Šėta
| Šėta | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Koordinatės | Koordinatės: | |||||||||||||||
| Apskritis | ||||||||||||||||
| Savivaldybė | Kėdainių rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Šėtos seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų skaičius | 1 025 (2001 m.) | |||||||||||||||
| ŠėtaVikiteka | ||||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Šėta – miestelis Kėdainių rajone, Nevėžio žemumoje, šalia kelio Kėdainiai-Ukmergė. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Pietų ir Šiaurės).
Stovi mūrinė Šėtos Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1782 m.), kapinių koplyčia (1824 m.), yra ambulatorija, socialinis centras, Šėtos gimnazija, biblioteka, kultūros namai, paštas (LT-58005), žemės ūkio technikos prekybos įmonė, girininkija. Anksčiau Šėta garsėjo sūrių gamyba. Per gyvenvietę teka Obelis, netoliese plyti Šėtos ozas, šiaurės rytuose įsteigtas Šėtos botaninis draustinis.
Turinys |
Istorija [taisyti]
1362 ir 1367 m. Šėtos žemes siaubė Livonijos ordino kariai. XIV a. apsigyveno karaimai. 1492 m. minimas Šėtos miestelis. 1499 m. pastatyta pirmoji Šėtos bažnyčia (iš pradžių katalikų, vėliau perduota reformatams). Bažnyčia paskatino miestelio augimą, kuris XVIII a. jau turėjo turgaus ir prekymečių privilegiją. Šiaurės karo metu nusiaubta švedų (beveik visa sudeginta).
Nuo 1777 m. Šėtoje veikė parapinė mokykla. Gyventojai aktyviai dalyvavo abiejuose XIX a. sukilimuose prieš caro valdžią, prisidėjo prie lietuviškos spaudos platinimo jos draudimo laikotarpiu. 1863 m. sukilimui Šėtoje vadovavo Zigmantas Sierakauskas. 1880 m. įkurta vaistinė. 1892 m. miestelį nusiaubė gaisras.
XX a. pradžioje buvo apie 40 parduotuvių ir smuklių, veikė odų dirbtuvė, garo ir vandens malūnai. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Šėtos dvare veikė audimo fabrikas.1896 m. Juozapas Montvila įsteigė audimo mokyklą "Birutę". 1915 m. ties Šėta nuožmiai kovėsi rusai su vokiečiais ir vėl miestelis beveik visas sudegė, tarpukariu atsistatė. Antrojo pasaulinio karo metu miestelis vėl smarkiai nukentėjo nuo gaisrų.
Tarybiniais metais buvo kolūkio centrinė gyvenvietė[4], jame veikė Kėdainių sviesto ir sūrių gamyklos cechas, kur buvo gaminamas „Šėtos“ sūris.
2002 m. patvirtintas Šėtos herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| XIX a. – 1950 m. | Šėtos valsčiaus centras |
| 1950–1994 m. | Šėtos apylinkės centras |
| 1994– | Šėtos seniūnijos centras |
Gyventojai [taisyti]
Šėtoje 1930 m. lapkričio 4 d. gimė Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas, ab spaustuvės įkūrėjas Vytautas Andziulis.
| Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2001 m. | |||||||
| 1833 m. | 1885 m.*[3] | 1897 m.sur. | 1903 m.*[2] | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 618 | 967 | 1 670 | 1 498 | 877 | 848 | ||
| 1970 m.sur.[5] | 1979 m.sur. | 1982 m.[6] | 1987 m.[4] | 2001 m.sur. | - | ||
| 913 | 1 009 | 938 | 924 | 1 025 | - | ||
|
|||||||
|
|||||||
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ 2,0 2,1 Шаты. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 39 (77) : Чугуев — Шен. С.-Петербургъ, 1903., 207 psl. (rus.)
- ↑ 3,0 3,1 Шаты. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 774 psl. (rus.)
- ↑ 4,0 4,1 Šėta. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 175 psl.
- ↑ Šėta. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 385 psl.
- ↑ Šėta. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 562 psl.
Nuorodos [taisyti]
- Šėta. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 452 psl.
- Trumpai apie Šėtą
Aplinkinės gyvenvietės [taisyti] |
|||||||||||
![]() |
Truskava – 18 km Sangailai – 3 km |
PAGIRIAI – 13 km | ![]() |
||||||||
| Aukštieji Kapliai – 7 km KĖDAINIAI – 17 km |
|
||||||||||
| Beinaičiai – 11 km | Juškonys – 5 km ŽEIMIAI – 12 km |
Mimainiai – 8 km BUKONYS – 10 km |
|||||||||
Akademija | Dotnuva | Gudžiūnai | Josvainiai | Kėdainiai | Krakės | Pagiriai | Pavermenys | Pelėdnagiai | Pernarava | Surviliškis | Šėta | Truskava | Vilainiai

