Steponas Darius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Steponas Darius
S.Darius.jpg
Steponas Darius
Gimė: 1896 m. sausio 9 d.
Dariaus kaimas, Klaipėdos raj.
Mirė: 1933 m. liepos 17 d. (37 metai)
ties Kuhdamu, Vokietija, dab. Pščelnikas, Lenkija
Palaidotas: Aukštųjų Šančių karių kapinės, Kaunas
Vaikai:

Nijolė Dariūtė-Maštarienė

Veikla: legendinis lietuvių lakūnas, kovų už nepriklausomybę dalyvis, sportininkas, Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos pirmininkas ir garbės narys. 1933 m. kartu su Stasiu Girėnu lėktuvu „Lituanica“ vieni pirmųjų pasaulyje perskrido Atlanto vandenyną.
Commons-logo.svg Vikiteka: Steponas DariusVikiteka
Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas ir jo bendradarbiai. Sėdi iš kairės: Vilius Šaulinskis, Jurgis Lėbartas, komiteto pirmininkas Martynas Jankus, Jonas Vanagaitis; stovi iš kairės: Steponas Darius, Aivas Ivaškevičius, A. Marcinkevičius, Juozas Pronckus. 1923 m. sausio 19 dieną.

Steponas Darius (tikr. Steponas Jucevičius-Darašius, 1896 m. sausio 9 d. Rubiškėje, dab. Dariaus kaimas, Klaipėdos raj. – 1933 m. liepos 17 d. ties Kuhdamas, Vokietija, dab. Pščelnikas, Lenkija) – legendinis lietuvių lakūnas, kovų už nepriklausomybę dalyvis, sportininkas, Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos pirmininkas ir garbės narys. 1933 m. kartu su Stasiu Girėnu lėktuvu „Lituanica“ vieni pirmųjų pasaulyje perskrido Atlanto vandenyną.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Emigracija į JAV[taisyti | redaguoti kodą]

Gimė 1896 m. (kitais duomenimis, pagal pasą – 1896 m.) Rubiškės vienkiemyje. 1905 m. mirė tėvas Jonas Romualdas Jucevičius-Darašius. Po metų motina ištekėjo už Kazio Degučio. 1907 m. gruodžio 15 d. ji su trimis vaikais: Lora, dešimtmečiu Steponu ir Konstancija Kotryna išvažiavo į Ameriką pas anksčiau ten nuvykusį vyrą ir vyriausiąjį sūnų Boleslovą.

Pradžioje šeima gyveno Naujojo Džersio valstijos miestuose – Niuarke (Newark, New Jersey) ir Elizabete (Elizabeth, New Jersey), o 1909 m. įsikūrė Čikagoje, Bridžporte (Bridgeport). Amerikoje visi Jucevičiai susitrumpino pavardes ir tapo Juciais.

Jaunystė[taisyti | redaguoti kodą]

1913 m. Steponas įstojo į Harisono vidurinę technikos mokyklą, kurios ketverių metų kursą baigė per trejus su puse metų; toliau tęsė mokslą Lanės aukštesniojoje technikos mokykloje Inžinerijos skyriuje. Buvo stropus ir tvarkingas mokinys, geras sūnus. Paauglystėje labai pamėgo sportą. Žaidė beisbolą, regbį, futbolą, krepšinį, boksavosi. Jis anksti susidomėjo ir aviacija. Žavėjosi brolių Vilberio ir Orvilio Raitų (Wilbur Wright, Orville Wright) išrastomis sparnuotomis mašinomis – lėktuvais, ir pagaliau pats pradėjo daryti jų modeliukus. Dažnai lankydavosi Raitų parduotuvėje, kur buvo įdarbintas pasiuntiniu.

Kelias į aviaciją. Grįžimas į Lietuvą[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmajame pasauliniame kare S. Darius dalyvavo kaip savanoris, fronte Prancūzijoje tiesė telefono linijas. Nukentėjo dujų atakų metu, taip pat artilerijos sviedinio skeveldra sužeistas į šoną. Stodamas į kariuomenę pasikeitė pavardę – tapo Dariumi (sutrumpinta antroji tėvo pavardė Darašius).

Po karo tęsė mokslus, domėjosi technika. Išvyko į Lietuvą norėdamas padėti atkuriant valstybę. 1920 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1921 m. baigė Kauno karo mokyklą, 1923 m. tapo karo lakūnu. Dalyvavo Klaipėdos krašto užėmimo operacijoje 1923 metų sausio 10–15 d., vadovavo karių grupei, kuri užėmė Šilutę, dalyvavo puolant Klaipėdos miestą. Nuo 1927 m. – aviacijos kapitonas. Skraidydamas karo aviacijoje nepadarė nė vienos avarijos.

Sportinė veikla[taisyti | redaguoti kodą]

Steponas Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletika ir kt. Buvo treneriu, teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. Jis pats nerūkė ir nevartojo alkoholio, jo šūkis buvo „Sveikame kūne sveika siela“. Paruošė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą ir vadovavo jo statybai Kaune 19251926 m. Pirmųjų daugiadienių motociklų lenktynių „Aplink Lietuvą“ iniciatorius ir dalyvis.

Beisbolas

1922 m. pirmojo Lietuvos beisbolo čempionato iniciatorius ir dalyvis. 1926 m. įkūrė Lietuvos beisbolo lygą.

Futbolas

Futbolo rinktinėje žaidė pirmąsias Lietuvos rinktinės tarpvalstybines rungtynes su Estija (1923 m. birželio 24 d.).

Metai Generic football.png Komanda
1922 Aviacija Kaunas
19221924 LFLS Kaunas

Krepšinis

Pirmųjų oficialių krepšinio rungtynių Lietuvoje (1922 m. balandžio 23 d.) dalyvis, žaidęs Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komandoje, kuri tapo pirmąja Lietuvos krepšinio čempione. 1924 m. tapo vienu iš keturių pirmųjų krepšinio teisėjų, kuriems buvo pripažinta tuo metu aukščiausia kvalifikacinė kategorija.

Žiemos sportas

1926 m. pirmojo Lietuvos ledo ritulio čempionato dalyvis, žaidęs čempione tapusioje Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos ekipoje. 1924 m. tapo greitojo čiuožimo 3 rekordų autoriumi: 500 m (1 min 07,4 s), 3000 m (9 min 05,0 s), 5000 m (14 min 42 s).

Kitas sportas

Dalyvavo pirmajame 1921 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionate kur pelnė sidabrą ieties metime. Įrankį numetė 34,40 m. 1923 m. gruodžio 29 d. surengė pirmąsias oficialias bokso varžybas Lietuvoje.

Šeima[taisyti | redaguoti kodą]

1924 m. vedė Jaunutę Škėmaitę, susilaukė dukters Nijolės.

Vėl Jungtinėse Valstijose[taisyti | redaguoti kodą]

1927 m. išvyko į Ameriką aplankyti giminių, kelionės metu stebėjo Čarlzo Lindbergo (Charles Lindbergh) priėmimą Paryžiuje (pirmasis solo skridimas per Atlanto vandenyną). Jau išvykdamas iš Lietuvos turėjo aiškius planus grįžti lėktuvu. Amerikoje dalyvavo lėktuvų lenktynėse, buvo įkūręs aeroklubus bei aviacijos mokyklas, pasiekė siuntinio pristatymo greičio rekordą, skraidė civilinėje aviacijoje.

19291931 m. dirbo Čikagos Polvokio (Pal-Waukee) aerouoste prekybinės aviacijos lakūnu ir instruktoriumi. Čia išmoko valdyti visų tipų Amerikoje gaminamus lėktuvus, tarp jų ir trimotorį dvylikos keleivių lėktuvą.

Pirmojo pasaulinio karo pasekmės ir sunkus darbas kaupiant lėšas skrydžiui atsiliepė Dariaus sveikatai – 1929 m. žiemą jis susirgo plaučių tuberkulioze. Gydėsi, tris žiemas praleido šiltose Kolorado, Arizonos ir Floridos valstijose. Po kiek laiko sveikata pasitaisė.

„Lituanicos“ pilotai
Paminklas Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui katastrofos vietoje

Bibliografija[taisyti | redaguoti kodą]

  • Beisbolo žaidimas (1924 m.);
  • Basketbolo žaidimas (krepšiasvydis) ir Lietuvos sporto lygos oficialės basketbolo taisyklės 1926–1927 metams (1926 m.).

Transatlantinis skrydis[taisyti | redaguoti kodą]

Nuo pat sugrįžimo į JAV Darius rengėsi skristi į Lietuvą. Jam pavyko surasti bendraminčių – Stasį Girėną (Stanislovą Tomą Girskį, Girčių). Jie kartu rengė Amerikos lietuvių aviacijos šventes, iš savo santaupų, suaukotų bei pasiskolintų pinigų įsigijo ir perstatė lėktuvą Belanca CH 300 Pacemaker, vėliau nudažytą oranžine spalva ir pavadintą „Lituanica“.

1933 m. liepos 15 dieną kartu su Stasiu Girėnu lėktuvu „Lituanica“ išskrido iš Niujorko į Kauną. Jų skrydis nutrūko po 37 val. 11 min. tuometinėje Vokietijoje, ties Kuhdamu (dab. Pščelnikas, Lenkija). Katastrofos aplinkybės taip ir liko miglotos.

Atminimas[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvių lakūnai buvo pirmieji, oficialiai iš JAV į Europą skraidinę oro paštą. Steponas Darius ir Stasys Girėnas palaidoti Kaune, Aukštųjų Šančių karių kapinėse. Jų lėktuvo nuolaužas ir skrydžiui skirtą ekspoziciją galima apžiūrėti Vytauto Didžiojo karo muziejuje. „Lituanicos“ skraidanti kopija eksponuojama Aviacijos muziejuje Aleksote, šalia Dariaus ir Girėno aerodromo. Legendinių lakūnų atminimui Kaune pastatytas paminklas.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Darius ir Girėnas: dokumentai, laiškai, atsiminimai / Nijolė Dariūtė-Maštarienė, Algirdas Gamziukas, Gytis Ramoška. – K.: Lietuvos technikos muziejus „Plieno sparnai“, 1991. – 162, [1] p., [5] iliustr. lap. – ISBN 5-89942-599-7
  • Darius ir Girėnas: albumas / parengė Nijolė Dariūtė-Maštarienė. – K.: Šviesa, 1991. – 159 p. – ISBN 5-430-00843-5
  • Steponas Gečas. Steponas Darius kariuomenėje ir Lietuvos sporte. – V.: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, 2005. – 229, [3] p. (Lietuvos kariuomenės istorija). – ISBN 9986-738-72-5

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]