Aleksotas
-
- Apie kaimą Vilkaviškio rajone žr. Aleksotas (Vilkaviškis).
 |
||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
  Aleksotas
|
||||||||||||||||
| Koordinatės | Koordinatės: | |||||||||||||||
| Apskritis |  Kauno apskritis |
|||||||||||||||
| Savivaldybė | Kauno miestas | |||||||||||||||
| Seniūnija | Aleksoto seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų skaičius | 10 522 | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Aleksotas – Kauno miesto dalis kairiajame Nemuno krante. Užima 2200 ha plotą.
Vakarų pusėje Aleksotą supa Marvelė, pietuose – Kazliškiai, rytuose – Freda. Kitame Nemuno krante yra Kauno senamiestis (jungia Aleksoto tiltas). 1921 m. pastatyta Šv. Kazimiero bažnyčia, veikia koplyčia, biblioteka (nuo 1940 m.), aerodromas ir Lietuvos aviacijos muziejus, Kauno stiklo fabrikas (nuo 1927 m.), įsikūrusi Aleksoto bendruomenė. Pagrindinė gatvė – Veiverių gatvė.
Turinys |
Istorija [taisyti]
Aleksotas įsikūrė 1408 m. Vytauto privilegija Kaunui dovanotoje Kauno girioje. Manoma, kad ant Aleksoto kalvos buvo alkas, kurio šventąją ugnį prižiūrėjusi legendinė Milda, kunigaikščio Dangeručio duktė. XVII a. prie Aleksoto tilto jau buvo atskirų gyvenamųjų namų.
1791 m. Kauno plane Aleksotas vadinamas priemiesčiu. Po 1795 m. Aleksotas drauge su Užnemune atiteko Prūsijai, nuo 1807 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystei, nuo 1815 m. – Lenkijos karalystei. 1831 m. sukilėliai nuo Aleksoto kalvų iš artilerijos apšaudė Kauną ir jį užėmė. 1863 m. gruodžio 26–28 d. į Aleksotą buvo sutrauktos sukilėlių pajėgos Kaunui pulti ir sukilimo vadui Antanui Mackevičiui išvaduoti, tačiau puolimas neįvyko.[1]
1890 m. pastatytas Aleksoto malūnas. 1919 m. senoji Aleksoto dalis (54 ha) buvo prijungta prie Kauno, o 1931 m. prijungta ir likusioji gyvenvietės dalis (573 ha). 1923 m. Kauno miesto ribose buvo 4154 Aleksoto gyventojai. 1935 m. gruodžio 5 d. Aleksote atidarytas funikulierius.
1941 m. sukilimo metu Aleksote veikė apie 250 partizanų būrys, vienas didžiausių Kaune. Antrojo pasaulinio karo metais prie Aleksoto aerodromo buvo įkurtas „stadiono“ lageris; po karo 19-oje kapaviečių prie Aleksoto tilto buvo rasti 9155 žuvę karo belaisviai iš šio lagerio.[2] 1944 m. atsitraukdama vokiečių kariuomenė susprogdino VDU Fizikos-chemijos fakulteto rūmus, Damijonaičio pradinę mokyklą, Aleksoto tiltą.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| iki 1914 m. | Aleksoto valsčiaus centras | Marijampolės apskritis |
| 1919–1931 m. | ? | Kauno miestas (54 ha) ir Marijampolės apskritis (573 ha) |
| 1931–1995 m. | — | Kauno miestas |
| 1995–2000 m. | — | Kauno miesto savivaldybė |
| 2000– | Aleksoto seniūnijos centras | |
Pavadinimo kilmė [taisyti]
Iki XVI a. gyvenvietė vadinosi Svirbigala, Svirbigaila arba Svirbiogala, šis pavadinimas kildinamas iš Nemuno kairiojo intako Svirbės upelio vardo. Bronius Kviklys nurodo, kad dabartinį vardą Aleksotas gavo XVI a., kai Kaunas tapo prekybos centru, o vokiečiai kairiajame Nemuno krante pastatė laivų statyklas, vadintas „aleksotais“.[3]
Aleksoto vardas istorikų romantikų Teodoro Narbuto ir Aleksandro Polujanskio (XIX a.) kildinamas iš meilės deivės Aleksotos (kitaip vadintos Milda) vardo. Pasak legendos, Nemuno šlaite priešais Kauną buvo įrengta Aleksotos šventykla, kur stovėjusi akmeninė ar medinė šios deivės statula, garbinama moterų.
Iš tikrųjų Aleksotu galėjo būti pavadinta kažkokiam Aleksui priklausiusi valda. Daryba reta: dar vienas šios šaknies kaimo pavadinimas (su priesaga -otas) išlikęs Vilkaviškio rajone; nors pats graikų kilmės asmenvardis Aleksandras bei jo trumpiniai Aleksas, Alekna lietuvių vietovardyne dažnoki, tačiau jau su kitomis priesagomis.[4]
Sportas [taisyti]
Gyventojai [taisyti]
 |
|||||
| 1855 m. | 1923 m.sur. | 1970 m.sur.[5] | 2001 m.sur.? | ||
|---|---|---|---|---|---|
| 1 200 | 4 150 | 22 000 | 10 522 | ||
|
|||||
Žymūs žmonės [taisyti]
Aleksote yra gimę žymūs mokslininkai Minkovskiai – Oskaras (fiziologas, 1858–1931) ir Hermanas (matematikas, 1864–1909), teatro ir kino aktorė Ona Juodytė-Chadaravičienė (1911–1994), krepšininkas Linas Kleiza (1985–), fotomenininkas Aleksandras Macijauskas (1938–).
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ Algimantas Miškinis. Aleksotas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 40 psl.
- ↑ Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Vilnius, 2007. – 234 psl.
- ↑ Bronius Kviklys. Aleksotas / Mūsų Lietuva. T. 2, K.: Mintis, 1991. – 290 psl.
- ↑ Alvydas Butkus. Kai kurių Kauno vietovardžių kilmė / Kauno istorijos metraštis. T. 2, K.: VDU leidykla, 2000. – 147–148 psl. – ISBN 9986-501-46-6
- ↑ Aleksotas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis, 144 psl.
Nuorodos [taisyti]
- Aleksotas. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 290 psl.
- Aleksotas. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 41 psl.
- Aldona Kairienė. Aleksote paliktos pėdos. – K.: Lututė, 2002. – ISBN 9955-452-68-4
.PNG)
