Lazdijai

Lazdijai
Lazdijai 54°14′10″N 23°31′0″E
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė:	Lietuva
Apskritis:	Alytaus apskritis
Savivaldybė:	Lazdijų rajono savivaldybė
Gyventojų (2010):	4 792
Plotas:	4,8 km²
Tankumas (2010):	998 žm./km²
Altitudė:	126 m
Pašto kodas:	LT-67001
Vikiteka:	LazdijaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) Vardininkas: Lazdìjai Kilmininkas: Lazdìjų Naudininkas: Lazdìjams Galininkas: Lazdijùs Įnagininkas: Lazdìjais Vietininkas: Lazdìjuose
lenk. Łoździeje rus. Лоздзее

Lazdijai – miestas Alytaus apskrityje, 52 km į pietvakarius nuo Alytaus, 7 km nuo sienos su Lenkija. Lazdijų rajono savivaldybės ir apylinkių seniūnijos centras, Lazdijų miesto seniūnija.

Yra paštas (LT-67001). Šalia miesto veikė Lazdijų-Aradnykų pasienio punktas.

Miesto gimtadienis – gegužės 17 d.

Geografija

Per Lazdijus į Rimiečio ežerą teka Raišupio upelis, į pietus yra Baltajo ežeras, įrengtas pliažas. 3 km į šiaurės rytus yra Metelių regioninis parkas. Į pietvakarius nuo miesto įsikūręs Lazdijų kaimas.

1969 m. kovą užfiksuotas rekordinis Lietuvoje įšalas – 145 cm.

Istorija

Nuo Lazdijų 2 km į pietus yra Papalazdijų piliakalnis. 1532 m. Lazdijai minimi kaip valdovo dvaras ir Lazdijų seniūnija. Valdovas Žygimantas Augustas prie Lazdijos upelio paskyrė žemės plotą miestui kurtis, gyvenvietė minima nuo 1561 m. Apie 1560 m. pastatyta pirmoji medinė bažnyčia, 1571 m. čia jau veikė pradinė mokykla. 1574 m. minima Lazdijų seniūnija. 1597 m. gegužės 17 d. karalius Zigmantas Vaza Lazdijams suteikė Magdeburgo teises, herbą ir turgaus bei prekymečių privilegiją – ši data laikoma Lazdijų gimtadieniu.

1795–1807 m. priklausė Prūsijai; mieste veikė Vygrių apskrities administracinės įstaigos. Apie 1800 m. čia buvo karališkasis Lazdijų dvaras. Miestą siaubė daug gaisrų – 1857 m., 1879 m., 1886 m., 1922 m., 1923 m. XIX a. – XX a. pradžioje buvo valsčiaus centras. 1908 m. įsteigtas „Žiburio“ draugijos skyrius. 1919–1941 m. Lazdijai buvo Seinų, 1941–1950 m. Lazdijų apskrities centras. 1920 m. iš Seinų atkelta „Žiburio“ gimnazija.

Per Antrąjį pasaulinį karą 1941 m. ir 1944 Lazdijai labai sugriauti. Per nacių okupaciją 1941 m. lapkričio 3 d. Katkiškėje prie Lazdijų nužudyta 1500 miesto ir apylinkių žydų. Po Antrojo pasaulinio karo) apylinkėje veikė Lietuvos partizanų Tauro apygardos Šarūno rinktinės Lazdijų batalionas. TSRS valdžia 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. ištrėmė 186 miesto gyventojus.

1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Nuo 1950 m. Lazdijai – rajono centras. 1988 m. rugsėjo 25 d. Lazdijų Sąjūdžio rėmimo grupė Veisiejuose surengė pirmąjį Lazdijų rajone gyventojų mitingą.

Po karo pastatytas gyvenamųjų namų kvartalas, universalinė parduotuvė, kavinė, yra Lazdijų ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros centras, senelių namai, meteorologinė stotis.

Lazdijų herbas atkurtas 1994 m.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1532, 1574 m.	Lazdijų seniūnijos centras
XVIII a. – 1794 m.	Lazdijų vaitystės centras, Lazdijų seniūnijos centras
1795–1807 m.	?	Vygrių apskrities centras	Prūsija
XIX a.	Lazdijų valsčiaus centras
XX a. pradžia		Seinų apskritis
1919–1941 m.		Seinų apskrities centras
1941–1950 m.		Lazdijų apskrities centras
1950–1953 m.	Lazdijų apylinkės centras	Lazdijų rajono centras	Kauno sritis
1953–1995 m.
1995–	Lazdijų miesto seniūnija, Lazdijų seniūnijos centras	Lazdijų rajono savivaldybės centras	Alytaus apskritis

Pavadinimo kilmė

Lazdijų miesto pavadinimas kilo pagal upelį, kuris teka pro miestą – Lazdiją (kitas Raišupio upelio vardas). Tačiau nėra aišku, kaip atsirado Lazdijos pavadinimas. Manoma, kad Raišupio pavadinimas yra jotvingiškas ir buvo susijęs su žodžiu riešutas; kadangi Lietuvoje riešutai auga ant lazdynų, todėl tikriausiai ir atsirado upelio pavadinimas Lazdija (vadinama ir Lazda).

Architektūra

Lazdijų planas spindulinis, centre yra stačiakampė aikštė, kiek į pietus – miesto parkas. Svarbiausi statiniai:

• Pseudobazilikinė dvibokštė Lazdijų Šv. Onos bažnyčia, pastatyta 1895 m., architektas E. Lipskis.
• Stačiatikių cerkvė.
• Nepriklausomybės, pastatytas 1938 m., atstatytas 1990 m.,
• Paminklas Lazdijų rajono rezistentams ir kitų okupacijų aukoms atminti, pastatytas 1993; skulptorius Jurgis Nevulis.
• 5 km į vakarus išliko XIX a. Aštriosios Kirsnos dvaras.
• Lazdijų krašto muziejus, įkurtas 1995 m. ir jo padaliniai: Laisvės kovų muziejus „Kraujo takais“ ir Motiejaus Gustaičio memorialinis muziejus.

miesto kapinės, evangelikų liuteronų senosios kapinės, žydų genocido aukų kapinės, sovietinių karių kapinės.

Kultūra, švietimas

Lazdijuose yra M. Gustaičio gimnazija, du darželiai-mokyklos („Kregždutė“ ir „Vyturėlis“), meno mokykla, dvi bibliotekos, rajono ugdymo ir globos centras „Židinys“, kultūros, švietimo, verslo informacijos, kūno kultūros ir sporto, turizmo informacijos centrai, kultūros namai, sporto klubas „Sakalas“ ir kiti klubai,

Leidžiami laikraščiai: „Dzūkų žinios“ (nuo 1995 m.), „Ryto žvaigždė“ (nuo 1996 m.), „Lazdijų reklama“ (nuo 2001 m.).

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1800 m. ir 2006 m.
1800 m.	1896 m.*	1897 m.sur.	1923 m.sur.	1959 m.sur.	1970 m.sur.
1 517	3 151	2 538	2 364	3 109	3 842
1974 m.	1976 m.	1979 m.sur.	1989 m.sur.	2001 m.sur.	2006 m.
4 100	4 300	4 364	5 485	5 140	4 914
* pagal enciklopedijos išleidimo metus.
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

• Lazdijų mokykloje direktoriumi dirbo pedagogas ir poetas Motiejus Gustaitis (1870–1927). Palaidotas miesto kapinėse.
• Lazdijuose 1928–1931 m. mokytojavo poetė Salomėja Nėris (1904–1945). Išlikęs namas, kuriame ji gyveno – tas pats, kuriame lig tol gyveno jau miręs M. Gustaitis. Dabar šiame name yra Lazdijų krašto muziejus, o jame − S. Nėriai skirta ekspozicija.

Lazdijuose gimė:

• Ignas Albavičius, JAV lietuvių kunigas, visuomenės veikėjas.
• Daiva Balčiūnienė, teisininkė, Joniškio rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• Linas Bieliauskas (1960), gydytojas, Marijampolės savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• Asta Černiauskienė, Leipalingio pagrindinės mokyklos direktorė.
• Valentina Karatajūtė-Talimaa, geologė, paleontologė, habilituota fizinių mokslų daktarė.
• Leonas Povilas Lingaitis, inžinierius mechanikas.
• Marijonas Mikutavičius, žurnalistas, aktorius, televizijos laidų vedėjas.
• Vaidutė Strazdienė, pedagogė, Vilniaus miesto politinė ir visuomenės veikėja.
• Rimas Sujeta, Kalvarijos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• Edmundas Štreimikis, ekonomistas, politinis veikėjas.
• Virgaudas Taletavičius, gydytojas, Lietuvos politinis veikėjas.
• Arūnas Valinskas, televizijos laidų, šou bei renginių vedėjas, šou verslininkas, Tautos prisikėlimo partijos įkūrėjas.
• Bitė Vilimaitė, rašytoja.
• Leonas Zmirskas, teatro ir kino aktorius.
• Eimantas Skrabulis

Ekonomika

XX a. ketvirtame dešimtmetyje Lazdijuose veikė 4 bankai ar jų skyriai, žemės ūkio kooperatyvas, pieninė, 3 malūnai, amatininkų dirbtuvės, lentpjūvė, elektrinė. 1960 m. įkurtas Kauno „Baltijos“ siuvimo gamybinio susivienijimo cechas, dab bendrovės „Kauno Baltija“ Lazdijų siuvimo baras. Yra statybų bendrovė „Lazdista“.

Miestų partnerystė

• Lukuvas, Lenkija

Nuorodos

• Lazdijai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 476 psl.

Vikižodynas

Svarbiausios gyvenvietės Lazdijų rajone

Aštrioji Kirsna | Avižieniai | Kapčiamiestis | Krosna | Kučiūnai | Lazdijai | Noragėliai | Rudamina | Seirijai | Šeštokai | Šventežeris | Teizai | Veisiejai