Simnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Simnas
   Simnas COA.gif   
Simnas1.JPG
Simno centras

Simnas
54°23′0″N 23°38′50″E / 54.38333°N 23.64722°E / 54.38333; 23.64722 (Simnas)Koordinatės: 54°23′0″N 23°38′50″E / 54.38333°N 23.64722°E / 54.38333; 23.64722 (Simnas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis: Alytaus apskritis Alytaus apskritis
Savivaldybė: Alytaus rajono savivaldybė
Gyventojų (2011): 1 514
Altitudė: 108 m
Pašto kodas: LT-64037
Commons-logo.svg Vikiteka: SimnasVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)
Vardininkas: Sim̃nas
Kilmininkas: Sim̃no
Naudininkas: Sim̃nui
Galininkas: Sim̃ną
Įnagininkas: Simnù
Vietininkas: Simnè

Simnas – miestas Alytaus rajone, 24 km į vakarus nuo Alytaus, šalia kelio  131  AlytusSimnasKalvarija . Seniūnijos centras, dvi seniūnaitijos (Simno I ir Simno II). Urbanistikos paminklas. Miestas įsikūręs prie Simno (šiaurėje) ir Giluičio (vakaruose) ežerų, pietuose telkšo Spernios tvenkiniai.

Mieste stovi Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1520 m., seniausia Sūduvoje), yra Simno gimnazija, Simno žemės ūkio mokykla, biblioteka (nuo 1937 m.), vaikų darželis, slaugos ligoninė, vaistinė, poliklinika, kultūros namai, parduotuvės, paštas. UAB „Alytaus melioracija“, AB „Dainava“ filialas, gyventojai verčiasi žemės ūkio produktų gamyba, gyventojų aptarnavimu, žuvivaisa, melioracija, statyba, siuvimu. Mieste veikia specialioji internatinė mokykla, kur prieglobstį ir šilumą randa likimo nuskriausti vaikai.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Gyvenvietė minima nuo 1382 metų. Dabartinėje Simno vietoje pirmieji gyventojai pradėjo kurtis XV a. pradžioje, po Žalgirio mūšio. Nuo 1494 m. minimas Ldk medžioklės Simno dvaras, įėjęs į valstybinių dvarų kompleksą – Alytaus ekonomiją. Tai pirmasis Simno paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose. XVI a. pradžioje ėmė augti miestelis, jame formavosi radialinė gatvių struktūra su netaisyklingos formos aikšte centre.

1520 m. Simno dvaro valdytojas Jonas Zabžezinskis pradėjo statydinti gynybinių elementų turinčią Simno bažnyčią. Statybos ir gausių rekonstrukcijų darbai truko kelis šimtmečius, tačiau ankstyvojo renesanso bruožai išliko. Vertinga bažnyčios interjeras, šoniniame altoriuje esantis Dievo Motinos paveikslas laikomas stebuklingu. Tai seniausias Sūduvoje architektūros paminklas.

1625 m. Lietuvos vicekancleris ir Simno seniūnas Povilas Sapiega ėmė rūpintis miestelio savivalda ir 1626 m. sausio 2 d. valdovas Zigmantas Vaza suteikė miesto teises, antspaudą ir herbą. 1776 m. savivaldos neteko, bet 1792 m. birželio 15 d. Stanislovas Augustas išdavė privilegiją, kuria sugrąžino prarastas miesto teises, tačiau per politinę suirutę miestas jas vėl prarado.

XVIII a. prie bažnyčios vikariato veikė parapinė mokykla. XIX a. viduryje Simne įsteigtas paštas ir vaistinė. XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje Simnas garsėjo prekymečiais. XX a. viduryje Simnas – valsčiaus centras su keliomis įmonėmis, malūnais, vilnų karšyklomis.

1956 m. gruodžio 28 d. pakartotinai suteiktos miesto teisės. Sovietmečiu buvo „Garbės ženklo“ ordino Simno tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, prie kelio link Krosnos veikė melioratorių miestelis, Alytaus „Dainavos“ siuvimo fabriko cechas.

1999 m. patvirtintas dabartinis Simno herbas. [2]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. – 1919 m. Simno valsčiaus centras  ?
19191950 m. Alytaus apskritis
19501953 m. Simno apylinkės centras Simno rajono centras Kauno sritis
19531956 m.
19561959 m. rajoninio pavaldumo miestas
19591963 m. Alytaus rajonas
19631995 m. rajoninio pavaldumo miestas, Simno apylinkės centras
1995 Simno seniūnijos centras Alytaus rajono savivaldybė Alytaus apskritis


Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Miesto vardas tikriausiai hidroniminis – nuo Simno ežero, telkšančio į šiaurę nuo miesto. Tačiau sunku paaiškinti tokį ežero pavadinimą. Tarus, kad miesto pavadinimas asmenvardinis, tektų imtis prielaidos, kad jis galbūt kilęs nuo krikščioniško vardo Simonas (Simas).

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1900 m. ir 2011 m.
1900 m.*[1] 1970 m.sur.[3] 1976 m.[4][5] 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
1 642 1 716 1 800 1 625 2 313 1 980 1 514
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Tautinė sudėtis[taisyti | redaguoti kodą]

2011 m. gyveno 1 514 žmonės:[6]

  • Lietuviai - 98,48% (1491);
  • Kiti - 1,51% (23).

2001 m. gyveno 1 980 žmonės:[7]

  • Lietuviai - 98,48% (1950);
  • Kiti - 1,51% (30).

Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Transportas[taisyti | redaguoti kodą]

Geležinkelio ruožas

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. 1,0 1,1 Симно. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 29А (58) : Семь озер — Симфония. С.-Петербургъ, 1900., 931 psl. (rus.)
  2. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=83709
  3. Simnas. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 198 psl.
  4. Simnas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 165 psl.
  5. Simnas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 670 psl.
  6. 2011 m. surašymo duomenys
  7. 2001 m. surašymo duomenys

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Žvilgsnis praeitin: mokytojų ir moksleivių surinkta Simno bei Mergalaukio kaimo istorija. – Alytus: Alytaus spaustuvė, 2004. – 472 p.: iliustr. – ISBN 9986-472-87-3

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]