Švenčionys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Švenčionys
   Svencionys.gif   
Svencionys.jpg

Red pog.png
Švenčionys
55°8′0″N 26°9′20″E / 55.13333°N 26.15556°E / 55.13333; 26.15556 (Švenčionys)Koordinatės: 55°8′0″N 26°9′20″E / 55.13333°N 26.15556°E / 55.13333; 26.15556 (Švenčionys)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis: Vilniaus apskritis Vilniaus apskritis
Savivaldybė: Švenčionių rajono savivaldybė
Gyventojų (2010): 5 512
Altitudė: 230 m
Pašto kodas: LT-18001
Commons-logo.svg Vikiteka: ŠvenčionysVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(3 kirčiuotė)
Vardininkas: Švenčiónys
Kilmininkas: Švenčionių̃
Naudininkas: Švenčionìms
Galininkas: Švenčiónis
Įnagininkas: Švenčionimìs
Vietininkas: Švenčionysè
Švenčionys pavaizduoti XVII a. žemėlapyje „Magni Ducatus Lithuaniae, et Regionum Adiacentium exacta Descriptio“. Išleido M.K.Radvila, 1613 m. (Fragmentas)

Švenčionys – miestas rytų Lietuvoje, Vilniaus apskrityje, 84 km į šiaurės rytus nuo Vilniaus, apie 5.5 kilometro nuo Lietuvos pasienio su Baltarusija. Švenčionių rajono savivaldybės centras, Švenčionių miesto seniūnija, apylinkių seniūnijos centras. Keliai į Vilnių, Švenčionėlius, Ignaliną, Adutiškį, Lentupį.

Mieste yra Švenčionių Visų Šventųjų bažnyčia (pastatyta 1898 m.), stačiatikių cerkvė, sentikių cerkvė, Nalšios muziejus (įkurtas 1945 m. kaip kraštotyros muziejus), savivaldybė, kinoteatras, paštas (LT-18001), rajono centrinė ligoninė, socialinių paslaugų centras, globos namai.

Mieste išlikusi buvusi lietuvių pradžios mokykla ir gimnazija, Lietuvių mokytojų sąjungos Švenčionių skyrius (veikė 1918–1919 m.), Švenčionių buvusi lietuvių gimnazija (1924–1938 m.).

Turinys

[taisyti] Gamta

Apylinkėse plyti Švenčionių aukštuma. Miestas įsikūręs ypatingoje vietoje – giloko (30–40 m) seno sausaslėnio dugne, kuriame tebesrūva menkas, čia pat prasidedantis Kūnos aukštupys. Senslėnio posūkyje yra miesto centras su aikšte, senesnėmis gatvėmis ir pastatais. Aplinkui kyla šlaitai, stūkso aukštumos. Miestas nuo tų šlaitų pasirodo staigiai – iš tolo jo nė iš vienos pusės nematyti. Kito tokio panašaus senslėnio be didesnės upės, o su miestu Lietuvoje nėra.

[taisyti] Istorija

Švenčionių kraštas nuo seno buvo Nalšios žemės širdis. XIII a. metraščiuose minima istorinė aukštaičių genties žemė Nalšia, kuri kartu su kitomis aukštaičių genties Deltuvos, Lietuvos žemėmis, sudarė Lietuvos kunigaikštystę, kuri buvo dabartinės Lietuvos užuomazga. Manoma, kad jau XIII a. Švenčionys galėjo būti valsčiaus centras. Pagal senumą miestas apytikriai toks kaip ir Vilnius. Jo atsiradimas siejamas su legenda. Esa čia buvusi senovės baltų nalšėnų ar lietuvių šventvietė: vieni mano, kad tai giria, kiti – kad kalnas, ežeras. Nuo to kildinamas ir Švenčionių pavadinimas.

Vytauto Didžiojo laikais Švenčionyse buvo Ldk Švenčionių dvaras. XV a. Švenčionyse ir jo apylinkėse Vytautas įkurdino totorius, kurių palikuonys buvo sumanūs amatininkai, todėl miestas buvo vienas iš viduramžių amatų centrų. Vytautas 1414 m. pastatydino Švenčionių bažnyčią. 1486 m. Švenčionys jau vadinami miesteliu. XVI a. vystėsi amatai, buvo audimo, pakinktų, odos dirbtuvės.

1800 m. Švenčionys gavo miesto teises. 1812 m. liepos mėnesį pro miestą pravažiavo Napoleonas Bonapartas su savo kariuomene. 1831 m. sukilimo metu miestą buvo užėmę sukilėliai. Miesto vardas minimas Levo Tolstojaus romane „Karas ir taika“. 19201939 m. miestą buvo okupavusi Lenkija, tada atiteko Baltarusijos TSR, o 1940 m. rugpjūčio 3 d. grįžo Lietuvai. 19411943 m. čia buvo getas.

Švenčionių miestą garsina „Švenčionių vaistažolių fabrikas“ (vienintelis Lietuvoje), kuris įkurtas 1883 m. 1928 m. mieste atsirado antras vaistažolių fabrikas. 1933 m. prie miesto prijungtas Ligumy (Podligumy) kaimas.

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Dėl savo nuošalios padėties, nelabai palankių gamtinių sąlygų Švenčionys neišaugo į stambesnį pramonės centrą. Sovietmečiu veikė „Žeimenos“ siuvimo fabrikas, vaistažolių perdirbimo fabrikas.

1992 m. patvirtintas Švenčionių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
17951843 m.  ? Užnerio apskrities centras
18431915 m.  ? Švenčionių apskrities centras Vilniaus gubernija
19151922 m.  ?
19221939 m. Švenčionių valsčiaus centras Vilniaus vaivadija
19391940 m.  ? Baltarusijos TSR
19411950 m. Švenčionių apskrities centras
19501953 m. rajoninio pavaldumo miestas, Švenčionių apylinkės centras Švenčionių rajono centras Vilniaus sritis
19531994 m.
1994 Švenčionių miesto seniūnija, Švenčionių seniūnijos centras Švenčionių rajono savivaldybės centras Vilniaus apskritis


[taisyti] Pavadinimo kilmė

Miesto vardo kilmė neaiški. Galima būtų manyti, kad jis kilęs nuo ežero Šventas vardo, arba netoli šio ežeryno buvusios upelės Šventės (dabar nežinoma). Tačiau ežeras yra už keliolikos kilometrų į šiaurę nuo miesto, kas yra gana didelis atstumas vardų daryboje. Kita vertus, miesto pavadinimas gali būti tiesiog kilęs nuo pavardės Švenčionis daugiskaitos, nors šioji pavardė apylinkėse dabar nėra aptinkama. Ši pavardė greičiausiai yra kilusi nuo Kaišiadorių ar Jiezno krašto, kadangi ji dažniausiai yra aptinkama būtent ten, o be to, netoli nuo šių miestų yra keletas ežerų vardu Švenčius. Tačiau tariant, kad miesto vardo kilmė yra asmenvardinė, reikėtų daryti prielaidą, kad tas asmuo ar jo šeima atkako iš tų laikų mastu tolimo krašto.

[taisyti] Švietimo ir ugdymo įstaigos

[taisyti] Gyventojai

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1867 m. ir 2001 m.
1867 m.[2] 1900 m.*[1] 1941 m. 1970 m.sur.[3] 1976 m.[4][5] 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur.
5 994 6 322 5 900 4 617 5 100 5 284 6 469 5 684
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


[taisyti] Žymūs žmonės

[taisyti] Miestų partnerystė

[taisyti] Sportas

[taisyti] Šaltiniai

  1. 1,0 1,1 Свенцяны. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 29 (57) : Сахар — Семь мудрецов. С.-Петербургъ, 1900., 98 psl. (rus.)
  2. 2,0 2,1 Свенцяны. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 512 psl. (rus.)
  3. Švenčionys. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 441 psl.
  4. Švenčionys. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 37 psl.
  5. Švenčionys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, 233 psl.

[taisyti] Nuorodos


Asmeniniai įrankiai
Vardų sritys
Variantai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai
Kitomis kalbomis