1866 m. – 74 kiemai.[5]

18251831 m. veikė kanauninko Stanislovas Čerskio įsteigta raižykla, kurioje buvo gaminami vario raižiniai lietuviškų elementorių ir maldaknygių iliustracijoms. Mokytojo Simono Borisevičiaus vadovaujami salantiškiai pirmieji Lietuvoje 1831 m. vasario mėn. sukilo prieš rusų carų priespaudą. 1833 m. miestelyje veikė 28 krautuvės ir 12 karčemų, 1871 m. atidaryta vaistinė, 1880 m. – paštas, 1904 m. – taupomoji kasa.

Nuo 1905 m. Salantuose Aleksandras Bendikas leido kalendorių ūkininkams „Keleivis, išeinąs į Žemaičius ir Lietuvą“. Klebonas, kanauninkas Pranas Urbanavičius 1905 m. įkūrė vartotojų bendrovę „Kaukas“, 1906 m. atidarė lietuvišką „Saulės“ draugijos pradinę mokyklą mergaitėms, 19061911 m. pastatė mūrinę bažnyčią (archit. Karlas Eduardas Strandmanas).

Nuo XIX a. pab. Salantai buvo valsčiaus ir seniūnijos administracinis centras. 19191940 m. jame veikė valsčiaus savivaldybė, lietuvių ir žydų pradinės mokyklos, paštas, katalikų bažnyčia, žydų sinagoga, keletas batų dirbtuvių, vartotojų bendrovės parduotuvė, keletas privačių krautuvių. 1930 m. pastatytas Nepriklausomybės paminklas.

1923 m. Salantuose buvo 221 sodyba. [6] Lietuvos žemės reformos metu prie miestelio prijungta išparceliuoto Salantų dvaro sodyba. 1941 m. nacistai sunaikino Salantų žydų bendruomenę (apie 700 žmonių).

1950 m. suteiktos miesto teisės. Sovietmečiu Salantai gyventojų skaičiumi nedaug atsiliko nuo aplinkinių rajono centrų – Skuodo ir Plungės. Tačiau mieste nebuvo vystoma pramonė, jis nesiplėtė, liko Salantų tarybinio ūkio centrine gyvenviete. 1993 m. ties buvusiu vandens malūnu atstatyta užtvanka, įrengtas apie 5 ha dydžio tvenkinys. 1995 m. Salantai neteko miesto teisių, liko Salantų ir Imbarės seniūnijų centras. 1996 m. miestas atšventė 440-ąsias įkūrimo metines. Šventės proga liepos 2 d. patvirtinti miesto vėliava ir Salantų herbas, o prie seniūnijos atidengta skulptūra (autorius Liudas Ruginis).

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1565 m. Imbarės vaitija Platelių seniūnija
nuo XIX a. pab. Salantų valsčiaus centras Telšių apskritis
19191950 m. Kretingos apskritis
1950–1953 m. rajoninio pavaldumo miestas, Imbarės apylinkės centras Salantų rajono centras Klaipėdos sritis
1953–1959 m.
1959–1995 m. Kretingos rajonas
nuo 1995 m. Salantų seniūnija ir Imbarės seniūnijos centras Kretingos rajono savivaldybė Klaipėdos apskritis


Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Miesto vardas kilęs nuo pro jį tekančios upės Salanto.

Liaudies etimologijoje yra pasakojimas, kad kai aplink Salantų teritoriją tekėjo upė, du kareiviai plaukė valtimi ir vienas žemaitiškai sušuko „Sala onta“ (t. y. „sala antai“ arba „ten yra sala“). Šitaip atsiradęs žemaitiškas Salantų pavadinimas „Salontã“.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2011 m.
1833 m. 1868 m.*[2] 1897 m.sur. 1900 m.*[1] 1923 m.sur. 1970 m.sur.
1 294 1 344 2 446 1 500 1 942 2 163
1976 m.[7] 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2010 m. 2011 m.sur.
2 300 2 086 2 431 1 942 1 767 1 615
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Tautinė sudėtis[taisyti | redaguoti kodą]

2011 m. gyveno 1 615 žmonės:[8]

  • Lietuviai - 99,2% (1602);
  • Kiti - 0,8% (13).

2001 m. gyveno 1 942 žmonės:[9]

Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Gimė:

Gyveno:

Gyvena ir reikšmingus darbus kuria:

  • tautodailininkas, medžio drožėjas Liudas Ruginis
  • tautodailininkas, medžio drožėjas, Kretingos rajono politikas Alioyzas Pocius
  • chorvedžiai Danutė ir Petras Pučkoriai

Gamtos, kultūros paveldo ir lankytini objektai[taisyti | redaguoti kodą]

Gamtos paminklai

Miesto parkas, Salantų kaštonas (kamieno apimtis – 4,8 m).

Kultūros paveldo objektai

Salantų urbanistinė vietovė, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, akmuo su Laumės pėda, Laumės kūlis, Laivių Laumės kūlis, Karių kapinės, Nepriklausomybės paminklas, paminklas lietuvių tautos kančioms atminti, prelatų P. Urbanavičiaus ir A. Simaičio kapai, Žvainių senovės gyvenvietė.

Lankytinos vietos

M. Ivanauskas privatus zoologijos sodas, Salantų gimnazijos kraštotyros muziejus.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Salantai – etniškai homogeniškiausias Lietuvos miestas – 2011 metų surašymo duomenimis čia gyveno 1615 gyventojų, iš kurių lietuvių tautybę nurodė 1602 gyventojai – 99,2%. [10]

Švietimas ir ugdymas[taisyti | redaguoti kodą]

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. 1,0 1,1 Саланты. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 28А (56) : Саварни — Сахарон. С.-Петербургъ, 1900., 113 psl. (rus.)
  2. 2,0 2,1 Саланты. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 395 psl. (rus.)
  3. Salantų bažnyčios 1750 m. vizitacijos aktas. - Salantų bažnyčios archyvas (b. n.)
  4. Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 175
  5. Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – T. 15. – Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – P. 72
  6. Lietuvos apgyvendintos vietos. – Kaunas, 1925. - P. 120
  7. Salantai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 613 psl.
  8. 2011 m. surašymo duomenys
  9. 2001 m. surašymo duomenys
  10. www.stat.gov.lt/uploads/Lietuvos_gyventojai_2011.pdf

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Salantai: Salantams 450 metų, 1556–2006 (sud. Paulius Vaniuchinas, Audronė Pociutė). – Salantai: Salantų miesto bendruomenė, 2006. – 95 p.: iliustr.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]