Laikinoji sostinė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Apie Kauno dienraštį skaitykite Laikinoji sostinė (dienraštis)
Lietuvos istorinė prezidentūra Kaune

Laikinoji sostinė – laikinoji Lietuvos valstybės sostinė; ja vadinamas Kaunas, Lenkijai nelegaliai aneksavus oficialiąją sostinę Vilnių ir visą Vilniaus kraštą į savo valstybės sudėtį, 1920–1939 m. buvęs sostine.

Tarpukario Europoje Lietuva buvo unikali valstybė – ji neturėjo savo istorinės sostinės. Laikinosios sostinės statusas pakėlė Kauno, kaip politinio, ekonominio ir kultūrinio centro reikšmę. Kaune ne tik atsirado valstybinės įstaigos, bet ir buvo įkurtas universitetas, muziejai, teatras, pastatyti gyvenamieji namai, išasfaltuotos gatvės, sutvarkytos komunikacijos ir nutiesta kanalizacija, vandentiekis. Ketvirtajame dešimtmetyje lietuviai gyventojai Kaune jau sudarė daugumą ir iš socialinės skalės viršūnės išstūmė kitataučius.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]