Čiuvašai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Čiuvašai
Gyventojų skaičius ~1 900 000
Populiacija šalyse Rusija Rusija:
1 637 094

Kazachstanas Kazachstanas:
22 305
Uzbekija Uzbekija:
14 000
Ukraina Ukraina:
10 593

Kalba (-os) čiuvašų, rusų
Religijos stačiatikybė, tradicinis tikėjimas, islamas
Giminingos etninės grupės totoriai, mariai

Čiuvašai (чăвашсем) – Rytų Europos tauta. Gyvena Rusijoje (daugiausia Čiuvašijoje, Tatarstane, Baškortostane, Samaros, Uljanovsko srityse), tarybiniais metais daug čiuvašų pasklido po visą TSRS ir dabar gyvena Kazachijoje, Ukrainoje, Uzbekijoje, Turkmėnijoje ir kt. Populiacija – apie 1,9 mln. žmonių. Kalba čiuvašų kalba, priklausančia tiurkų kalbų grupei, plačiai vartoja rusų kalbą.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Tradiciniai verslai: žemdirbystė (javai, linai), rečiau – gyvulininkystė (avys, galvijai, kiaulės, arkliai), bitininkystė. Amatai: medžio drožyba, puodininkystė, pynimas, audimas, siuvinėjimas. Tarybiniais metais daugelis čiuvašų pradėjo dirbti pramonės įmonėse, kolūkiuose, paslaugų sferoje.

Dauguma tikinčiųjų čiuvašų yra stačiatikiai, tačiau dalis išpažįsta senąjį čiuvašų tikėjimą bei islamą. Gausus muzikos folkloras, mitologija.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Kaip ir Kazanės totoriai, čiuvašai yra Pavolgio bulgarų palikuonys. Tiurkų gentis bulgarai VII-VIII a. atsikraustė iš šiaurės Kaukazo bei Azovo stepių ir susiliejo su vietinėmis finougrų gentimis. Čiuvašai susiliejo daugiausia su mariais, tačiau išsaugojo savo kalbą. Nuo 1508 m. minimi rašytiniuose šaltiniuose[1], kaip atskira tauta įėjo į Kazanės chanatą. XVI–XVII a. grįžo į pietinę Čiuvašiją, kurią buvo apleidę dėl nogajų ir kipčiakų antpuolių.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Čiuvašai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003