Švenčionys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Švenčionys
   Herb Święcian.svg   
Svencionys.jpg

Švenčionys
55°8′0″N 26°9′20″E / 55.13333°N 26.15556°E / 55.13333; 26.15556 (Švenčionys)Koordinatės: 55°8′0″N 26°9′20″E / 55.13333°N 26.15556°E / 55.13333; 26.15556 (Švenčionys)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis: Vilniaus apskritis Vilniaus apskritis
Savivaldybė: Švenčionių rajono savivaldybė
Gyventojų (2011): 4 963
Altitudė: 230 m
Pašto kodas: LT-18001
Commons-logo.svg Vikiteka: ŠvenčionysVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(3 kirčiuotė)
Vardininkas: Švenčiónys
Kilmininkas: Švenčionių̃
Naudininkas: Švenčionìms
Galininkas: Švenčiónis
Įnagininkas: Švenčionimìs
Vietininkas: Švenčionysè
Švenčionys pavaizduoti XVII a. žemėlapyje „Magni Ducatus Lithuaniae, et Regionum Adiacentium exacta Descriptio“. Išleido M. K. Radvila, 1613 m. (fragmentas)

Švenčionys – miestas rytų Lietuvoje, Vilniaus apskrityje, 84 km į šiaurės rytus nuo Vilniaus, apie 5,5 km nuo Lietuvos pasienio su Baltarusija. Švenčionių rajono savivaldybės centras, Švenčionių miesto seniūnija, apylinkių seniūnijos centras. Keliai į Vilnių, Švenčionėlius, Ignaliną, Adutiškį, Lentupį.

Mieste yra Švenčionių Visų Šventųjų bažnyčia (pastatyta 1898 m.), stačiatikių cerkvė, sentikių cerkvė, Nalšios muziejus (įkurtas 1945 m. kaip kraštotyros muziejus), savivaldybė, kinoteatras, paštas (LT-18001), rajono centrinė ligoninė, socialinių paslaugų centras, globos namai.

Mieste išlikusi buvusi lietuvių pradžios mokykla ir gimnazija, Lietuvių mokytojų sąjungos Švenčionių skyrius (veikė 19181919 m.), Švenčionių buvusi lietuvių gimnazija (19241938 m.).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Švenčionių kraštas nuo seno buvo Nalšios žemės širdis. XIII a. metraščiuose minima istorinė aukštaičių genties žemė Nalšia, kuri kartu su kitomis aukštaičių genties Deltuvos, Lietuvos žemėmis, sudarė Lietuvos kunigaikštystę, kuri buvo dabartinės Lietuvos užuomazga. Manoma, kad jau XIII a. Švenčionys galėjo būti valsčiaus centras. Pagal senumą miestas apytikriai toks kaip ir Vilnius. Jo atsiradimas siejamas su legenda. Esą čia buvusi senovės baltų nalšėnų ar lietuvių šventvietė: vieni mano, kad tai giria, kiti – kad kalnas, ežeras. Nuo to kildinamas ir Švenčionių pavadinimas.

Vytauto Didžiojo laikais Švenčionyse buvo Ldk Švenčionių dvaras. XV a. Švenčionyse ir jo apylinkėse Vytautas įkurdino totorius, kurių palikuonys buvo sumanūs amatininkai, todėl miestas buvo vienas iš viduramžių amatų centrų. 1414 m. Vytautas pastatydino Švenčionių bažnyčią. 1486 m. Švenčionys jau vadinami miesteliu. XVI a. vystėsi amatai, buvo audimo, pakinktų, odos dirbtuvės.

1800 m. Švenčionys gavo miesto teises. 1812 m. liepos mėnesį pro miestą pravažiavo Napoleonas Bonapartas su savo kariuomene. 1831 m. sukilimo metu miestą buvo užėmę sukilėliai. Miesto vardas minimas Levo Tolstojaus romane „Karas ir taika“. 19201939 m. miestą buvo okupavusi Lenkija, tada atiteko Baltarusijos SSR, o 1940 m. rugpjūčio 3 d. grįžo Lietuvai. 19411943 m. čia buvo getas.

Švenčionių miestą garsina „Švenčionių vaistažolių fabrikas“, įkurtas 1883 m., 1928 m. atsirado antras vaistažolių fabrikas. 1933 m. prie miesto prijungtas Ligumy (Podligumy) kaimas.

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Dėl savo nuošalios padėties, nelabai palankių gamtinių sąlygų Švenčionys neišaugo į stambesnį pramonės centrą. Sovietmečiu veikė „Žeimenos“ siuvimo fabrikas, vaistažolių perdirbimo fabrikas.

1992 m. patvirtintas Švenčionių herbas. [3]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
17951843 m.  ? Užnerio apskrities centras
1843–1915 m.  ? Švenčionių apskrities centras Vilniaus gubernija
1915–1922 m.  ?
1922–1939 m. Švenčionių valsčiaus centras Vilniaus vaivadija
1939–1940 m.  ? Baltarusijos SSR
19411950 m. Švenčionių apskrities centras
1950–1953 m. rajoninio pavaldumo miestas, Švenčionių apylinkės centras Švenčionių rajono centras Vilniaus sritis
1953–1994 m.
nuo 1994 m. Švenčionių miesto seniūnija, Švenčionių seniūnijos centras Švenčionių rajono savivaldybės centras Vilniaus apskritis


Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Miesto vardo kilmė neaiški. Galima būtų manyti, kad jis kilęs nuo ežero Šventas vardo, arba netoli šio ežeryno buvusios upelės Šventės (dabar nežinoma). Tačiau ežeras yra už keliolikos kilometrų į šiaurę nuo miesto, kas yra gana didelis atstumas vardų daryboje. Kita vertus, miesto pavadinimas gali būti tiesiog kilęs nuo pavardės Švenčionis daugiskaitos, nors šioji pavardė apylinkėse dabar nėra aptinkama. Ši pavardė greičiausiai yra kilusi nuo Kaišiadorių ar Jiezno krašto, kadangi ji dažniausiai yra aptinkama būtent ten, o be to, netoli nuo šių miestų yra keletas ežerų vardu Švenčius. Tačiau tariant, kad miesto vardo kilmė yra asmenvardinė, reikėtų daryti prielaidą, kad tas asmuo ar jo šeima atkako iš tų laikų mastu tolimo krašto.

Gamta[taisyti | redaguoti kodą]

Apylinkėse plyti Švenčionių aukštuma. Miestas įsikūręs ypatingoje vietoje – giloko (30–40 m) seno sausaslėnio dugne, kuriame tebesrūva menkas, čia pat prasidedantis Kūnos aukštupys. Senslėnio posūkyje yra miesto centras su aikšte, senesnėmis gatvėmis ir pastatais. Aplinkui kyla šlaitai, stūkso aukštumos. Miestas nuo tų šlaitų pasirodo staigiai – iš tolo jo nė iš vienos pusės nematyti. Kito tokio panašaus senslėnio be didesnės upės, o su miestu Lietuvoje nėra.

Švietimo ir ugdymo įstaigos[taisyti | redaguoti kodą]

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1867 m. ir 2011 m.
1867 m.[2] 1900 m.*[1] 1941 m. 1970 m.sur. 1976 m.[4] 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
5 994 6 322 5 900 4 617 5 100 5 284 6 469 5 684 4 936
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

  • Švenčionyse palaidoti knygnešiai Mykolas Padleckas, Mykolas Vaiškūnas ir Stanislovas Vaiškūnas
  • Pranciškus Žvirka (1895–1932), lenkų lakūnas, tarptautinių aviatorių varžybų nugalėtojas
  • Leonas Alesionka (g. 1949), gydytojas, politinis veikėjas
  • Markas Natansonas (1850 -1919), žydų kilmės Rusijos revoliucionierius

Miestų partnerystė[taisyti | redaguoti kodą]

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. 1,0 1,1 Свенцяны. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 29 (57) : Сахар — Семь мудрецов. С.-Петербургъ, 1900., 98 psl. (rus.)
  2. 2,0 2,1 Свенцяны. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 512 psl. (rus.)
  3. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1697
  4. Švenčionys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 233 psl.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Švenčionys. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 675 psl.
  • Švenčionys per amžius skambės (sud. Aldona Mikštienė). – Švenčionys: Švenčionių rajono savivaldybės viešoji biblioteka, 2001. – 43 p.: iliustr.
  • Švenčionys: dvaras – miestelis – miestas: istorinė apybraiža (sud. Jonas Juodagalvis). – Vilnius: Diemedis, 2001. – 167 p.: iliustr.
  • Švenčionių krašto savanoriai 1918–1920 m.: biografinis žinynas (sud. Jonas Juodagalvis). – Vilnius: Generolo J. Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2005. – 235 p.: iliustr. – ISBN 9955-423-34-X
  • Laiko tėkmės neištrinti vardai: žymūs Švenčionių krašto žmonės (sud. Gerda Urbonienė, Vytautas Rimšelis). – Švenčionys: Firidas, 2011-.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]