Ignalina
-
Kitos reikšmės – Ignalina (reikšmės).
| Ignalina | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
.png) |
||||||||||||||||
 |
||||||||||||||||
  Ignalina
|
||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) |
||||||||||||||||
| Valstybė: |  Lietuva |
|||||||||||||||
| Apskritis: |  Utenos apskritis |
|||||||||||||||
| Savivaldybė: | Ignalinos rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Gyventojų : | 5 949 | |||||||||||||||
| Plotas: | 6,9 km² | |||||||||||||||
| Tankumas : | 862 žm./km² | |||||||||||||||
| Altitudė: | 165 m | |||||||||||||||
| Pašto kodas: | LT-30001 | |||||||||||||||
 Vikiteka: |
IgnalinaVikiteka | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Ignalina – miestas šiaurės rytų Lietuvoje, Utenos apskrityje, 110 km į šiaurę nuo Vilniaus. Ignalinos rajono savivaldybės centras, Ignalinos miesto seniūnija, apylinkių seniūnijos centras, kurortinė teritorija. Pro miestą eina Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis. Urbanistikos paminklas.
Mieste stovi medinė Ignalinos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia (pastatyta 1999 m.), geležinkelio stotis (aikštėje – 19 m aukščio paminklas tremtiniams, pastatytas 1989 m., autoriai Juozapas Jakštas ir Valdas Ozarinskas), yra rajono centrinė ligoninė, paštas (LT-30001). Prie Žaliojo ežero šiaurinio kranto – sporto ir pramogų centras, Lietuvos žiemos sporto centras, Gavio ežero paplūdimyje – 47 m ilgio „vandens kalneliai“.
Ignalinos atominė jėgainė yra ne Ignalinos, bet Visagino mieste – XX a. 2-ojoje pusėje statant elektrinę pastaroji gyvenvietė tik kūrėsi (tuomet – Sniečkaus pavadinimu), todėl jėgainė pavadinta artimiausio miesto vardu.
Turinys |
Gamta ir geografija [taisyti]
Ignalina išsidėsčiusi ežeringame krašte – mieste telkšo Žaliasis (arba Šiekštys), Gavaitis, greta miesto – Gavys, Paplovinis, Palaukinis, Ilgis, Juodinis, Agarinis, Gulbinis, Mekšrinis. Ignalinos regione yra per 209 ežerus, kurie žavi ne tik vietinius, bet atvykstančius.
Istorija [taisyti]
Miesto apylinkėse žmonių gyventa jau IX a. (liudija rasti to laikmečio pilkapynai ir senkapiai). Manoma kad teritorija, kur įsikūrusi Ignalina, priklausė Nalšiai, kuri rašytiniuose šaltiniuose minima 1229–1298 m.
Ignalina pirmąkart paminėta 1810 m., kai Ignas Tyzenhauzas nusipirko Gineitiškio palivarką ir prijungė jį prie Ignalinos arba Vyžuonos. 1862 m. nutiesus Peterburgo–Varšuvos geležinkelį, į rytus nuo Ignalinos palivarko buvo pastatyta medinė geležinkelio stotis. XIX a. pabaigoje Ignalina buvo linijinio plano, medinių namelių formuojama gyvenvietė.
XX a. tarpukariu lenkams okupavus Vilniaus kraštą, geležinkelio reikšmė sumažėjo ir Ignalina nustojo plėstis, tačiau po II pasaulinio karo ėmė augti. 1950 m. Ignalinai suteiktas miesto statusas (iki tol buvo miestelis) ir ji tapo rajono centru. Miestas sovietmečiu plėtotas kaip turizmo centras, todėl pramonė liko nuošalyje (Didžiasalis, Visaginas). 1997 m. patvirtintas naujasis Ignalinos herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| 1925–1939 m. | Daugėliškio valsčius | Švenčionių apskritis | Vilniaus vaivadija (Lenkija) |
| 1939–1941 m. | Ignalinos valsčiaus centras | Švenčionėlių apskritis | |
| 1941–1950 m. | Švenčionių apskritis | ||
| 1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Ignalinos apylinkės centras | Ignalinos rajono centras | Vilniaus sritis |
| 1953–1995 m. | |||
| nuo 1995 m. | Ignalinos miesto seniūnija, Ignalinos seniūnijos centras | Ignalinos rajono savivaldybės centras | Utenos apskritis |
Pavadinimo kilmė [taisyti]
Miesto pavadinimas yra asmenvardinės kilmės, nuo vyriško vardo Ignas. Tačiau tiksliai nežinoma, ar tai nuo buvusio palivarko valdovo Igno Kaminskio, ar nuo vėliau jį nusipirkusio didiko Igno Tyzenhauzo vardo. Ignalinos vardas kilęs ne nuo pagrindinės lyties Ignas, bet nuo mažybinės formos Ignelis (tarmiškai Ignalis). Manoma, kad pirmesnė forma buvusi Ignelinė ar Ignalinė, tačiau dėl slavų kalbų (lenkų, gudų ar rusų) įtakos ji pavirto Ignalina.
Liaudies etimologija Ignalinos vardo atsiradimą aiškina legendiškai: pasakojama apie nelaimingą, žmonių prakeiktą ir Ilgio ežere paskandintą kunigaikščio Budrio dukters Linos (ar Alinos) ir kryžiuočių belaisvio Igno meilę. Ilgio ežero vietoje stovėjusi kunigaikščio Budrio pilis. Jis turėjęs 9 sūnus ir gražuolę dukrą Liną, kurios akys buvusios mėlynos kaip žydintys linai. Kryžiuočiams užpuolus kraštą, Budrys su sūnumis išjojęs ginti tėvynės ir negrįžęs. Po mūšio Lina išėjusi į miškus ieškoti savo artimųjų, bet radusi sužeistą kryžiuočių riterį Ignč, kurį slapta slaugiusi ir išgydžiusi. Jaunuoliai jau ruošėsi vestuvėms, tačiau Perkūnas supykęs, kad amžinas lietuvių priešas kryžiuotis ateis šeimininkauti į pilį, trenkęs į pilį ir ją sudaužęs. Pilis prasmegusi skradžiai žemę, o toje vietoje ėmė trykšti šaltinis. Sakoma, kad ši meilė nemirtinga, ežero šlaite trykšta skaidriu šaltinėliu, Linos ašaromis arba Alina vadinamu. Sakoma, kad ežere pučiant vėjui girdėti Linos rauda. Kuomet tarp gražiųjų ežerų ir kalvų atsirado nedidelis miestelis, žmonės jį pavadino Ignalina, kad amžiais minėtų tą nepaprastą Igno ir Linos meilę. Rašytojas Vytautas Žeimantas 2004 m. sukūrė kitą, literatūrinę Ignalinos vardo kilmės legendą – Ignalinos legendą (Lietuvos aidas, 2004, kovo 24).
Gyventojai [taisyti]
 |
|||||||||||
| 1866 m. | 1931 m. | 1959 m.sur.[1] | 1970 m.sur. | 1974 m.[2] | 1976 m.[3] | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2010 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 85 | 1 500 | 2 466 | 3 488 | 3 900 | 4 400 | 4 927 | 6 872 | 6 591 | 5 949 | ||
|
|||||||||||
Švietimo ir ugdymo įstaigos [taisyti]
- Ignalinos skyrius prie Visagino verslo ir technologijų profesinio mokymo centro
- Ignalinos rajono gimnazija
- Ignalinos Česlovo Kudabos pagrindinė mokykla
- Ignalinos mokykla-darželis „Šaltinėlis“
- Ignalinos viešoji biblioteka
Sportas [taisyti]
Futbolas [taisyti]
Susisiekimas [taisyti]
Mieste susikerta 114 Molėtai–Kaltanėnai–Ignalina ir 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai .
|
|
Miestų partnerystė [taisyti]
Biurenas, 
Vokietija- Helės komuna,
Danija 
Kongsvingerio komuna, 
Norvegija
Nord Odalio komuna, Norvegija
Prachaticė, 
Čekija
Serockas, 
Lenkija
.svg){kind=small}
Miestas dalyvauja Euroregiono „Ežerų kraštas“ programoje kartu su:
Baltarusijos Braslavo, Gluboko, Miorų, Pastovių, Verchnedvinsko rajonais;
Latvijos Daugpilio, Rėzeknės, Kraslavos, Preilių rajonas bei Daugpilio, Rėzeknės miestais;
Lietuvos Švenčionių, Utenos, Zarasų rajonais ir Visaginu.
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ Ignalina. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 635 psl.
- ↑ Ignalina. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas, 401 psl.
- ↑ Vincas Brazauskas, Algimantas Miškinis ir kt. Ignalina. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 41 psl.
Nuorodos [taisyti]
- Ignalina. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 729 psl.
- Ignalinos žemėlapis per balticmaps.eu
Ceikiniai | Didžiasalis | Dūkštas | Ignalina | Kazitiškis | Linkmenys | Mielagėnai | Naujasis Daugėliškis | Rimšė | Tverečius | Vidiškės
