Daugai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Daugai
   Coat of arms of Daugai.png   
Daugai.jpg

Daugai
54°21′30″N 24°20′40″E / 54.35833°N 24.34444°E / 54.35833; 24.34444 (Daugai)Koordinatės: 54°21′30″N 24°20′40″E / 54.35833°N 24.34444°E / 54.35833; 24.34444 (Daugai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Lietuvos vėliava Lietuva
Savivaldybė: Alytaus rajono savivaldybė
Gyventojų (2011): 1 170
Altitudė: 137 m
Pašto kodas: LT-64009
Commons-logo.svg Vikiteka: DaugaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)
Vardininkas: Daũgai
Kilmininkas: Daũgų
Naudininkas: Daũgams
Galininkas: Daugùs
Įnagininkas: Daũgais
Vietininkas: Daũguose

Daugai – miestas Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, 22 km į rytus nuo Alytaus ir tiek pat į šiaurės vakarus nuo Varėnos, 1 km į pietus nuo plento  128  Naujieji ValkininkaiDaugaiAlytus . Urbanistikos paminklas. Seniūnijos centras, didžioji dalis miesto yra Daugų I seniūnaitijoje, mažoji dalis – Daugų II seniūnaitijoje.

Yra paštas, veikia poliklinika ir ligoninė. [2].

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Miestas įsikūręs Daugų moreniniame masyve (Dzūkų aukštuma). Iš trijų pusių miestą supa ežerai Didžiulis ir Padaugėlaitis, apylinkėse gausu mažesnių ežerų. Stūkso Salos kalnas, Mergos akmuo. Greta miesto įsikūręs Daugų kaimas.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Į šiaurę nuo Daugų, Didžiulio ežero šiaurinės atšakos kyšulyje yra I tūkstantmečio – XIV a. Daugų piliakalnis [3]. Patys Daugai minimi nuo XIII a. – XIV a., pro juos į Trakus ir Vilnių žygiuodavo kryžiuočiai.

XIV a. – XV a. Daugai buvo įtvirtintas Lietuvos kunigaikščių medžioklės dvaras. Manoma, kad Vytauto laikais (13921430 m.) buvo pastatyta pirmoji Daugų bažnyčia. 1457 m. (gal ir nuo 1422 m.) valsčiaus centras. 1503 m. Ldk Aleksandro privilegijoje jau vadinami miestu. Manoma, kad 1639 m. Dauguose lankėsi karalius Vladislovas IV su žmona Liudvika. XVIII a. pradžioje po karų, bado ir maro visai neliko gyventojų, miestas prarado buvusią svarbą. Todėl 1742 m. gavo turgaus privilegiją. Magdeburgo teisės ir Daugų herbas suteikti 1792 m. balandžio 26 d. Tuomet jau veikė mokykla.

Gyventojai aktyviai dalyvavo 1863 m. sukilime. 1863 m. prie Daugų įvyko sukilėlių kautynės su Rusijos imperijos kariuomenės daliniais. 1906 m. ir 1925 m. Daugai degė. 1919 m. ties Daugais vyko Lietuvos kariuomenės kovos su Tarybų Rusijos kariuomene.

1941 m., 1945 m. ir 1949 m. iš Daugų ištremta 10 gyventojų. Nuo 1945 m. pradžios valsčiuje veikė didelis Lietuvos partizanų dalinys, vėliau sudaręs Dainavos apygardos Geležinio Vilko rinktinės branduolį, 19491952 m. – Kazimieraičio rinktinė, iki 1949 m. Kalesninkų miške, buvo Pietų Lietuvos srities partizanų štabas. 1956 m. gruodžio 28 d. pakartotinai suteiktos miesto teisės.

1998 m. atkurtas Daugų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XV a. Daugų valsčiaus centras
18971915 m.  ?
19191950 m. Alytaus apskritis
19501953 m. Daugų apylinkės centras Daugų rajono centras Vilniaus sritis
19531956 m.
19561959 m. rajoninio pavaldumo miestas, Daugų apylinkės centras
19591995 m. Alytaus rajonas
1995 Daugų seniūnijos centras Alytaus rajono savivaldybė Alytaus apskritis


Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose 1384 m. minimi Dowge. Manoma, kad vietovardis yra asmenvardinės kilmės, nuo Daugas daugiskaitos, nors ši pavardė šiais laikais išnykusi. Kita vertus, Druskininkų, Leipalingio ir Rakainių apylinkėse (pietinėje Lietuvoje) pasitaiko pavardė Daugevičius, galbūt Daugo suslavinta forma.

Architektūra[taisyti | redaguoti kodą]

Miestelio planas linijinis, su ryškiais stačiakampio plano elementais. Centrinė dalis, suformuota apie 1560 m., išplėsta 1928 m. stačiakampio plano su stačiakampe aikšte, suformuota XVI a. antroje pusėje) ir trapecine aikšte, suformuota XX a. pirmoje pusėje. Namai daugiausia vienaukščiai (XX a. pirmos pusės).

Daugų Dievo Apvaizdos bažnyčia – romantizmo laikotarpio su modifikuotos gotikos elementais, pastatyta 1862 m., architektas Tomas Tišeckis. [4]

Išlikusi turgaus aikštė.

Švietimas[taisyti | redaguoti kodą]

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Dauguose yra lentpjūvės, medžio apdirbimo įmonės, malūnas.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

1662 m. Dauguose buvo 59 sodybos, 217 gyventojų, 1738 m. – 32 šeimos. XIX a. pabaigoje Dauguose gyveno 1288 žmonės, iš jų 511 – žydų tautybės. Iki 1905 m. gyventojų dar padaugėjo iki 1630.

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2011 m.
1833 m. 1865 m.*[1] 1880 m. 1897 m.sur. 1959 m.sur.[5] 1970 m.sur.
368 534 833 1 288 1 287 1 384
1974 m.[6] 1979 m.sur. 1976 m.[7] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
1 900 2 054 2 000 2 790 1 458 1 120
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Tautinė sudėtis[taisyti | redaguoti kodą]

2011 m. gyveno 1 170 žmonės:[8]

2001 m. gyveno 1 458 žmonės:[9]

Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. 1,0 1,1 Дауги. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 15 psl. (rus.)
  2. Vincas Brazauskas, Algimantas Miškinis. Daugai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 515 psl.
  3. Gintautas Zabiela. Lietuvos medinės pilys. Vilnius. 1995, p. 227 (Nr. 13)
  4. Algimantas Miškinis. Daugai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 515 psl.
  5. Daugai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 369 psl.
  6. Daugai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, II t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1977. T.II: Bangladešas-Demokratinis, 585 psl.
  7. Vincas Brazauskas, Algimantas Miškinis ir kt. Daugai 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 393 psl.
  8. 2011 m. surašymo duomenys
  9. 2001 m. surašymo duomenys

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]