Vokiečių kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vokiečių kalba (Deutsch)
Kalbama:	Austrijoje, Belgijoje, Italijoje, Lichtenšteine, Liuksemburge, Namibijoje, Šveicarijoje, Vengrijoje, Vokietijoje ir kitur
Kalbančiųjų skaičius:	apie 105 mln. (gimtoji), apie 80 mln. (negimtoji)
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių:	10
Kalbos išnykimas:
Kilmė:	Indeuropiečių  germanų   vakarų germanų    vokiečių aukštaičių     vokiečių
Rašto sistemos:
Oficialus statusas
Oficiali kalba:	Austrija  Belgija  Italija tik Pietų Tirolije  Lichtenšteinas  Liuksemburgas  Namibija regioninė kalba  Šveicarija  Vokietija  Europos Sąjunga (oficiali ir darbo kalba)
Prižiūrinčios institucijos:
Kalbos kodai
ISO 639-1:	de
ISO 639-2:	ger (B), deu (T)
ISO 639-3:	deu

Vokiečių kalba – indoeuropiečių kalbų šeimos germanų kalbų grupės vakarų germanų šakos kalba. Vokiečių kalba yra pirmoje vietoje, pagal gimtają kalbą, Europos sąjungoje.

[taisyti] Istorija

Vokiečių kalba kūrėsi iš frankų, alemanų, bavarų ir iš dalies senovės saksų ir fryzų tarmių.

Iki VII a. susidarė dvi tarmių grupės – aukštaičių ir žemaičių kalbos. Skiriamos šios rašto kalbos: senoji (VIII-XII a.) ir vidurinė (XIII-XV a.) vokiečių žemaičių kalba (jos saksų žemaičių tarme IX-XV a. yra sukurta grožinės literatūros, o iš frankų žemaičių tarmės susidarė flamandų ir olandų kalbos).

Vokiečių kalbos istorija dažnai skirtoma į keturias pakopas:

• senoji (Althochdeutsch; 750–1050 m.),
• vidurinė (Mittelhochdeutsch; 1050-1350 m.),
• ankstyvoji (Frühneuhochdeutsch; 1350-1650 m.) ir
• naujoji (Neuhochdeutsch; nuo 1650 m.) vokiečių aukštaičių kalba.

Senosios vokiečių aukštaičių kalbos rašto paminklų (tarmiškų), išliko labai nedaug, vidurine vokiečių kalba buvo sukurta riterių poezijos, ankstyvoji – įsigalėjo raštvedyboje. Seniausi rašytiniai paminklai sukurti VIII a. viduryje lotyniškais rašmenimis. Jos unifikaciją skatino spausdintinių knygų atsiradimas, reformacija ir M. Liuterio Biblijos vertimas, naujajai įsitvirtinti padėjo atsiradusi periodinė spauda ir vokiečių klasikinė literatūra.

[taisyti] Kitų kalbų įtaka

Dėl vokiečių kalbos padėties viduryje Europos šimtmečius ji buvo veikiama kitų kalbų.

Viduramžiais ir prieš tai vokiečių kalbą labiausiai veikė lotynų kalba. Taip daug kasdienių žodžiu, labiausiai architektūros ir religijos srityse, kile iš lotynų kalbos. Taip pat graikų kalba paveikė stipriai vokiečių kalbą religijos, mokslo ir filosofijos srityse.

Vėliau didžiausią įtaką padarė prancūzų kalba. Po Trisdešimtmečio karo daugelyje dvarų buvo kalbama prancūziškai ir net Prūsijos karaliai prancūzų kalbą mokėjo geriau nei vokiečių.

Taip pat kai kurie žodžiai perimti iš Jidiš ir slavų kalbų, bet įtaka, palyginus su prieš tai minėtomis kalbomis, buvo labai nedidelė.

Prekybos, botanikos, medicinos, matematikos, chemijos ir astronomijos srityse arabų kalba padarė įtaką. Taip pat kasdieninėje kalboje yra perimtų žodžių.

Nuo XX a. vidurio didelę įtaką vokiečių kalbai turi anglų kalba.

[taisyti] Dabartis

Dabartinė vokiečių kalba turi penkiolika balsių (iš jų aštuoni ilgieji ir septyni trumpieji), tris dvibalsius, dvidešimt priebalsių ir tris afrikatas. Žodžio ir skiemens pradžioje balsiai tariami su vadinamuoju naujuoju prataru, o jų gale skardieji priebalsiai suduslinami. Žodžio kirtis dinaminis, daugiausiai šakninis. Veiksmažodžiai kaitomi asmenimis ir skaičiais, turi šešis laikus, tris nuosakas, dvi rūšis. Žodžių tvarka sakinyje gana griežta.

[taisyti] Geografinis paplitimas

Vokiečių kalbos paplitimas pasaulyje: tamsiai oranžinė - vokiečių kalba oficiali, šviesiai oranžinė - regioninė kalba, oranžiniai kvadratai - vokiškai kalbančios mažumos.

[taisyti] Europa

Vokiečių kalba yra labiausiai paplitusi Europoje. Austrijos, Lichtenšteino, Liuksemburgo, Šveicarijos ir Vokietijos valstybinė kalba. Kitos vokiškai kalbančios bendruomenės yra Italijoje (Pietų Tirolije), rytų Belgijoje, Prancūzijoje (Elzase ir Lotaringijoje) ir Danijos pietuose. Dar vokiškai kalbančiu bendruomenių yra Rumunijos, Čekijos, Lenkijos, Vengrijos dalyse, Rusijoje ir daugumoje kitose Europos šalyse.

[taisyti] Kitur

Namibijoje vokiečių kalba yra viena iš regioninių kalbų. Nuotraukose pavaizduoti užrašai anglų, vokiečių, afrikanų ir ošivambo kalbomis.

Neskaitant Europos šalių, vokiškai kalbančiu bendruomenių yra Kazachstane, Kanadoje, JAV, Brazilijoje, Paragvajuje, Argentinoje, Australijoje, PAR, ir kitose šalyse. Namibijoje vokiečių kalba yra viena iš nacionalinių kalbų (nuo 1984 m. iki 1990 m. buvo oficiali kalba). Namibijoje, vokiečių kalba, yra plačiai naudojama komercijoje.

[taisyti] Ypatumai

Tiktai Austrijoje vartojami žodžiai vadinami austriacizmais, Šveicarijoje – helvetizmais ir tik Vokietijoje – teutonizmais.

[taisyti] Būtiniausi posakiai

[taisyti] Nuorodos

• deu Etnologijos kalbos kodo „deu“ informacija (angl. Ethnologue information on language by code „deu“)

Vikipedija Vokiečių kalba

Šis straipsnis apie kalbas yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį.

Vikiteka