Žalgirio Arena

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Koordinatės:54°53′25″N 23°54′52″E / 54.89028°N 23.91444°E / 54.89028; 23.91444

Žalgirio Arena
Vieta Kaunas,
Karaliaus Mindaugo pr. 50
Pradėtas statyti 2008 m. rugsėjo 26 d.
Atidarytas 2011 m. rugpjūčio 18 d.
Savininkas Kauno miesto savivaldybė
Statybos kaina 168 865 270 LTL
Architektas Eugenijus Miliūnas
Talpa Krepšinis 15 688
Koncertas iki 22 000
Cirkas 15 400
Amfiteatras 435
Nuomininkai Kauno Žalgiris
Kauno arenos statyba, 2009 m.
Kauno arenos statyba, 2010 m.
Kauno arenos statyba, 2011 m.

Žalgirio Arena – tarptautinio lygio uždaras sporto kompleksas Kauno miesto Nemuno saloje.

Projekto istorija[taisyti | redaguoti kodą]

1998 m. Kauno savivaldybė pradėjo bendradarbiauti su architektu Eugenijumi Miliūnu, pavesdama jam projektuoti naujus sporto rūmus Kalniečių parke, nes Kauno sporto halė neatitiko Eurolygos keliamų techninių reikalavimų. Tačiau vėliau nutrūkus projekto finansavimui, šios vietos atsisakyta, imta ieškoti kitų vietų arenai.[1]

Po ilgų diskusijų 2004 m. areną nuspręsta statyti Nemuno saloje. 2005 m. miesto valdžia pradėjo derybas su Prancūzijos kompanija „Bouygues Batiment International“. Jos numatyti arenos projektavimo ir statybos kaštai – 486 mln. litų.[2] Dėl šios kainos buvo išsakyta daug kritikos oficialioje ir viešojoje aplinkoje. Žinomas lietuvių krepšininkas Arvydas Sabonis rėmė prancūzų projektuotojus, nes šie garantavo Europos Sąjungos lėšas arenos valdymui pirmaisiais metais. Tuometinis ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas teigė, kad siūlyta suma buvusi per didelė. Buvęs Kauno meras Arvydas Garbaravičius pareiškė, kad atsisakymas derėtis su prancūzais buvo tik užmaskuotas noras arenos statybą patikėti verslininkui Augustinui Rakauskui, siūliusiam areną statyti prie prekybos centro „Mega“ miesto pakraštyje.[3]

2007 m. liepą nutraukus derybas su prancūzais, miesto savivaldybės taryba įpareigojo administracijos direktorių Arūną Keserauską atnaujinti bendradarbiavimą su E. Miliūnu.[4] Patvirtinta E. Miliūno arenos projekto suma – 150 mln. litų.[5]

2008 m. rugpjūtį konkurso būdu buvo išrinktas projekto rangovas. Tačiau antrąją vietą rangos konkurse užėmusi bendrovė „Mitnija“ parengė skundą teismui, dėl nesąžiningo pirmosios vietos, kurią laimėjo bendrovė „Vėtrūna“ paskelbimo.

2008 m. rugsėjo 26 d. Nemuno saloje iškilmingai įkasta kapsulė, simbolizuojanti Kauno sporto arenos statybų pradžią. Įkasus kapsulę su pergamentu, kitas jo egzempliorius atiduotas saugoti Kauno miesto muziejui.

2010 m. sausio 18 d. pasirašyta Kauno pramogų ir sporto rūmų Nemuno saloje valdymo ir naudojimo koncesijos sutartis. 2010 m. kovo 18 d. Kauno miesto savivaldybės taryba nusprendė statomiems Kauno pramogų ir sporto rūmams suteikti Žalgirio vardą.[6] Arenos techninė įranga – labai sudėtinga. Arenos grindys sudarytos iš dviejų dalių. Jose įrengti grunto pašildymo ir ledo šaldymo vamzdynai. Grunto pašildymas leidžia apsaugoti grindų konstrukcijas nuo galimų deformacijų. Аrenos grindų storis siekia 30 cm.[7] Žalgirio arenoje sumontuota 12 tūkstančių aukštos kokybės (VIP) kėdžių.[8] Arenoje diegiama langų valdymo sistema, leidžianti juos automatizuotai varstyti profiliuose integruotais elektros varikliais. Vakarinės ir pietinės Žalgirio arenos fasado stiklo plokštumos įrengtos su saulės spindulius kontroliuojančia funkcija, skirta apsaugoti vidaus patalpas nuo perkaitimo.[9] 2011 m. birželio 9 d. Žalgirio arenoje pakabintas vienas didžiausių Skandinavijos ir Baltijos šalyse informacinis vaizdo kubas.[10] Arenos pastatą ir gretimą teritoriją lauke apšviesti įrengti du iki 38 m aukščio galintys iškilti šviestuvai. Esant dideliam vėjui, numatyta, kad šviestuvų stovai automatiškai susitrauks.[11] 2011 m. rugpjūčio 18 d. arena buvo oficialiai atidaryta.

„Žalgirio areną“ 25 metus koncesijos pagrindu valdys UAB „Ūkio banko investicinė grupė“. Koncesininkas į šį projektą turės investuoti iki 32 mln. Lt ir kasmet surengti iki 70 renginių.[12]

Techniniai duomenys[taisyti | redaguoti kodą]

Sporto renginiai, vietos žiūrovams:

Koncertai, vietos žiūrovams:

  • Koncertai, kai scena gale – iki 17500;
  • Koncertai, kai scena centre – beveik 22000;
  • Koncertai – amfiteatras 5 539 arba 2 714, priklausomai nuo pasirinkto varianto;
  • Cirkas, vietos žiūrovams – 15 381.

Arenos plotai:

  • Bendras pastato plotas – 39 684,2 m²
  • Arena – 2 841,72 m²
  • Šildomos erdvės – 28 297,75 m²
  • Nešildomos erdvės – 6 978,59 m²

Aukštų plotai (35 276,34 m²):

  • I aukštas – 13 149,86 m²
  • II aukštas – 6 402,46 m²
  • III aukštas – 5 795,04 m²
  • IV aukštas – 4 436,90 m²
  • V aukštas – 2 710,79 m²
  • VI aukštas – 2 781,29 m²

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Kauno arenos dešimtmetis – lyg amžinybė
  2. http://www.alfa.lt/straipsnis/136426
  3. www.lrytas.lt Derybos su prancūzais dėl Kauno arenos statybos – oficialiai nutrauktos 2007-07-20
  4. www.lrytas.lt Areną Nemuno saloje projektuos E. Miliūnas 2007-07-25
  5. http://www.kaunas.lt/index.php?274325990
  6. http://www.kaunoarena.info/index.php/news/137/53/Statomai-Kauno-arenai-suteiktas-zalgirio-vardas
  7. Žalgirio arenos grindys – svarbus etapas // Kauno diena, 2010 m. rugpjūčio 12 d. [1]
  8. Visoje „Žalgirio arenoje“ bus įrengtos VIP kėdės // Kauno diena, 2010 m. lapkričio 5 d. [2]
  9. Žalgirio arenos langai bus su varikliais // Kauno diena, 2011 m. sausio 6 d. [3]
  10. „Žalgirio“ arenoje pakabintas informacinis kubas // Kauno diena, 2011 m. birželio 9 d. [4]
  11. Išbandyti „Žalgirio“ areną apšviesiantys šviestuvai // Kauno diena, 2011 m. birželio 9 d. [5]
  12. http://vz.lt/straipsnis/2011/02/01/Kauno_arenos_statybu_pabaigos_termino_atidejimas_-_uz_82

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Žalgirio Arena – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka