Aleksotas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Portal.svg
Aleksotas
Aleksoto tiltas 2006-07-16.jpg
Aleksoto tiltas

Aleksotas
Koordinatės 54°53′00″N 23°54′00″E / 54.883333°N 23.9°E / 54.883333; 23.9 (Aleksotas)Koordinatės: 54°53′00″N 23°54′00″E / 54.883333°N 23.9°E / 54.883333; 23.9 (Aleksotas)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Kauno miestas
Seniūnija Aleksoto seniūnija
Gyventojų skaičius 10 522
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Aleksótas
Kilmininkas: Aleksóto
Naudininkas: Aleksótui
Galininkas: Aleksótą
Įnagininkas: Aleksótu
Vietininkas: Aleksóte
Apie kaimą Vilkaviškio rajone žr. Aleksotas (Vilkaviškis)

Aleksotas – Kauno miesto dalis kairiajame Nemuno krante. Užima 2200 ha plotą.

Vakarų pusėje Aleksotą supa Marvelė, pietuose – Kazliškiai, rytuose – Freda. Kitame Nemuno krante yra Kauno senamiestis (jungia Aleksoto tiltas). 1921 m. pastatyta Šv. Kazimiero bažnyčia, veikia koplyčia, biblioteka (nuo 1940 m.), aerodromas ir Lietuvos aviacijos muziejus, Kauno stiklo fabrikas (nuo 1927 m.), įsikūrusi Aleksoto bendruomenė. Pagrindinė gatvė – Veiverių gatvė.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Aleksotas įsikūrė 1408 m. Vytauto privilegija Kaunui dovanotoje Kauno girioje. Manoma, kad ant Aleksoto kalvos buvo alkas, kurio šventąją ugnį prižiūrėjusi legendinė Milda, kunigaikščio Dangeručio duktė. XVII a. prie Aleksoto tilto jau buvo atskirų gyvenamųjų namų.

1791 m. Kauno plane Aleksotas vadinamas priemiesčiu. Po 1795 m. Aleksotas drauge su Užnemune atiteko Prūsijai, nuo 1807 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystei, nuo 1815 m. – Lenkijos karalystei. 1831 m. sukilėliai nuo Aleksoto kalvų iš artilerijos apšaudė Kauną ir jį užėmė. 1863 m. gruodžio 2628 d. į Aleksotą buvo sutrauktos sukilėlių pajėgos Kaunui pulti ir sukilimo vadui Antanui Mackevičiui išvaduoti, tačiau puolimas neįvyko.[1]

1890 m. pastatytas Aleksoto malūnas. 1919 m. senoji Aleksoto dalis (54 ha) buvo prijungta prie Kauno, o 1931 m. prijungta ir likusioji gyvenvietės dalis (573 ha). 1923 m. Kauno miesto ribose buvo 4154 Aleksoto gyventojai. 1935 m. gruodžio 5 d. Aleksote atidarytas funikulierius.

1941 m. sukilimo metu Aleksote veikė apie 250 partizanų būrys, vienas didžiausių Kaune. Antrojo pasaulinio karo metais prie Aleksoto aerodromo buvo įkurtas „stadiono“ lageris; po karo 19-oje kapaviečių prie Aleksoto tilto buvo rasti 9155 žuvę karo belaisviai iš šio lagerio. [2] 1944 m. atsitraukdama vokiečių kariuomenė susprogdino VDU Fizikos-chemijos fakulteto rūmus, Damijonaičio pradinę mokyklą, Aleksoto tiltą.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
iki 1914 m. Aleksoto valsčiaus centras Marijampolės apskritis
19191931 m.  ? Kauno miestas (54 ha) ir Marijampolės apskritis (573 ha)
1931–1995 m. Kauno miestas
1995–2000 m. Kauno miesto savivaldybė
nuo 2000 m. Aleksoto seniūnijos centras


Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Iki XVI a. gyvenvietė vadinosi Svirbigala, Svirbigaila arba Svirbiogala, šis pavadinimas kildinamas iš Nemuno kairiojo intako Svirbės upelio vardo. Bronius Kviklys nurodo, kad dabartinį vardą Aleksotas gavo XVI a., kai Kaunas tapo prekybos centru, o vokiečiai kairiajame Nemuno krante pastatė laivų statyklas, vadintas „aleksotais“. [3]

Aleksoto vardas istorikų romantikų Teodoro Narbuto ir Aleksandro Polujanskio (XIX a.) kildinamas iš meilės deivės Aleksotos (kitaip vadintos Milda) vardo. Pasak legendos, Nemuno šlaite priešais Kauną buvo įrengta Aleksotos šventykla, kur stovėjusi akmeninė ar medinė šios deivės statula, garbinama moterų.

Iš tikrųjų Aleksotu galėjo būti pavadinta kažkokiam Aleksui priklausiusi valda. Daryba reta: dar vienas šios šaknies kaimo pavadinimas (su priesaga -otas) išlikęs Vilkaviškio rajone; nors pats graikų kilmės asmenvardis Aleksandras bei jo trumpiniai Aleksas, Alekna lietuvių vietovardyne dažnoki, tačiau jau su kitomis priesagomis. [4]

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

FK Aleksotas Kaunas

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1855 m. ir 2001 m.
1855 m. 1923 m.sur. 1970 m.sur.[5] 2001 m.sur.?
1 200 4 150 22 000 10 522


Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Aleksote yra gimę žymūs mokslininkai Minkovskiai – Oskaras (fiziologas, 1858–1931) ir Hermanas (matematikas, 1864–1909), teatro ir kino aktorė Ona Juodytė-Chadaravičienė (1911–1994), fotomenininkas Aleksandras Macijauskas (g. 1938), krepšininkas Linas Kleiza (g. 1985) ir kt.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Algimantas Miškinis. Aleksotas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 40 psl.
  2. Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Vilnius, 2007. – 234 psl.
  3. Bronius Kviklys. Aleksotas / Mūsų Lietuva. T. 2, K.: Mintis, 1991. – 290 psl.
  4. Alvydas Butkus. Kai kurių Kauno vietovardžių kilmė / Kauno istorijos metraštis. T. 2, K.: VDU leidykla, 2000. – 147–148 psl. – ISBN 9986-501-46-6
  5. Aleksotas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis, 144 psl.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Aleksotas. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 290 psl.
  • Žvilgsnis į Kauno fizikus nuo Aleksoto kalno / Aldona Kairienė. – Kaunas: Technologija, 2000. – 181 p.: iliustr. – ISBN 9986-13-862-0
  • Aleksote paliktos pėdos / Aldona Kairienė. – Kaunas: Lututė, 2002. – 118 p.: iliustr. – ISBN 9955-452-68-4
  • Kauno miesto Aleksoto seniūnijos istorinių ir kultūros paveldo statinių piešiniai / Jonas Lukšė. – Kaunas: Arx reklama, 2012. – 127 p.: iliustr. + žml. – ISBN 978-609-95321-9-6