Rietavas
| Rietavas | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 |
||||||||||||||||
 |
||||||||||||||||
  Rietavas
|
||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) |
||||||||||||||||
| Valstybė: |  Lietuva |
|||||||||||||||
| Apskritis: |  Telšių apskritis |
|||||||||||||||
| Savivaldybė: | Rietavo savivaldybė | |||||||||||||||
| Gyventojų : | 3 824 | |||||||||||||||
| Altitudė: | 106 m | |||||||||||||||
| Pašto kodas: | LT-90018 | |||||||||||||||
 Vikiteka: |
RietavasVikiteka | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Rietavas – miestas Žemaitijoje, Telšių apskrityje, 25 km į pietus nuo Plungės. Išsidėstęs Žemaičių aukštumos rytuose ir Endriejavo kalvagūbrio vakaruose. Rietavo savivaldybės centras, Rietavo miesto seniūnija, apylinkių seniūnijos centras.
Yra Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1873 m.), Oginskių dvaras. Veikia Oginskių kultūros istorijos muziejus, ligoninė, kultūros centras, paštas (LT-90018). Aplink miestą plyti Rietavo miškai, už 9 km į šiaurės vakarus nuo Rietavo išteka Jūra (upė).
Turinys |
[taisyti] Istorija
Minimas nuo 1253 m. Viduramžiais priklausė Ceklio žemei. 1527 m. minimas Rietavo valsčius ir miestelis, 1529 m. pastatyta pirmoji Rietavo bažnyčia, nuo 1533 m. žinomas kaip miestas. 1667 m. minimas Rietavo pavietas. Gyvenvietė garsėjo prekymečiais. Spėjama, kad apie 1700 m. per Rietavą į Lietuvą iš Europos įvežtos bulvės[3]. Magdeburgo teisės suteiktos 1792 m.
XIX a. Rietavas buvo svarbus švietimo centras, kadangi 1812–1909 m. jis priklausė Oginskiams, puoselėjusiems kultūra ir švietimą. Irenijus Oginskis pasistatė rezidenciją, iškilo dvaro rūmai, Rietavo bažnyčia, I. Oginskis palaikė 1831 m. sukilimo idėjas, Rietave veikė sukilėlių amunicijos ir ginklų fabrikas. Sukilimui pralaimėjus, 1835 m. I. Oginskis reformavo baudžiavinį valstiečių valdymą ir įvedė savivaldą. Vakarų Europos pavyzdžiu jis stengėsi plėtoti pramonę – čia įkurta geležies liejykla, žemės ūkio padargų fabrikas, lentpjūvė. Amžiaus viduryje didikai įkūrė žemės ūkio mokyklą, kuri veikė 1859–1863 m.
Rietavas XIX a. pabaigoje tapo pažangių to meto technologijų diegimo pirmūnu. 1882 m. į Plungę (dar vienus Oginskių rūmus) nutiestas pirmoji Lietuvoje telefono linija. 1892 m. čia pradėjo veikti pirmoji elektrinė Lietuvoje, 1892 m. balandžio 17 d. per Velykas Rietavo dvare, parke ir bažnyčioje įžiebtos pirmosios Lietuvoje elektros lemputės.
1874–1903 m. Rietave veikė muzikos mokykla. 1883 m. organizuotas 60 žmonių simfoninis orkestras. Oginskių galybė išblėso, kai 1909 m. mirė Bogdanas Oginskis. Po to rūmuose įvykęs didelis gaisras sunaikino per ilgus metus kauptus meno kūrinius ir vertingą biblioteką.
Sovietmečiu veikė tarybinis ūkis-technikumas, įkurtas Rietavo dvaro pastatuose (likę tik fragmentai), prie technikumo pastatytas mokymo kompleksas.
1996 m. patvirtintas dabartinis Rietavo herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| nuo 1527 m. | Rietavo valsčiaus centras | ||
| XVI a. vidurys | Žemaitijos seniūnija | ||
| XVI–XVIII a. | ? | ||
| 1775–1791 m. | Šiaulių reparticija | ||
| XIX a. | Raseinių apskritis | ||
| 1915 m. | Rietavo apskrities centras | ||
| 1919–1947 m. | Telšių apskritis | ||
| 1947–1948 m. | Plungės apskritis | ||
| 1948–1950 m. | Rietavo apskrities centras | ||
| 1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Rietavo apylinkės centras | Rietavo rajono centras | Klaipėdos sritis |
| 1953–1962 m. | |||
| 1962–1995 m. | Plungės rajonas | ||
| 1995–1999 m. | Rietavo miesto seniūnija, Rietavo seniūnijos centras | Plungės rajono savivaldybė | Telšių apskritis |
| nuo 1999 m. | Rietavo savivaldybės centras | ||
[taisyti] Pavadinimo kilmė
Vietovardžio kilmė neaiški. Kazimieras Būga iškėlė hipotezę, kad Rietavas – tai sulenkinta (Retowo) žemaitiško pavadinimo Rietuva lytis (esą sulenkinta dėl Oginskių įtakos). Rietuva, savo ruožtu, galėtų būti kildinama iš bendrinio žodžio rietuvė – „ko nors (paprastai malkų) tvarkingai sukrauta krūva; taisyklinga forma sudėta statybinė medžiaga, štabelis“. Tačiau pastarasis žodis yra aptinkamas rytų Lietuvoje, o ne Žemaitijoje – šiose vietose tam vartojamas žodis rieklė, nors ir esama žodžio rieti – „dėti malkas į riekeles, dailiai, tvarkingai krauti“. Tačiau 1253 m. minint Retowe yra mažai tikėtina, kad lietuviai gaminosi medžio kuro atsargas tokiu būdu. Apskritai, K. Būgos versijai labai stinga svarių argumentų.
Gali būti, kad tai besąs senoviškas baltiškas pavadinimas, nors priesaga ir atrodo kaip slaviška. Tokiu atveju šaknis riet- galėtų būti siejama su jau minėtu rieti, rietuoti – „šleivoti, eiti“, rietėti – „riedėti, ristis“, rietas – „šlaunis, kulšis, staibis; koja“.
[taisyti] Švietimo ir ugdymo įstaigos
- L. Ivinskio gimnazija
- „Aušros“ katalikiška vidurinė mokykla
- meno mokykla
- Žemaitijos kolegija (aukštoji neuniversitetinė mokykla)
- Rietavo meno mokykla
- Rietavo viešoji biblioteka (įkurta 1937 m.)
[taisyti] Gyventojai
 |
||||||||
| 1868 m.*[2] | 1899 m.*[1] | 1923 m.sur. | 1970 m.sur.[4] | 1976 m.[5][6] | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 984 | 3 000 | 1 720 | 3 423 | 3 900 | 4 072 | 4 490 | ||
| 2001 m.sur. | - | - | - | - | - | - | ||
| 3 979 | - | - | - | - | - | - | ||
|
||||||||
|
||||||||
[taisyti] Žymūs žmonės
- Bogdanas Oginskis (1848–1909), kunigaikštis
- Mykolas Oginskis (1849–1902), kunigaikštis, visuomenės veikėjas
- Eduardas Cinzas (1924–1996), išeivijos rašytojas (gyveno Belgijoje), gimęs ir palaidotas Rietave
- Stasys Žlibinas (1936–), poetas, dainų žodžių autorius
- Balys Vaitkus (1963–), vargonininkas, pianistas, klavesinininkas
- Diana Žiliūtė (1976–), dviratininkė
- Laurynas Ivinskis (1810–1881), švietėjas, dirbęs Rietavo žemės ūkio mokykloje.
[taisyti] Miestų partnerystė
Šiame Vokietijos mieste veikia Partnerystės su Rietavu sąjunga[7]
[taisyti] Išnašos
- ↑ 1,0 1,1 Ретово. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 26А (52) : Резонанс и резонаторы — Роза ди-Тиволи. С.-Петербургъ, 1899., 622 psl. (rus.)
- ↑ 2,0 2,1 Ретовъ. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 287 psl. (rus.)
- ↑ V. Daugirdaitė-Sruogienė. Lietuvos istorija. Vilnius, „Vyturys“, 1990. 195 psl.
- ↑ Rietavas. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 78 psl.
- ↑ Rietavas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 429 psl.
- ↑ Rietavas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987, 545 psl.
- ↑ [1]
[taisyti] Nuorodos
- Rietavas. Mūsų Lietuva, T. 4. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. - 89 psl.
- Apie Rietavą
- Trumpa istorija
[taisyti] Kultūros objektai
- Apie Rietavą
- Rietavo parkas
- Rietavo bažnyčia
- Apie Oginskius ir spaudos draudimą
- Rietavo istorijos muziejus
- Rietavo istorijos muziejus.
- Oginskių kultūros istorijos muziejus
Daugėdai | Medingėnai | Rietavas | Tverai
