Vilkija
-
Kitos reikšmės – Vilkija (reikšmės).
| Vilkija | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 |
||||||||||||||||
 |
||||||||||||||||
  Vilkija
|
||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) |
||||||||||||||||
| Valstybė: |  Lietuva |
|||||||||||||||
| Apskritis: |  Kauno apskritis |
|||||||||||||||
| Savivaldybė: | Kauno rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Gyventojų : | 2 263 | |||||||||||||||
| Plotas: | 2,700 km² | |||||||||||||||
| Tankumas : | 838 žm./km² | |||||||||||||||
| Pašto kodas: | LT-54015 | |||||||||||||||
 Vikiteka: |
VilkijaVikiteka | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Vilkija – miestas Kauno rajone, šalia kelio 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda , 25 km į šiaurės vakarus nuo Kauno, dešiniajame Nemuno krante. Urbanistikos paminklas, savitas kalvų miestas, išsidėstęs Vilkijos kalvagūbryje (80–90 m virš jūros lygio). Vilkijos seniūnija, yra apylinkių seniūnijos centras.
Mieste stovi neogotikinė Vilkijos Šv. Jurgio bažnyčia (pastatyta 1908 m.), yra Vilkijos gimnazija, biblioteka (nuo 1939 m.), aukštesnioji liaudies amatų mokykla, žemės ūkio mokykla, paštas, slaugos ligoninė.
Miesto kapinėse yra paminklas rezistentams. Senosiose kapinėse yra trys XIX a. nežinomų liaudies meistrų mūriniai (architektūros paminklai) koplytstulpiai, knygnešių daraktorių kapas. Išliko namas, kuriame 1862–1864 m. gyveno tautosakinikas Antanas Juška (1819–1880), yra A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejus (klebonijos pastate; rengiamos parodos, organizuojamos ekskursijos po apylinkes). Išlikusios žydų kapinės. Stovi Šv. Juozapo koplytstulpis (pastatytas 1992 m. minint 200-ąsias metines, kai Vilkijai suteikta Magdeburgo teisė), Šv. Florijono skulptūra.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Vilkija minima nuo 1364 m. (kaip Wilkenbethe, nors kai kurie šaltiniai nurodo 1426 m.), 1369 m. sunaikinta Vilkijos pilis (arba Paštuvos pilis, dabartiniame Jaučakių kaime). 1430 m. rugsėjo 22 d. Vilkiją mini Ldk Vytautas laiške kryžiuočių magistrui P. Rusdorfui. 1450 m. Gdansko pirklių dokumentuose minima Vilkijos muitinė – pirmoji lietuvių muitinė prie Nemuno. Pro Vilkiją ėjo sausumos ir vandens prekybos keliai Vilnius–Karaliaučius, kas skatino gyvenvietės augimą.
Nuo 1512 m. minimas Vilkijos miestas (patekęs į 1529–1567 m. neprivilegijuotų LDK miestų sąrašą), vėliau miesto teises prarado. Čia buvo Ldk Vilkijos dvaras, kurį 1549 m. Žygimantas Augustas užrašė Barborai Radvilaitei. [3] Čia buvo LDK Vilkijos dvaras. 1792–1795 m. Vilkija vėl buvo miestas – 1792 m. kovo 20 d. Stanislovas Augustas suteikė miesto teises ir herbą, bet tų metų viduryje, kai krašte įsigalėjo rusų palaikomi naujų miestų priešininkai, Vilkijos savivalda tikriausiai buvo uždaryta, nors T. Kosciuškos sukilimo metu ji galėjo atgyti, kadangi 1794 m. minimi savivaldos pareigūnai. Miestelėnai su naująja Rusijos administracija dėl savivaldos teisių kovojo iki XIX a. 3-ojo dešimtmečio, bet jų neatgavo.
1919 m. atidaryta pirmoji Vilkijos mokykla.
Po II pasaulinio karo, 1950 m. Vilkija susigrąžino miesto teises, trumpam buvo apskrities, o po to – rajono centru. Sovietmečiu buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, veikė profesinė technikos mokykla (žemės ūkio mechanizacija, vaisių ir daržovių auginimas), žvėrininkystės fermos prie miesto.
1998 m. patvirtintas naujasis Vilkijos herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| nuo 1486 m. | Vilkijos valsčiaus centras | ||
| XVI a. vidurys | Žemaitijos seniūnija | ||
| XVII a. | ? | ||
| XIX a. pradžia – 1919 m. | ? | ||
| 1919–1948 m. | Kauno apskritis | ||
| 1948–1950 m. | Vilkijos apskrities centras | ||
| 1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas | Vilkijos rajono centras | Kauno sritis |
| 1953–1962 m. | |||
| 1962–1963 m. | Kauno rajonas | ||
| 1963–1995 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Vilkijos apylinkės centras | ||
| 1995– | Vilkijos seniūnija, Vilkijos apylinkių seniūnijos centras | Kauno rajono savivaldybė | Kauno apskritis |
[taisyti] Pavadinimo kilmė
Vilkijos pavadinimas atsirado tada, kai žmonės, gyvenantys kitoje Nemuno pusėje, pavyzdžiui, dabartiniuose Mikytuose, girdėjo toje vietoje, kur dabar yra Vilkijos apylinkės, staugiančias gaujas vilkų. Nuo to laiko šis kraštas vadinamas Vilkija, o pavadinimas galėjęs kilti iš žodžių junginio vilkų gauja.
[taisyti] Gyventojai
 |
|||||||
| 1862 m.*[2] | 1970 m.sur.[4] | 1976 m.[5][6] | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 181 | 2 286 | 2 400 | 2 371 | 2 629 | 2 338 | ||
|
|||||||
|
|||||||
[taisyti] Žymūs žmonės
- 1863 m. pabaigoje sukilimo metu prie Vilkijos į nelaisvę pateko vienas vadų A. Mackevičius (1828–1863) – po to jis nuvežtas į Kauną ir nužudytas.
- Rašytojas Petras Cvirka (1909–1947) mokėsi Vilkijoje 1922–1926 m.
- Tautosakininkas Antanas Juška (1819–1880) gyveno Vilkijoje 1862–1864 m.
[taisyti] Išnašos
- ↑ Вильки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 6 (11) : Венцано — Винона. С.-Петербургъ, 1892., 373 psl. (rus.)
- ↑ 2,0 2,1 Вилькiя. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 458 psl. (rus.)
- ↑ Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 123 p.
- ↑ Vilkija. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 758 psl.
- ↑ Vilkija. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 252 psl.
- ↑ Vilkija. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, 524 psl.
- Vilkija. Mūsų Lietuva, T. 2. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. - 327 psl.
[taisyti] Nuorodos
Akademija | Babtai | Bubiai | Čekiškė | Domeikava | Ežerėlis | Garliava | Giraitė | Kačerginė | Karmėlava | Kluoniškiai | Kulautuva | Lapės | Linksmakalnis | Mastaičiai | Neveronys | Noreikiškės | Piliuona | Raudondvaris | Ringaudai | Rokai | Samylai | Užliedžiai | Vandžiogala | Vilkija | Zapyškis
