Ariogala

Ariogala
Ariogalos centras
Ariogala 55°15′50″N 23°28′10″E
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė:	Lietuva
Apskritis:	Kauno apskritis
Savivaldybė:	Raseinių rajono savivaldybė
Gyventojų (2010):	3 332
Altitudė:	92 m
Pašto kodas:	LT-60019
Vikiteka:	AriogalaVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Arióga­la Kilmininkas: Arióga­los Naudininkas: Arióga­lai Galininkas: Arióga­lą Įnagininkas: Arióga­la Vietininkas: Arióga­loje
lenk. Ejragoła rus. Ерагола, Эйрагола

Ariogala – miestas Raseinių rajone, 31 km į pietryčius nuo Raseinių, Dubysos kairiajame krante, prie senojo Žemaičių plento, Ariogalos kalvagūbryje (90–100 m virš jūros lygio). Antrasis pagal dydį rajono miestas. Ariogalos miesto seniūnija, yra apylinkių seniūnijos centras.

Mieste stovi 1939 m. pastatyta Ariogalos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, yra Ariogalos gimnazija ir pradinė mokykla (nuo 1992 m.), biblioteka (nuo 1937 m.), vaikų darželis, kultūros namai, paštas.

3 km nuo Ariogalos dunkso Gėluvos piliakalnis. Greta miesto anksčiau buvo Ariogalos viensėdis.

Istorija

Miesto herbas 1792 m.

Ariogala yra viena seniausių Lietuvos gyvenviečių, žinoma nuo 1252 ar 1253 metų (minima Eregalle žemė), daug kartų buvo niokojama kryžiuočių. Minima Mindaugo raštuose. XIV amžiuje buvo medinė Ariogalos pilis, 1382 m. sudeginta kryžiuočių. Vytauto laikais čia buvo Ariogalos dvaras. Po Žalgirio mūšio Ariogalai atsirado geresnės sąlygos augti, todėl apie 1416 m. čia buvo pastatyta pirmoji Ariogalos bažnyčia. Nuo 1529 ar 1592 m. vadinama miesteliu, XVII a. turėjo turgaus ir prekymečių privilegijas, minimas Ariogalos pavietas. XVI a. buvo manoma, kad Ariogala buvusi Ldk Vytenio tėviške. 1792 m. balandžio 12 d. Stanislovo Augusto įsaku suteiktos laisvojo (Magdeburgo teisės) ir Ariogalos herbas, nors jau tų pačių metų vasarą dėl politinės padėties pokyčių savivalda pradėjo silpti ir 1795 m. miesto teisės buvo panaikintos.

1842 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla, 1852 m. įkurta parapinė mokykla, veikusi iki 1863 metų. 1847 m. pastatyta Ariogalos evangelikų liuteronų bažnyčia, nugriauta 1944 m. 1880 m. įsteigtas paštas. Per I pasaulinį karą sudegė. XX a. pradžioje įsteigta slaugos ligoninė.

Per Antrąjį pasaulinį karą 1941 m. vokiečiai nužudė daugiau, kaip 700 Ariogalos ir jos apylinkių gyventojų, daugiausia žydų. 1944 m. rugpjūčio 3 d. miestelis sudegė, jį užėmė Sovietų Sąjungos kariuomenė. Po karo iki 1948 metų apylinkėse veikė Jungtinė Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės partizanai, leistas laikraštis „Laisvės varpas“. 1956 m. gruodžio 28 d. pakartotinai suteiktos miesto teisės. Sovietmečiu mieste buvo gelžbetonio cechas, „Šatrijos“ siuvimo fabriko filialas, Raseinių melioracijos statybos valdyba.

2001 m. patvirtintas Ariogalos herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIV–XV a.	Ariogalos valsčiaus centras	?
XVI a.		Žemaitijos seniūnija
XVI a. pabaiga	Ariogalos seniūnijos centras	?
XIX a.	Ariogalos valsčiaus centras	Kauno apskritis	Kauno gubernija
1919–1948 m.		Kėdainių apskritis
1948–1950 m.		Vilkijos apskritis
1950–1953 m.	Ariogalos apylinkės centras	Ariogalos rajono centras	Kauno sritis
1953–1956 m.
1956–1962 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Ariogalos apylinkės centras
1962–1995 m.		Raseinių rajonas
1995–	Ariogalos miesto seniūnija, Ariogalos seniūnijos centras	Raseinių rajono savivaldybė	Kauno apskritis

Pavadinimo kilmė

Miesto pavadinimas turi du sandus. Antrasis (-gala) kildinamas iš žodžio „galas“ (pabaiga, sritis, kraštas), tuo tarpu dėl pirmojo yra neaišku; gali būti, kad ji kilusi iš kokio nors asmenvardžio (pvz., dabartinės pavardės Arius, Arys). Ilgą laiką pavadinimas buvo rašomas dvejopai: germanų kalbose su pradžia e (Eregalle, Erogel, Eragelen, Erogelen, Erogeln ir kt., taip pat Aragel), o slavų – su dvibalse pradžia (Ойрякале, Ойракгола, Ejragoła ir kt.). 1848 m. Motiejus Valančius vadinama kaip Eirogalas. Dabartinis miesto pavadinimas oficialiai rašomas nuo 1925 metų – iki tol vartota Airiogala .

Architektūra

Ariogala išsidėsčiusi siauroje, 0,2-0,8 km pločio ir 3 km ilgio teritorijoje. Gatvių tinklas stačiakampis. Senojoje dalyje vyrauja mažaaukščiai pastatai. Žymiausi statiniai:

• Centre neobarokinė bazilikinė dvibokštė bažnyčia, pastatyta 1939 m. ant 1915 m. sudegusios bažnyčios pamatų pagal Šveicarijos architekto E. Peyrio 1926 m. projektą.
• Ariogalos miestelio kapinės ant stataus Dubysos skardžio. Jose dvarininkų Daugirdų kapų koplyčia, pastatyta 1850 m. Plemborgo dvaro savininko Stasio Daugirdo. Joje palaidotas archeologas, dailininkas, istorikas Tadas Daugirdas (1852–1919 m.).

Įmonė „Camira“

Miestas plečiamas pagal 1972 m. sudarytą bendrąjį planą, jo architektai Petras Janulis ir Alfonsas Vilčinskas. Pastatyta daugiabučių gyvenamųjų namų, nuo 1982 m. statomas Verdėlupio gyvenamųjų namų kvartalas. Mieste gausu želdynų: yra Purvės, Čėkuvos dvaro ir girininkijos parkai.

Pramonė

1968 m. įkurtas Raseinių gelžbetonio konstrukcijų gamyklos cechas, dab. bendrovė „Ariogalos gelžbetonis“. Mieste yra siuvimo įmonės „Šatrija“ cechas, Anglijos tekstilės įmonė „Camira“. Langų fabrikas "Hronas", laivų gamykla "Scorgenes". Metalo apdirbimo įmonė SSF (internetinis puslapis www.ssf.lt)

Šaltinis

Ariogalos šaltinis

2 km į vakarus nuo Ariogalos, prie pat Žemaičių plento, iš mišku apaugusio stataus Dubysos slėnio šlaito trykšta versmė. Tikima, kad jo vanduo turi gydančių galių. Ant miškingo šlaito įrengtas Vytauto Lažinsko kryžius, įrengtas Gedimino stulpų paminklas. Kitapus šaltinio, ties senojo tilto per Dubysą griuvėsiais, įrengta regykla į sraunią upės vagą.

Renginiai

Kasmet pirmąjį rugpjūčio šeštadienį Dubysos slėnyje vyksta Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy”.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1841 m. ir 2006 m.
1841 m.	1868 m.	1885 m.*	1897 m.sur.	1904 m.*	1923 m.sur.	1959 m.sur.
344	1 907	1 112	2 376	2 704	1 197	2 375
1970 m.sur.	1974 m.	1979 m.sur.	1976 m.	1989 m.sur.	2001 m.sur.	2006 m.
2 919	3 100	3 646	3 200	4 033	3 697	3 320
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

• Violeta Baltutienė, visuomenės veikėja.
• Albinas Mykolas Daugiala, ūkio bei politinis veikėjas.
• Tadas Daugirdas (1852–1919), Ariogalos bajorų kilmės archeologas, dailininkas. Kartu su J. Basanavičiumi ir A. Žmuidzinavičiumi sukūrė Lietuvos vėliavą (trispalvę). Senosiose Ariogalos miesto kapinėse yra jo mauzoliejus.
• Pranas Dulkė, vargonininkas ir chorvedys.
• Vytautas Juškevičius, ūkio bei politinis veikėjas.
• Lionginas Alfredas Masaitis, ūkio bei politinis veikėjas.
• Vladas Morkus, pirmasis lietuvis, atlikęs šuolį parašiutu.
• Valdemaras Sarapinas, karinis diplomatas.
• Jurgis Savickis, rašytojas, diplomatas.
• Kęstutis Skamarakas, politinis bei visuomenės veikėjas.
• Aloyzas Stasiulevičius (1931–), dailininkas.
• Julijonas Šalkauskis, dirbo gydytoju.
• Kazys Šalkauskis, teisininkas, gimęs Ariogaloje.
• Stasys Šalkauskis, lietuvių filosofas, gimęs Ariogaloje.
• Rokas Šliūpas, dirbo gydytoju.
• Stanislovas Antanas Tiškevičius Logoiskis, Ariogalos tijūnas, 1773 m.

Nuorodos

• Ariogala. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 412 psl.
• Ejragoła. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. II (Derenek — Gżack). Warszawa, 1881, 318 psl. (lenk.)
• Ariogala. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001, 768 psl.
• Ariogalos svetainė
• Ariogala ir Ariogalos seniūnijos piliakalniai
• Apie Ariogalą
• Ariogalos dvaro sodyba
• Ariogalos (Čekuvos) dvaras

Vikižodynas

Nuotraukos

• 
• 
• 
• 
• 
• 

  Kryžius šalia šaltinio

Svarbiausios gyvenvietės Raseinių rajone

Ariogala | Betygala | Girkalnis | Kalnujai | Kaulakiai | Lyduvėnai | Nemakščiai | Raseiniai | Sujainiai | Šiluva | Viduklė | Žaiginys