Šalčininkai
| Šalčininkai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |
||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) |
||||||||||||||||
| Valstybė: | ||||||||||||||||
| Apskritis: | ||||||||||||||||
| Savivaldybė: | Šalčininkų rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Gyventojų : | 6 491 | |||||||||||||||
| Plotas: | 2,98 km² | |||||||||||||||
| Tankumas : | 2 178 žm./km² | |||||||||||||||
| Altitudė: | 181 m | |||||||||||||||
| Pašto kodas: | LT-17001 | |||||||||||||||
| ŠalčininkaiVikiteka | ||||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Šalčininkai – miestas Lietuvos pietryčiuose, Vilniaus apskrityje, Lydos aukštumoje, 45 km į pietus nuo Vilniaus.
Šalčininkų rajono savivaldybės ir seniūnijos centras, 11 seniūnaitijų (Bažnyčios, Centro, J. Sniadeckio, Naujakurių, Pamūrinės, Parko, Sodo, Šalčios, T. Kostiuškos, Užupio, Vilniaus). Vakarine miesto riba eina geležinkelis Vilnius-Lyda (stotis Tartoke). Miestas yra lenkų kultūros centras – 72% gyventojų – lenkai.
Šalčininkuose yra du tvenkiniai – Šalčios upės praplatėjimai: pirmasis yra arčiau centro ir mažesnis, antrasis – šiaurės rytuose ir didesnis. Mieste stovi Šalčininkų Šv. apaštalo Petro bažnyčia (pastatyta 1835 m.), Šalčininkų Šv. Tichono stačiatikių maldos namai (nuo 1996 m.), paštas, rajono centrinė ligoninė, savivaldybė, pietryčiuose – Šalčininkų miškas. Pietuose yra pasienio kontrolės punktas Šalčininkai-Benekainys.
Prie miesto yra įsikūręs gana didelis Šalčininkų kaimas.
Turinys |
Istorija [taisyti]
Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Šalčininkai minimi 1311 m. Petro Duisburgiečio kronikoje, kai teutonai su didele kariuomene nusiaubė Šalčininkų apylinkes. Vėliau jų puolimai pasikartojo dar 1378, 1382 ir 1394 metais. 1410 m. pastatyta pirmoji Šalčininkų bažnyčia. XV a. Šalčininkai tikriausiai jau buvo miestelis, kuriame gyveno lietuviai, totoriai, tačiau miesto teises gavo tik 1956 m. gruodžio 28 d.
Sovietmečiu veikė SDAALR gamybinis kombinatas, gaminęs katerių korpusus ir kitus gaminius ir stiklo plastiko. Pastatyta rajono ligoninė, kino teatras „Šalčia“, kultūros namai.
2000 m. patvirtintas Šalčininkų herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| 1925–1939 m. | Šalčininkų valsčius | Vilniaus-Trakų apskritis | |
| 1939–1940 m. | Ašmenos apskritis | Baltarusijos TSR | |
| 1940 m. | Varanavo rajonas | ||
| 1940–1941 m. | Vilniaus apskritis | ||
| 1941–1944 m. | Eišiškių apskritis | ||
| 1944–1950 m. | Vilniaus apskritis | ||
| 1950–1953 m. | Šalčininkų apylinkės centras | Šalčininkų rajono centras | Vilniaus sritis |
| 1953–1956 m. | |||
| 1956–1962 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Šalčininkų apylinkės centras | ||
| 1962–1972 m. | Eišiškių rajonas | ||
| 1972–1994 m. | Šalčininkų rajono centras | ||
| 1994– | Šalčininkų seniūnijos centras | Šalčininkų rajono savivaldybės centras | Vilniaus apskritis |
Pavadinimo kilmė [taisyti]
Miesto vardas yra vandenvardinės kilmės, nuo pro miestą pratekančio Šalčios upelio.
Miestų partnerystė [taisyti]
Lomža, Lenkija
Lublinecas, Lenkija
Lovičius, Lenkija
Plonskas, Lenkija
Žninas, Lenkija
Polanecas, Lenkija
Ščitno, Lenkija
Švietimo ir ugdymo įstaigos [taisyti]
- 2 gimnazijos:
- Šalčininkų Santarvės vidurinė mokykla
- Stanislovo Moniuškos menų mokykla
- Šalčininkų viešoji biblioteka
Sportas [taisyti]
- FK Šalčia Šalčininkai (futbolas)
Gyventojai [taisyti]
| Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2001 m. | ||||||||
| 1868 m.*[2] | 1900 m.*[1] | 1970 m.sur.[3] | 1976 m.[4][5] | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 332 | 400 | 1 763 | 3 000 | 3 857 | 6 480 | 6 722 | ||
|
||||||||
|
||||||||
Žymūs žmonės [taisyti]
- Vladislovas Kozakievičius, lenkų lengvaatletis, Maskvos olimpiados čempionas
- Aronas Solcas (1872–1945), žymus sovietų partinis ir valstybės veikejas
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ 1,0 1,1 Солечники Большiе. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 30А (60) : Слюз — София Палеолог. С.-Петербургъ, 1900., 751 psl. (rus.)
- ↑ 2,0 2,1 Солечники Большiе. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 669 psl. (rus.)
- ↑ Šalčininkai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 360 psl.
- ↑ Šalčininkai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 523 psl.
- ↑ Šalčininkai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 150 psl.
Nuorodos [taisyti]
- Šalčininkai. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 210 psl.
Akmenynė | Baltoji Vokė | Butrimonys | Dainava | Dieveniškės | Eišiškės | Gerviškės | Jašiūnai | Kalesninkai | Pabarė | Poškonys | Šalčininkai | Turgeliai

