Zarasai

Zarasai
Zarasai 55°43′50″N 26°14′50″E
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė:	Lietuva
Apskritis:	Utenos apskritis
Savivaldybė:	Zarasų rajono savivaldybė
Gyventojų (2010):	7 571
Altitudė:	134 m
Pašto kodas:	LT-32001
Vikiteka:	ZarasaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas (3b kirčiuotė) Vardininkas: Zarasaĩ Kilmininkas: Zarasų̃ Naudininkas: Zarasáms Galininkas: Zãrasus Įnagininkas: Zarasaĩs Vietininkas: Zarasuosè
lenk. Jeziorasy rus. Езеросы, Новоалександровскъ, rus. Езёросы, Новоалександровск, Езiоросы vok. Ossersee

Zarasai – miestas šiaurės rytų Lietuvoje, Utenos apskrityje, 49 km į šiaurės rytus nuo Utenos. Zarasų rajono savivaldybės centras, Zarasų miesto seniūnija, taip pat yra apylinkių seniūnijos centras. Urbanistikos paminklas, kurortinė teritorija.

Yra Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1878 m.), stačiatikių Zarasų Visų Šventųjų cerkvė, Zarasų sentikių cerkvė (nuo 1992 m.), krašto muziejus, kultūros centras, paštas, rajono centrinė ligoninė, Gražutės regioninio parko direkcija, kempingas, vandens sporto centras. Išlikęs iki 1941 m. buvusios sinagogos pastatas.

Šiandien Zarasai – gražus miestas. Neatpažįstamai pasikeitė senoji miesto aikštė. Iš aikštės išeina šešios radialinės gatvės. Viena iš jų kaip strėlė remiasi į Zaraso ežerą. Tokios gatvės Zarasams suteikia grakštumo, gerai derinasi prie vietovės.

Gamta ir geografija

Zarasų miestas išsidėstęs ežerų apsuptoje kalvotoje vietoje, Zarasų aukštumoje (Aukštaičių aukštumos dalis), šiaurinėje rajono dalyje, netoli Latvijos sienos. Miestas apsuptas ežerų – miesto pietvakariuose telkšo Zarasas, pietuose – Zarasaitis, pietryčiuose – Baltas, o rytuose – Griežtos ežeras. Zarasaitį su Griežta jungia Laukesos upelis, su Zarasu ir Baltu skiria tiltai. Miesto pietryčiuose – Magučių miškas. Aukščiausia vieta yra rytiniame Zarasaičio ir Balto ežerų krante – Skautų kalnas (170 m virš jūros lygio), ant kurio iki 1954 m. stovėjo aukščiausias Baltijos šalyse slidinėjimo tramplinas.

1994 m. liepos 30 d. Zarasuose užfiksuota aukščiausia Lietuvoje temperatūra (nuo matavimų pradžios), siekusi 37,5 °C .

Zarasus iš visų pusių supa ežerai. Savo užuomazgoje miestas išsiteko vienoje Zaraso ežero saloje, o dabar jo ribos remiasi į septynis ežerus. Iš miestą supančių kalnelių Zarasai atrodo lyg iškilę virš ežerų.

Istorija

Ketaus obeliskas 1830–1836 m. nutiestam keliui Kaunas–Daugpilis. Pastatytas 1845 m., skulptorius Peter Šteinleller, aukštis 11,1 m.

Zarasų viešoji biblioteka ir muziejus

Zarasų parkas Sėlių aikštėje

Paminklas D. Bukontui miesto parke (skulptorius Leonas Strioga)

Nors archeologinių ar rašytinių šaltinių nerasta, bet daugelis autorių teigia, kad Zarasų įkūrimo pradžios reikia ieškoti XV a. pabaigoje ar XVI a. pradžioje. Iki tol čia gyveno sėliai. Oficialiai miesto pradžia laikoma 1506 metai. Tuo metu dabartinio miesto teritorijoje buvęs Zarasų dvaras, o Zaraso ežero Didžiojoje saloje – vienuolynas (tikriausiai karmelitų) su mūrine bažnyčia, kurių griuvėsius dar XX amžiaus pradžioje zarasiškiai ardė miesto statyboms. Salą su ežero krantu jungęs 200 m ilgio medinis tiltas. Nors vietovė nepažymėta nė viename XV a. pabaigos – XVI a. pradžios Lietuvos ar Livonijos žemėlapyje, gyvenvietei čia atsirasti tuo laiku sąlygos buvo palankios, nes vietovė labai tinkama gyventi, per ją nuo seno ėjo vienas iš pagrindinių prekybos kelių iš centrinės Lietuvos į Rygą ir Pskovą. 1530 m. Zaraso ežero salos vienuolynas buvo perkeltas į Antalieptę, o Zarasų bažnyčia – į krantą, dabartinę jos vietą.

Vietovė nuo XIV iki XVIII a. priklausė Vilniaus vyskupui. XV a. pabaigoje minimas Zarasų dvaras, 1522 m. miestelis. 1598 m. minimas Zarasų valsčius. 1610 m. Zarasuose pastatyta nauja Zarasų bažnyčia, kuri kartu su miestelio dalimi sudegė 1654-1667 m. kare ir tik 1674 m. buvo atstatyta. Nuo 1613 m. Zarasai žymimi LDK žemėlapiuose. 1669 m. miestelyje gyveno daugiau kaip 300 žmonių, buvo smuklė, kalvė, susiformavęs penkių gatvių tinklas – pagrindiniai keliai į kitus miestus. Miestelis sunyko per Šiaurės karą, jo gyventojus praretino 1708-1711 m. siautėjęs maras. 1721 m. inventoriaus žiniomis, čia gyveno apie 100 žmonių, amatininkų nebuvo. Vėlesnių inventorių šaltiniai nurodo nežymų gyventojų skaičiaus svyravimą, nebuvo turgų, gyveno viena prekybininkų žydų šeima, keitėsi tik pavienių amatininkų sudėtis. Miestelis virto žemdirbių gyvenviete. Jie atlikinėjo daug prievolių dvarui: taisė miestelio tiltą, špitolę, smuklę, vyko su pastotėmis į Vilnių, Rygą. Zarasai kiek atgijo XVIII a. 2-ojoje pusėje: įsteigta mokykla, taip pat muitinė, kuri davė valstiečiams leidimus parduoti Rygoje linus. 1735 m. Baraukoje pastatyta pirmoji Zarasų sentikių cerkvė.

Karo su Napoleonu metu ties Zarasais įvyko rusų ir prancūzų kariuomenių susirėmimas, per juos ėjo vienas iš Napoleono kariuomenės kelių. Tolesniam Zarasų augimui didelę reikšmę turėjo 1830 m. pradėtas tiesti Daugpilio-Kauno plentas. 1831 m. prie miesto keliskart su caro kariuomene kovėsi sukilėliai. Miesteliui žymių nuostolių padarė 1834 m. prekymečio metu kilęs gaisras, kuris sudegino visą centrinę jo dalį. 1843 m. paskelbti caro įsakai įkurti miesto rotušę ir patvirtinti 1836 m. nurodymus, padaryti miestą apskrities centru, suteikti herbą ir pervadinti Novoaleksandrovsku. 1847 m. sentikių cerkvė sugriauta. 1872 m. įkurta vieningo tikėjimo cerkvė, bet vėliau sentikiai atsiskyrė nuo stačiatikių.

Zarasai su netvarkingai išsidėsčiusiais pastatais nuolat degė. Siekiant to išvengti, 1837 m. patvirtintas Zarasų miesto planas su įdomiu, labai tinkančiu vietovaizdžiui aikštės ir gatvių sprendimu. Projekte buvo numatyta keturkampė, viename gale pusapvalė aikštė, iš kurios eina radialinės gatvės, besikertančios su žiedinėmis. Nuo tų laikų miesto centrinės dalies išplanavimas su mažais pakitimais išliko iki mūsų dienų. Zarasai – vienintelis tokio plano respublikos rajonų miestas.

Miestas išaugo 1836–1842 m. nutiesus traktą Sankt Peterburgas–Varšuva. Per du dešimtmečius gyventojų pagausėjo 7 kartus (iki 5520).

1919 m. rugpjūčio 25 d. miestas išvaduotas nuo bolševikų (vėliausiai iš visų Lietuvos miestų). 1932 m. Zarasams suteiktas kurortinio miesto ir vasarvietės statusas.

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu pastatytas paminklas M. Melnikaitei (1955 m., skulptorius J. Mikėnas, architektas G. Valiuškis), įsteigtas jos garbei muziejus, vėliau pastatyti dabartinės savivaldybės pastatas (1975 m., architektas V. Geibūnas), pašto rūmai (1976 m., architektas E. Pšenisnovas).

1992 m. pašventinta nauja sentikių cerkvė, parapijai priklauso apie 1000 tikinčiųjų. 1996 m. patvirtintas Zarasų herbas.

2008 metais Zarasai paskelbti pirmąja Lietuvos kultūros sostine. 2008 m. rugsėjo 10 d. Zarasams suteiktas kurortinės teritorijos statusas.

2011 m. Zaraso ežero pakrantėje įrengtas įspūdingas kraštovaizdžio apžvalgos ratas. Lietuvoje unikalus ir analogų neturintis statinys yra 17 metrų aukščio ir 34 metrų pločio, jis įrengtas remiantis Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektu .

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1598 m.	Zarasų valsčiaus centras
1839–1842 m.	Vidžių apskrities centras
1835–1950 m.	—	Zarasų apskrities centras
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Zarasų apylinkės centras	Zarasų rajono centras	Vilniaus sritis
1953–1995 m.
1995–	Zarasų miesto seniūnija, Zarasų seniūnijos centras	Zarasų rajono savivaldybės centras	Utenos apskritis

Pavadinimo kilmė

1613 m. Zarasai pažymėti LDK žemėlapyje vardu Jeziorosa. Miesto vardas Zarasai oficialiai vartotas iki 1836 m., kai čia viešėjo caras Nikolajus I ir vietovė jam taip patiko, kad jo įsakymu miestas pervadintas sūnaus ir sosto paveldėtojo Aleksandro garbei kaip Novoaleksandrovskas (rus. Новоалександровск; galiojo iki 1918 m.). 1919 m. miestas gavo lietuvišką pavadinimą Ežerėnai – norėta vietovardį sulietuvinti, kadangi lenkiškai nuo XVI a. pradžios buvo rašoma Jeziorosy (lenk. jezioro – „ežeras“), 1920 m. Lietuvos žemėlapyje aptinkamas vertimas Jarosai. Tačiau jau Kazimieras Būga išaiškino, kad Zarasai yra iš sėlių kalbos atėjęs vietovardis (sėliškai ezaras – „ežeras“, o Zaraso ežeras vadinosi Ezerasas arba Ezarasas). Iš ežero pavadinimo palaipsniui radosi ir miesto vardas (panašiai kaip Jūžintai, Svėdasai ir kiti šiaurės Aukštaitijos vietovardžiai), tiesa, iš pradžių kaip Azarasai (išnykus sėliams), o paskui ir Zarasai, kuris ir prigijo tarp vietos gyventojų (priešingai nei Ežerėnai – jau 1929 m. oficiali miesto vardo lytis pripažinta Zarasai).

Liaudis pasakoja tokią miesto atsiradimo legendą. Kadaise ant didelės kalvos gyvenusi milžinų šeima, kurioje augęs milžinukas Azerasas – linksmas, greitas ir mėgstąs žaisti slėpynių. Tėvai labai mylėję savo sūnų ir dažnai žaisdavę su juo. Viena dieną šeimą išėjusi miškan. Milžinukas taip pasislėpęs, kad tėvai jau nebesugebėję jo rasti. Tėvai šaukę – „Azerasai! Azerasai! Azerasai!“, bet aidas atkartojęs tik „Zarasai! Zarasai! Zarasai!“ Nuo balsų pabudęs milžinukas suskubęs pas tėvus ir visi apsidžiaugę, kad surado vieni kitą. Vėliau ant kalvos apsigyvenę žmonės čia įkūrė miestą ir pavadino milžinų šeimos atminimui Zarasais.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1865 m. ir 2001 m.
1865 m.	1896 m.	1897 m.sur.	1923 m.sur.	1939 m.	1959 m.sur.	1970 m.sur.	1976 m.	1979 m.sur.	1989 m.sur.	2001 m.sur.
4 770	7 556	6 300	3 785	4 500	4 700	6 624	7 400	7 250	8 916	8 365
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

• Dominykas Bukontas (1873–1919), gydytojas, antropologas
• Marija Melnikaitė (1923–1943), tarybinė partizanė, gimusi Zarasuose, Tarybų Sąjungos Didvyrė (1944 m., vardas suteiktas po mirties) Sovietmečiu jai pastatytas paminklas, įkurtas memorialinis muziejus
• Jurijus Penas (1854–1937), žydų dailininkas
• Uljana Semionova (1952–), legendinė krepšininkė
• Baronas Piotras Vrangelis (1878–1928), generolas-leitenantas, rusų Baltosios armijos vadas (gimė Zarasų rajone buvusiame Mukulių dvare).

Švietimo ir ugdymo įstaigos

• „Ąžuolo“ gimnazija
• „Santarvės“ pradinė mokykla
• Pauliaus Širvio pagrindinė mokykla
• Zarasų viešoji biblioteka
• Zarasų meno mokykla
• Zarasų žemės ūkio mokykla (Dimitriškėse)

Miestų partnerystė

Miestas bendradarbiauja su Lenkijos miestu Zdunska Volia.

Nuorodos

• Zarasai. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 554 psl.
• Zarasų rajono savivaldybė
• Zarasų rajono jaunimo organizacijų sąjunga „Apskritas stalas“
• Informacija apie Zarasus
• Zarasų istorija iki XVIII a. pabaigos
• Zarasų žemėlapis
• Zarasų žemėlapiai
• Zarasų apylinkių žemėlapis

Vikižodynas

Svarbiausios gyvenvietės Zarasų rajone

Antalieptė | Antazavė | Degučiai | Dusetos | Imbradas | Salakas | Suviekas | Turmantas | Zarasai