Rietavas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Rietavas
   Rietavas COA.gif   
Rietavas 2009-07-28.jpg
Rietavo panorama

Rietavas
55°43′30″N 21°55′40″E / 55.725°N 21.92778°E / 55.725; 21.92778 (Rietavas)Koordinatės: 55°43′30″N 21°55′40″E / 55.725°N 21.92778°E / 55.725; 21.92778 (Rietavas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis: Telšių apskritis Telšių apskritis
Savivaldybė: Rietavo savivaldybė
Gyventojų (2010): 3 824
Altitudė: 106 m
Pašto kodas: LT-90018
Commons-logo.svg Vikiteka: RietavasVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)
Vardininkas: Rietãvas
Kilmininkas: Rietãvo
Naudininkas: Rietãvui
Galininkas: Rietãvą
Įnagininkas: Rietavù
Vietininkas: Rietavè

lenk. Retów, Retowo,[1] rus. Ретовъ, Ретово[2][3]

Rietavas (žem. Rėitavs) – miestas Žemaitijoje, Telšių apskrityje, 25 km į pietus nuo Plungės. Išsidėstęs Žemaičių aukštumos rytuose ir Endriejavo kalvagūbrio vakaruose. Rietavo savivaldybės centras, Rietavo miesto seniūnija, apylinkių seniūnijos centras.

Yra Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1873 m.), Oginskių dvaras. Veikia Oginskių kultūros istorijos muziejus, ligoninė, kultūros centras, paštas (LT-90018). Aplink miestą plyti Rietavo miškai, už 9 km į šiaurės vakarus nuo Rietavo išteka Jūra (upė).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Rietavas XIX a.

Minimas nuo 1253 m. Viduramžiais priklausė Ceklio žemei. 1527 m. minimas Rietavo valsčius ir miestelis, 1529 m. pastatyta pirmoji Rietavo bažnyčia, nuo 1533 m. žinomas kaip miestas. 1667 m. minimas Rietavo pavietas. Gyvenvietė garsėjo prekymečiais. Spėjama, kad apie 1700 m. per Rietavą į Lietuvą iš Europos įvežtos bulvės[4]. Magdeburgo teisės suteiktos 1792 m.

XIX a. Rietavas buvo svarbus švietimo centras, kadangi 18121909 m. jis priklausė Oginskiams, puoselėjusiems kultūra ir švietimą. Irenijus Oginskis pasistatė rezidenciją, iškilo dvaro rūmai, Rietavo bažnyčia, I. Oginskis palaikė 1831 m. sukilimo idėjas, Rietave veikė sukilėlių amunicijos ir ginklų fabrikas. Sukilimui pralaimėjus, 1835 m. I. Oginskis reformavo baudžiavinį valstiečių valdymą ir įvedė savivaldą. Vakarų Europos pavyzdžiu jis stengėsi plėtoti pramonę – čia įkurta geležies liejykla, žemės ūkio padargų fabrikas, lentpjūvė. Amžiaus viduryje didikai įkūrė žemės ūkio mokyklą, kuri veikė 18591863 m.

Rietavas XIX a. pabaigoje tapo pažangių to meto technologijų diegimo pirmūnu. 1882 m. į Plungę (dar vienus Oginskių rūmus) nutiestas pirmoji Lietuvoje telefono linija. 1892 m. čia pradėjo veikti pirmoji elektrinė Lietuvoje, 1892 m. balandžio 17 d. per Velykas Rietavo dvare, parke ir bažnyčioje įžiebtos pirmosios Lietuvoje elektros lemputės.

18741903 m. Rietave veikė muzikos mokykla. 1883 m. organizuotas 60 žmonių simfoninis orkestras. Oginskių galybė išblėso, kai 1909 m. mirė Bogdanas Oginskis. Po to rūmuose įvykęs didelis gaisras sunaikino per ilgus metus kauptus meno kūrinius ir vertingą biblioteką.

Sovietmečiu veikė tarybinis ūkis-technikumas, įkurtas Rietavo dvaro pastatuose (likę tik fragmentai), prie technikumo pastatytas mokymo kompleksas.

1996 m. patvirtintas dabartinis Rietavo herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
nuo 1527 m. Rietavo valsčiaus centras
XVI a. vidurys Žemaitijos seniūnija
XVI–XVIII a.  ?
17751791 m. Šiaulių reparticija
XIX a. Raseinių apskritis
1915 m. Rietavo apskrities centras
19191947 m. Telšių apskritis
1947–1948 m. Plungės apskritis
1948–1950 m. Rietavo apskrities centras
1950–1953 m. rajoninio pavaldumo miestas, Rietavo apylinkės centras Rietavo rajono centras Klaipėdos sritis
1953–1962 m.
1962–1995 m. Plungės rajonas
1995–1999 m. Rietavo miesto seniūnija, Rietavo seniūnijos centras Plungės rajono savivaldybė Telšių apskritis
nuo 1999 m. Rietavo savivaldybės centras


Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Nepriklausomybės paminklas prie savivaldybės pastato
Rietavo vakarinė dalis
Rietavo sankryža KK164,KK197
Rietavo panorama 2011-08-14

Vietovardžio kilmė neaiški. Kazimieras Būga iškėlė hipotezę, kad Rietavas – tai sulenkinta (Retowo) žemaitiško pavadinimo Rietuva lytis (esą sulenkinta dėl Oginskių įtakos). Rietuva, savo ruožtu, galėtų būti kildinama iš bendrinio žodžio rietuvė – „ko nors (paprastai malkų) tvarkingai sukrauta krūva; taisyklinga forma sudėta statybinė medžiaga, štabelis“. Tačiau pastarasis žodis yra aptinkamas rytų Lietuvoje, o ne Žemaitijoje – šiose vietose tam vartojamas žodis rieklė, nors ir esama žodžio rieti – „dėti malkas į riekeles, dailiai, tvarkingai krauti“. Tačiau 1253 m. minint Retowe yra mažai tikėtina, kad lietuviai gaminosi medžio kuro atsargas tokiu būdu. Apskritai, K. Būgos versijai labai stinga svarių argumentų.

Gali būti, kad tai besąs senoviškas baltiškas pavadinimas, nors priesaga ir atrodo kaip slaviška. Tokiu atveju šaknis riet- galėtų būti siejama su jau minėtu rieti, rietuoti – „šleivoti, eiti“, rietėti – „riedėti, ristis“, rietas – „šlaunis, kulšis, staibis; koja“.

Švietimo ir ugdymo įstaigos[taisyti | redaguoti kodą]

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2010 m.
1868 m.*[3] 1899 m.*[2] 1923 m.sur. 1970 m.sur. 1976 m.[5] 1979 m.sur. 1989 m.sur.
984 3 000 1 720 3 423 3 900 4 072 4 490
2001 m.sur. 2010 m. - - - - -
3 979 3 824 - - - - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Tautinė sudėtis[taisyti | redaguoti kodą]

2011 m. gyveno 3 251 žmonės:[6]

2001 m. gyveno 3 979 žmonės:[7]

Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Miestų partnerystė[taisyti | redaguoti kodą]

Šiame Vokietijos mieste veikia Partnerystės su Rietavu sąjunga [8]

Susisiekimas[taisyti | redaguoti kodą]

Per miestą eina  164  MažeikiaiPlungėTauragė , o į pietus nuo Rietavo susikerta su  197  KryžkalnisRietavasVėžaičiai , prasideda rajoniniai keliai  3209  RietavasŽadvainaiJudrėnai  ir  3239  RietavasTveraiVarniai .

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Kultūros objektai[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Retów Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom IX, psl. 626 (lenk.)
  2. 2,0 2,1 Ретово. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 26А (52) : Резонанс и резонаторы — Роза ди-Тиволи. С.-Петербургъ, 1899., 622 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Ретовъ. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 287 psl. (rus.)
  4. V. Daugirdaitė-Sruogienė. Lietuvos istorija. Vilnius, „Vyturys“, 1990. 195 psl.
  5. Rietavas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 545 psl.
  6. 2011 m. surašymo duomenys
  7. 2001 m. surašymo duomenys
  8. [1]