Lazdijai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Lazdijai
   Lazdijai COA.gif   
Lazdijai.jpg

Lazdijai
54°14′10″N 23°31′0″E / 54.23611°N 23.51667°E / 54.23611; 23.51667 (Lazdijai)Koordinatės: 54°14′10″N 23°31′0″E / 54.23611°N 23.51667°E / 54.23611; 23.51667 (Lazdijai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis: Alytaus apskritis Alytaus apskritis
Savivaldybė: Lazdijų rajono savivaldybė
Gyventojų (2013): 4 396
Plotas: 4,8 km²
Tankumas (2013): 916 žm./km²
Altitudė: 126 m
Pašto kodas: LT-67001
Commons-logo.svg Vikiteka: LazdijaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)
Vardininkas: Lazdìjai
Kilmininkas: Lazdìjų
Naudininkas: Lazdìjams
Galininkas: Lazdijùs
Įnagininkas: Lazdìjais
Vietininkas: Lazdìjuose

lenk. Łoździeje [1] rus. Лоздзее [2]

Savivaldybė
Aikštė prie bažnyčios
Vilniaus gatvė
Meno mokykla
Skveras prie kultūros centro

Lazdijai – miestas Alytaus apskrityje, 52 km į pietvakarius nuo Alytaus, 7 km nuo sienos su Lenkija. Lazdijų rajono savivaldybės ir apylinkių seniūnijos centras, Lazdijų miesto seniūnija.

Yra paštas (LT-67001). Šalia miesto veikė Lazdijų-Aradnykų pasienio punktas.

Miesto gimtadienis – gegužės 17 d.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Nuo Lazdijų 2 km į pietus yra Papalazdijų piliakalnis. 1532 m. Lazdijai minimi kaip valdovo dvaras ir Lazdijų seniūnija. Valdovas Žygimantas Augustas prie Lazdijos upelio paskyrė žemės plotą miestui kurtis, gyvenvietė minima nuo 1561 m. Apie 1560 m. pastatyta pirmoji medinė bažnyčia, 1571 m. čia jau veikė pradinė mokykla. 1574 m. minima Lazdijų seniūnija. 1597 m. gegužės 17 d. karalius Zigmantas Vaza Lazdijams suteikė Magdeburgo teises, herbą ir turgaus bei prekymečių privilegiją – ši data laikoma Lazdijų gimtadieniu.

17951807 m. priklausė Prūsijai; mieste veikė Vygrių apskrities administracinės įstaigos. Apie 1800 m. čia buvo karališkasis Lazdijų dvaras. Miestą siaubė daug gaisrų – 1857 m., 1879 m., 1886 m., 1922 m., 1923 m. XIX–XX a. pradžioje buvo valsčiaus centras. 1908 m. įsteigtas „Žiburio“ draugijos skyrius. 19191941 m. Lazdijai buvo Seinų, 1941–1950 m. Lazdijų apskrities centras. 1920 m. iš Seinų atkelta „Žiburio“ gimnazija.

Per Antrąjį pasaulinį karą 1941 m. ir 1944 m. Lazdijai labai sugriauti. Per nacių okupaciją 1941 m. lapkričio 3 d. Katkiškėje prie Lazdijų nužudyta 1500 miesto ir apylinkių žydų. Po karo apylinkėje veikė Lietuvos partizanų Tauro apygardos Šarūno rinktinės Lazdijų batalionas. Sovietų valdžia 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. ištrėmė 186 miesto gyventojus.

Po karo pastatytas gyvenamųjų namų kvartalas, universalinė parduotuvė, kavinė, yra Lazdijų ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros centras, senelių namai, meteorologinė stotis. [3] 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Nuo 1950 m. Lazdijai – rajono centras. 1988 m. rugsėjo 25 d. Lazdijų Sąjūdžio rėmimo grupė Veisiejuose surengė pirmąjį Lazdijų rajone gyventojų mitingą. 1994 m. atkurtas Lazdijų herbas. [4]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1532, 1574 m. Lazdijų seniūnijos centras
XVIII a. – 1794 m. Lazdijų vaitystės centras, Lazdijų seniūnijos centras
17951807 m.  ? Vygrių apskrities centras Prūsija
XIX a. Lazdijų valsčiaus centras
XX a. pradžia Seinų apskritis
19191941 m. Seinų apskrities centras
1941–1950 m. Lazdijų apskrities centras
1950–1953 m. Lazdijų apylinkės centras Lazdijų rajono centras Kauno sritis
1953–1995 m.
nuo 1995 m. Lazdijų miesto seniūnija, Lazdijų seniūnijos centras Lazdijų rajono savivaldybės centras Alytaus apskritis


Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Lazdijų miesto pavadinimas kilo pagal upelį, kuris teka pro miestą – Lazdiją (kitas Raišupio upelio vardas). Tačiau nėra aišku, kaip atsirado Lazdijos pavadinimas. Manoma, kad Raišupio pavadinimas yra jotvingiškas ir buvo susijęs su žodžiu riešutas; kadangi Lietuvoje riešutai auga ant lazdynų, todėl tikriausiai ir atsirado upelio pavadinimas Lazdija (vadinama ir Lazda).

Architektūra[taisyti | redaguoti kodą]

Lazdijų planas spindulinis, centre yra stačiakampė aikštė, kiek į pietus – miesto parkas. Svarbiausi statiniai:

  • Pseudobazilikinė dvibokštė Lazdijų Šv. Onos bažnyčia, pastatyta 1895 m. (archit. E. Lipskis)
  • Lazdijų sentikių cerkvė
  • 5 km į vakarus išliko XIX a. Aštriosios Kirsnos dvaras
  • Nepriklausomybės paminklas, pastatytas 1938 m., atstatytas 1990 m.,
  • Paminklas Lazdijų rajono rezistentams ir kitų okupacijų aukoms atminti, pastatytas 1993 m. (skulpt. Jurgis Nevulis)
  • Lazdijų krašto muziejus, įkurtas 1995 m. ir jo padaliniai: Laisvės kovų muziejus „Kraujo takais“ ir Motiejaus Gustaičio memorialinis muziejus
  • Miesto kapinės, evangelikų liuteronų senosios kapinės, žydų genocido aukų kapinės, sovietinių karių kapinės

Lazdijai, švietimo centras.JPG

Kultūra, švietimas[taisyti | redaguoti kodą]

Lazdijuose yra M. Gustaičio gimnazija, du darželiai-mokyklos („Kregždutė“ ir „Vyturėlis“), meno mokykla, dvi bibliotekos, rajono ugdymo ir globos centras „Židinys“, kultūros, švietimo, verslo informacijos, kūno kultūros ir sporto, turizmo informacijos centrai, kultūros namai, sporto klubas „Sakalas“ ir kiti klubai. 2000 m. atsidarė modernus Lazdijų sporto centras.

Leidžiami laikraščiai: „Dzūkų žinios“ (nuo 1995 m.), „Ryto žvaigždė“ (nuo 1996 m.), „Lazdijų reklama“ (nuo 2001 m.).

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1800 m. ir 2013 m.
1800 m. 1896 m.*[2] 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1974 m.
1 517 3 151 2 538 2 364 3 109 3 842 4 100
1976 m.[5] 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2006 m. 2010 m. 2013 m.
4 300 4 364 5 485 5 140 4 828 4 631 4 396
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus.


Tautinė sudėtis[taisyti | redaguoti kodą]

2001 m. gyveno 5140 žmonės:

2011 m. gyveno 4531 žmonės:

  • Lietuviai – 96,13% (4356)Lazdijai, mokykla Vyturėlis.JPG
  • Rusai – 2,36% (107)
  • Lenkai – 0,37% (17)
  • Kiti – 1,12% (51)

Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

  • Lazdijų mokykloje direktoriumi dirbo pedagogas ir poetas Motiejus Gustaitis (1870–1927). Palaidotas miesto kapinėse.
  • Lazdijuose 1928–1931 m. mokytojavo poetė Salomėja Nėris (1904–1945). Išlikęs namas, kuriame ji gyveno – tas pats, kuriame lig tol gyveno jau miręs M. Gustaitis. Dabar šiame name yra Lazdijų krašto muziejus, o jame − S. Nėriai skirta ekspozicija.

Lazdijuose gimė:

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

XX a. ketvirtame dešimtmetyje Lazdijuose veikė 4 bankai ar jų skyriai, žemės ūkio kooperatyvas, pieninė, 3 malūnai, amatininkų dirbtuvės, lentpjūvė, elektrinė. 1960 m. įkurtas Kauno „Baltijos“ siuvimo gamybinio susivienijimo cechas, dab. bendrovės „Kauno Baltija“ Lazdijų siuvimo baras. Yra statybų bendrovė „Lazdista“.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Per Lazdijus į Rimiečio ežerą teka Raišupio upelis, į pietus yra Baltajo ežeras, įrengtas pliažas. 3 km į šiaurės rytus yra Metelių regioninis parkas. Į pietvakarius nuo miesto įsikūręs Lazdijų kaimas.

1969 m. kovą užfiksuotas rekordinis Lietuvoje įšalas – 145 cm.

Susisiekimas[taisyti | redaguoti kodą]

Lazdijų pagrindiniai keliai yra  132  AlytusSeirijaiLazdijai  į rytus,  134  LeipalingisLazdijaiKalvarija  iš pietryčių į šiaurės vakarus ir  135  LazdijaiAkmeniai , kelias į Lenkiją.

Miestų partnerystė[taisyti | redaguoti kodą]

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lenkų okupuoto Seinų krašto žemėlapis tarpukaryje 1929 m.
  2. 2,0 2,1 Лоздзее. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 17А (34) : Ледье — Лопарев. С.-Петербургъ, 1896., 913 psl. (rus.)
  3. Lazdijai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 637 psl.
  4. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=5298
  5. Kazys Misius, Algimantas Miškinis ir kt. Lazdijai 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 494-495 psl.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Lazdijai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 476 psl.
  • Po Dzūkijos dangumi: Lazdijų kraštas ir žmonės / Antanas Pupienis, fotogr. Klaudijus Driskius. – Vilnius, 1994. – 223 p.: iliustr. – ISBN 9986-09-042-3
  • Lazdijų krašto teismai / Nijolė Jarmalienė, Antanas Pupienis. – Alytus: Alytaus spaustuvė, 1998. – 53 p.: iliustr.
  • Lazdijų krašto žmonės / Albinas Jarmala. – Marijampolė: TeleSATpressa, 1998. – 200 p. – ISBN 9986-894-11-5
  • Pažink Lazdijus / Zenonas Kamarūnas. – Kaunas: Arx Baltica, 2007. – 29 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-755-24-1
  • Žemdirbystės Lazdijų krašte metraštis / Antanas Pupienis. – Kaunas: Judex, 2007. – 118 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-581-90-1
  • Keliauk po Lazdijus: turistinė schema / Zenonas Kamarūnas. – Kaunas: Arx Baltica, 2007. – 39 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-755-28-9
  • Lazdijų kraštas: žmogui gera gamtoje: fotografijų albumas / Zenonas Kamarūnas. – Lazdijai, 2007. – 111 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-755-11-1
  • Lazdijų krašto tradicinės kultūros vertybių sąvadas / Daina Pledienė. – Kaunas: Spalvų kraitė, 2007–2009.
  • Kas yra kas Lietuvoje. Kraštiečiai: Lazdijai. – Kaunas: Neolitas, 2010. – 215 p.: iliustr. – ISBN 978-609-95209-2-6
  • Lazdijų ir Punsko krašto žavesys: albumas / Zenonas Kamarūnas. – Kaunas: Arx Baltica, 2010. – 111 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-39-105-0
  • Lazdijų krašto žavesys: fotoalbumas / Inita Seiliūtė. – Alytus: Alytaus spaustuvė, 2011. – 79 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-706-75-5