Lietuvos tarptautiniai santykiai

Lietuvos Respublika
Šis straipsnis yra serijos Lietuvos politinė sistema ir vyriausybė dalis
Konstitucija Konstitucija Konstitucinis Teismas
Prezidentas Prezidentas (sąrašas) Gitanas Nausėda
Vyriausybė Ministrė Pirmininkė (sąrašas) Ingrida Šimonytė
Parlamentas Seimas (Seimo rūmai) Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Politinės partijos TS-LKD, LVŽS, LSDP, LRLS, LP, DP
Rinkimai Seimo rinkimai 2004, 2008, 2012, 2016, 2020 Prezidento rinkimai 2009, 2014, 2019 Europos Parlamento 2004, 2009, 2014, 2019 Savivaldybių tarybų rinkimai 2003, 2007, 2011, 2015, 2019 Referendumai
Adm. suskirstymas Apskritys Savivaldybės Seniūnijos
Užsienio politika Tarptautiniai santykiai Užsienio reikalų ministrai ES politinė sistema

Šis straipsnis yra serijos Lietuva dalis

Istorija LDK Abiejų Tautų Respublika Rusijos imperija Nepriklausomybės paskelbimas Lietuvos TSR

Politinė sistema Seimas Partijos Politikai

Geografija Lietuvos apskritys Miestai Regionai Aukštaitija, Dzūkija, Klaipėdos kraštas, Suvalkija, Vilniaus kraštas, Žemaitija

Kita Ekonomika Transportas Tarptautiniai santykiai Lietuvių valgiai Šventės

Lietuva yra Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje esanti valstybė, kuri priklauso Jungtinių tautų organizacijai, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo organizacijai, Europos Sąjungai, Šiaurės Atlanto Sutarties organizacijai, Pasaulinės Prekybos Organizacijai (2002 m.), EBPO ir dar beveik 250 tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ir tarptautinių institucijų. Šiuo metu^[kada?] Lietuva palaiko diplomatinius santykius su 189 valstybėmis, iš kurių 187 yra Jungtinių Tautų Organizacijos narės. Paskutinė valstybė, su kuria užmegzti diplomatiniai santykiai, - Bisau Gvinėja (2021 m. rugsėjo mėnesį).

Lietuvos narystė Europos Sąjungoje

Nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvos yra Europos Sąjungos nare kartu su dar 27 valstybėmis. ES veikla įtakoja įvairias politikos sritis nuo vartotojų teisių iki šalies gynybos klausimų. 2013 m. II pusmetį Lietuva pirmininkavo ES Tarybai. Priklausymas šiai sąjungai sustiprino šalies ūkį atsiverdamas  plačias visos Europos rinkos. Auga tiesioginės užsienio investicijos Lietuvai. Atsirado galimybė turėti energetinę nepriklausomybę. Nuo 2007 m. įsiliejus į Šengeno erdvę sudarytos galimybės laisvai judėti tiek gyventojams, tiek prekėms po 25 Europos valstybes. Tiek dirbant, tiek atostogaujant ar mokantis bendrijos šalyse Lietuvos piliečiai turi vienodas socialines garantijas. Atsirado papildomas ES investavimas į švietimą ir mokslą per įvairius fondus ir programas. Kiekvienam Lietuvos piliečiui, kaip ES piliečiui, garantuojama ES atstovybių konsulinė pagalba tose šalyse, kur Lietuva atstovybių neturi.

Lietuvos narystė NATO

Nuo 2004 m. kovo 29 d. Lietuva yra Šiaurės Atlanto Sutarties organizacijos nare. Tai gynybinė sąjunga pagrįsta nepriklausomų valstybių politiniu ir kariniu bendradarbiavimu. Jos nariai įsipareigoję ginti laisvę, saugoti bendrą palikimą ir civilizaciją, vadovaujantis demokratijos, individo laisvės ir įstatymo viršenybės principais. Pagal 5-ąjį sutarties straipsnį visos NATO valstybės įsipareigoja ginti viena kitą. Lietuva bendradarbiauti su NATO pradėjo jau 1991 m. Po penkerių metų buvo atidaryta Lietuvos atstovybė prie šios organizacijos, o 2002 m. pabaigoje, kartu su dar šešiomis valstybėmis, Lietuva buvo oficialiai pakviesta pradėti darybas dėl narystės Aljanse. Šiandien Lietuva NATO vertina kaip svarbiausią ir veiksmingiausią kolektyvinės gynybos sistemą, užtikrinančią valstybės saugumą ir galimos agresijos atgrasymą, todėl visomis priemonėmis yra stiprinami transatlantiniai ryšiai taip siekiant prisidėti prie Europos ir JAV santykių stiprinimo.

Lietuvos narystė Jungtinėse Tautose

1991 m. rugsėjo 17 d. Lietuva tapo Jungtinių Tautų nare. Šios visuotinės tarptautinės organizacijos narėmis yra 193 valstybės. Jungtinių Tautų Chartijoje įtvirtinti organizacijos tikslai: išsaugoti tarptautinę taiką bei saugumą, sustabdyti agresiją, remiantis teisingumo ir tarptautinės teisės principais, sureguliuoti arba išspręsti tarptautinius ginčus. Lietuvos interesams Jungtinėse Tautose atstovauja Lietuvos Respublikos nuolatinė misija Jungtinėse Tautose Niujorke, Nuolatinė atstovybė prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje ir Nuolatinė atstovybė prie tarptautinių organizacijų Vienoje. 2013 m. Lietuva buvo išrinkta Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nenuolatine nare ir Saugumo Tarybai -  2014 m. vasarį ir 2015 m. gegužę. 2007 m. Lietuva pirmininkavo Jungtinių Tautų Ekonominei ir socialinei tarybai.

Lietuva tarptautinėse ir regioninėse organizacijose

Šiuo metu Lietuva yra arti 50 tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų narė. Daugumos tarptautinių organizacijų nare Lietuva tapo po nepriklausomybės atkūrimo, o tarpukariu veikusiose organizacijose Lietuvos narystė buvo atkurta. 2015 m. Lietuva trečią kartą išrinkta į UNESCO Vykdomąją tarybą. Šiuo metu Lietuva dalyvauja Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos tarybos, Pasaulio turizmo organizacijos valdybos darbe. Lietuva aktyviai veikia ir regioninėse organizacijose. 2001–2002 m. Lietuva pirmininkavo Europos Tarybos Ministrų komitetui. 2009–2010 m. Lietuva pirmininkavo Baltijos jūros valstybių tarybai, 2012 m. – Baltijos jūros regioniniams formatams, tokiems kaip Baltijos Ministrų Taryba ir Šiaurės-Baltijos šalių aštuonetukas. 2011 m. sėkmingai pirmininkauta Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai. 

Dvišaliai diplomatiniai santykiai pagal valstybes

Lietuvos-Lenkijos santykiai

V. Adamkaus ir V. Kwasniewski susitikimas Lenkijoje 2000 m.

Lietuva ir Lenkija turi ilgametę tarpusavio santykių istoriją: nuo bendros valstybės iki laikotarpio, kuomet buvo nutraukti visi diplomatiniai santykiai. Šiuo metu Lietuvos ir Lenkijos santykiai yra geri. Lenkija Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugpjūčio 26 d., o tų pačių metų rugsėjo 5 d. užmegzti diplomatiniai santykiai. Plėtojant tarpvalstybinius santykius 1994 m. balandžio 26 d. buvo pasirašyta Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartis. Pastaroji reglamentuoja esminius principus, kuriais grindžiamas šalių bendradarbiavimas, sutartimi atsisakoma bet kokių teritorinių pretenzijų, apibrėžiamas tautinių mažumų teisės. 1995 m. vasarį įvyko pirmasis oficialus LR prezidento vizitas į Varšuvą.  Siekiant užtikrinti efektyvesnį šalių bendradarbiavimą bei paspartinti dvišalių projektų įgyvendinimą, 1997 m. buvo įsteigtos trys bendros institucijos: Lietuvos ir Lenkijos Prezidentų konsultacinis komitetas, Lietuvos ir Lenkijos Seimo narių Asamblėja, Lietuvos ir Lenkijos Vyriausybių bendradarbiavimo Taryba. Dvišalis bendradarbiavimas ypatingai glaudus ir intensyvus tapo prezidentais tapus V.Adamkui ir A.Kvasnievskiui. Lenkija buvo svarbus sąjungininkas Lietuvai siekiant narystės ES ir NATO, abu prezidentai tarpininkavo Ukrainoje Oranžinės revoliucijos laikotarpiu, šalys iki šiol vienodai vertina užsienio politikos grėsmes ir regiono energetinės nepriklausomybės svarbą. Kiek vėliau įtampa dvišaliuose kilo dėl skirtingai vertinamos tautinių mažumų padėties ir kilusių ginčų dėl Lietuvos lenkų asmenvardžių ir vietovardžių rašybos, mokyklų lenkų kalba. Su sunkumais švietimo srityje susiduria Punsko ir Seinų Lenkijos lietuviai. Nuo 2016 m. pasikeitus geopolitinei situacijai regione, įgyvendinant energetinius ir transporto infrastruktūros projektus, Lietuvos ir Lenkijos santykiai atgyja, Lenkija yra aktyviai įsitraukusi į Baltijos valstybių saugumo užtikrinimą, jos kariai nuolatos dalyvauja NATO karinėse pratybose Lietuvoje.

Lietuvos-Latvijos parlamento vadovų susitikimas

Lietuvos-Latvijos santykiai

Lietuvos ir Latvijos diplomatiniai santykiai pirmą kartą užmegzti 1919 m. 1921 m.  vasario 12 d. Latvija de jure pripažino Lietuvą, 1921 m. gegužės 14 d. pasirašyta sutartis/konvencija dėl Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos. Visą nepriklausomų valstybių laikotarpį tarp dviejų pasaulinių karų buvo bandoma stiprinti tarpvalstybinį ir tarptautinį bendradarbiavimą kuriant bendras sąjungas ir draugijas. Reikšmingesnių rezultatų tai nedavė. Abiem valstybėms atkūrus valstybingumą, diplomatiniai santykiai vėl užmegzti 1991 m. spalio 5 d.: susitarta dėl valstybės sienos atstatymo, investicijų skatinimo ir jų apsaugos, oro susisiekimo ir kitais klausimais. Šiandien Latvija užima antrą poziciją Lietuvos eksporto partnerių sąraše, o ketvirtą – importe. Šiuo metu Lietuvos ir Latvijos santykius įvairiose srityse reglamentuoja 23 dvišalės sutartys, ir 22 trišalės sutartys, kuriose dalyvaujama kartu su Estija.

Lietuvos-Baltarusijos santykiai

Lietuvos ir Baltarusijos tarptautiniai santykiai prasidėjo 1991 m., kuomet gruodžio 20 d. Lietuvos Aukščiausioji taryba pripažino Baltarusijos Respublikos nepriklausomybę, o po savaitės – gruodžio 27 d. Baltarusija pripažino Lietuvos Respublikos nepriklausomybę. 1992 m. gruodžio 30 d. Minske susitarta dėl diplomatinių santykių užmezgimo. 1995 m. abiejų šalių prezidentai Algirdas Brazauskas ir Aleksandras Lukašenka pasirašė sutartį „Dėl geros kaimynystės ir bendradarbiavimo“. Įvyko keletas aukščiausio rango valstybės vadovų vizitų. Nuo 2007 m. vyksta reguliarūs abiejų šalių vyriausybių vadovų susitikimai. Baltarusija yra svarbus Lietuvos ekonominis partneris, tačiau Lietuva palaiko ES ir kitų tarptautinių organizacijų požiūrį į šią valstybę. Pastaruoju metu įtampą kelia Baltarusijoje statoma Astravo atominė elektrinė, kurią Lietuva laiko nesaugiu objektu. Taip pat vis didėjanti Baltarusijos energetinė, ekonominė ir karinė priklausomybė nuo Rusijos Lietuvą verčia atsargiau vertinti šios šalies politinius sprendimus. Šiuo metu Lietuvos ir Baltarusijos santykius įvairiose srityse reglamentuoja 27 dvišalės sutartys. 2016 m. santykius aptemdė Astravo AE statybos ir 2017 m. vykdytos didelio masto bendros karinės pratybos su Rusija „Zapad 2017“.

Lietuvos-Rusijos santykiai

1920 m. liepos 12 d. Lietuva pasirašė Taikos sutartį su Sovietų Rusija, kuria „Rusija be atodairų  pripažįsta Lietuvos Valstybės savarankiškumą ir nepriklausomybę su visomis iš tokio pripažinimo einančiomis juridinėmis sėkmėmis ir gera valia visiems amžiams atsisako nuo visų Rusijos suvereniteto teisių, kurių ji yra turėjusi Lietuvių tautos ir jos teritorijos atžvilgiu“. Lietuva ir Rusija  1991 m. liepos 27 d. pasirašė sutartį „Dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų". Šia sutartimi šalys pripažino viena kitą pilnateisiais tarptautinės teisės subjektais ir suvereniomis valstybėmis. Tų pačių metų spalio 9 d. abiejų valstybių atstovai pasikeitė notomis, kurios reiškė galutinį Lietuvos valstybės nepriklausomybė ir suverenumo pripažinimą. Kiek ilgiau užtruko Rusijos kariuomenės išvedimas iš Lietuvos teritorijos. Paskutiniai Lietuvoje dislokuoto dalinio likučiai LR teritoriją paliko 1993 m. rugpjūčio 31 d. Lietuva palaiko ES ir kitų tarptautinių organizacijų požiūrį į šią valstybę, pritaria sankcijų politikai. Šalis nepripažįsta dalies Gruzijos ir Ukrainos teritorijų prijungimo prie Rusijos federacijos. Taip pat aktyviai gina savo informacinę erdvę. Šiuo metu Lietuvos ir Rusijos santykius įvairiose srityse reglamentuoja 39 dvišalės sutartys.

Lietuvos-Ukrainos santykiai

1569–1795 m. Abiejų Tautų Respublikos gyvavimo laikais į jos teritoriją įėjo didelė dalis dabartinės Ukrainos. Iki 1918 m. abi šalys priklausė Rusijos imperijas, o iki 1991 m. – Tarybų Sąjungai. Po nepriklausomybių paskelbimo Lietuvos ir Ukrainos santykiai buvo šilti. 2009 m. tarp šių šalių buvo pasirašyta daug įvairaus pobūdžio bendradarbiavimo sutarčių. Lietuva įsipareigojo padėti Ukrainai siekiant tapti ES nare. 2013–2014 m. Euromaidano įvykiuose Lietuva labai palaikė Ukrainą. Įvairūs Lietuvos politikai (Vytautas Landsbergis, Loreta Graužinienė ir kt.) dalyvavo taikiuose mitinguose Kijeve.

Lietuvos-JAV santykiai

Valdas Adamkus ir George W. Bush Vilniuje 2002 metais

Pirmą kartą Lietuvos ir JAV diplomatiniai santykiai užmegzti 1922 m. liepos 28 d. didelėmis Lietuvos valstybės atstovų ir JAV lietuvių bendruomenės narių pastangų dėka. Visą Lietuvos okupacijos laikotarpį JAV laikėsi Lietuvos valstybės okupacijos nepripažinimo politikos. Atkūrus nepriklausomybę tarpvalstybiniai ryšiai atnaujinti 1991 m. rugsėjo 6 d. JAV vyriausybinės ir nevyriausybinės organizacijos suteikė daug įvairios pagalbos, kuri buvo nukreipta stiprinti jaunos nepriklausomos demokratinės valstybės visuomenines ir valdžios institucijas bei rinkos ekonomiką. 1992 m. spalio 2 d. Vilniuje įkurta JAV Ambasada. 2002 m. lapkričio 22 d. su oficialiu vizitu pirmą karta Lietuvoje lankėsi JAV prezidentas George W. Bush. 2003 m. gegužės 8 d. JAV Senatas vienbalsiai ratifikavo NATO narystės protokolus atverdamas Lietuvai galimybę tapti NATO nare. Šiuo metu Lietuvos ir JAV santykius įvairiose srityse reglamentuoja 29 dvišalės sutartys. Dabartinis JAV ambasadorius Lietuvai – Anne E. Derse , Lietuvos ambasadorius JAV – Audrius Brūzga.

Lietuvos-Jungtinės Karalystės santykiai

Lietuvos ir Jungtinės Karalystės santykių istorija prasidėjo 1921 m. gruodžio 20 d., kuomet de jure buvo pripažintas Lietuvos valstybingumas. Jungtinė Karalystė tapo vienu iš svarbiausių eksporto partnerių. Lietuvai netekus nepriklausomybės Jungtinė Karalystė oficialiai panaikino Lietuvos pasiuntinybę Londone, tačiau leido veikti pasiuntiniui. 1991 m. rugpjūčio 27 d. Jungtinė Karalystė pripažino atkurtą nepriklausomos Lietuvos valstybę ir neilgai trukus Lietuvos Bankui perdavė įšaldytas Lietuvos aukso atsargas. 1991 m. rugsėjo 4 d. atkurti diplomatiniai santykiai. Be intensyvaus ekonominio, ūkinio, karinio, socialinio bendradarbiavimo Lietuva ir Jungtinė Karalystė glaudžiai bendradarbiauja švietimo, mokslo ir kultūros srityse. Šiuo metu Lietuvos ir JK santykius įvairiose srityse reglamentuoja 8 dvišalės sutartys.

Lietuvos-Vokietijos santykiai

Vokietija buvo pirmoji valstybė, 1918 m. kovo 23 d. pripažinusi Lietuvos valstybingumą de jure. Nors iki Antrojo pasaulinio karo su šia valstybe Lietuva mėgino plėtoti glaudžius santykius, 1939 m. kovo 23 d. Vokietija, pateikto Lietuvai ultimatumo pagrindu, perėmė Klaipėdos kraštą. Tęsiantis Antrajam pasauliniam karui, 1941 m. vasarą Vokietija išstūmė iš Lietuvos okupacinį Sovietų režimą ir buvo užėmusi Lietuvos teritoriją iki 1945 m. pradžios, kuriai nuo 1942 m. pavasario formaliai buvo suteikusi savivaldą atskaitingą Vokietijos okupacinėms įstaigoms. 1991 m. rugpjūčio mėn. nepavykus kariniam perversmui ir faktiškai jau žlugus Sovietų Sąjungai, Vokietijos Federacinė Respublika 1991 m. rugpjūčio 27 d. pripažino atkurtą nepriklausomą Lietuvos Respubliką ir rugpjūčio 28 d. užmezgė su ja diplomatinius santykius. 1991 m. lapkričio 28 d. 2004 m. Vokietija parėmė Lietuvos narystę ES ir NATO. 2016 m. Varšuvoje vykusio NATO Viršūnių susitikime priimtų sprendimų pagrindu nuo 2017 m. vasario mėn. Lietuvoje dislokuota NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė, kuriai vadovauja Vokietija. Šiuo metu geriausius per visą Lietuvos istoriją susiformavusius santykius su Vokietija įvairiose srityse reglamentuoja 21 dvišalė sutartis.

Lietuvos-Prancūzijos santykiai

Pirmieji Lietuvos ir Prancūzijos kontaktai buvo užmegzti dar 1918 m. rudenį, o 1919 m. Paryžiaus taikos konferencijoje veikė Lietuvos delegacija vadovaujama Oskaro Milašiaus. De jure Prancūzija Lietuvą pripažino 1922 m. gruodžio 20 d. ir tapo viena iš svarbiausių politinių partnerių po meto Lietuvos valstybei. Sovietinės okupacijos laikotarpiu Prancūzijoje oficialios atstovybės Lietuva neturėjo, tačiau pavieniams asmenims buvo leista veikti. 1991 m. rugpjūčio 29 d. buvo atkurti diplomatiniai santykiai.

Lietuvos-Šventojo Sosto santykiai

Pirmasis popiežius pripažinęs Lietuvą de jure 1922 m. buvo Pijus XI, o Lietuvai atstovauti į Vatikaną išvyko Kazys Bizauskas. 1926 m. buvo įkurta Kauno bažnytinė provincija, o 1927 m. pasirašytas konkordatas su Šventuoju Sostu. Pastarasis niekuomet nepripažino Lietuvos įjungimo į SSRS sudėtį. Romoje veikė Lietuvos pasiuntinybės prie Šventojo Sosto. Iš naujo visaverčiai diplomatiniai santykiai atkurti  1991 m. rugsėjo 30 d. Vilniuje pasirašyta dvišale deklaracija. 1992 m. liepos 11 d. pirmuoju Lietuvos ambasadoriumi prie Šventojo Sosto tapo Kazys Lozoraitis. Šiuo metu Lietuvos ir Šventojo sosto santykius įvairiose srityse reglamentuoja 4 dvišalės sutartys.

Lietuvos-Islandijos santykiai

Islandija tapo pirmąja nepriklausoma valstybe, pripažinusia Lietuvos nepriklausomybę 1991 m. vasario 11 d. Tų pačių metų rugpjūčio 26 d. užmegzti diplomatiniai santykiai. Šiuo metu Lietuvos ir Islandijos santykius įvairiose srityse reglamentuoja 6 dvišalės sutartys.

Lietuvos-Švedijos santykiai

Švedija viena iš pirmųjų Lietuvą pripažino de fakto  1918 m. gruodžio 12 d., o po savaitės Stokholme atidarytas Lietuvių spaudos biuras. 1921 m. rugsėjo 28 d. užmegzti oficialūs diplomatiniai santykiai, atidaryta Lietuvos atstovybė. Aktyviai bendradarbiauta ekonomikos ir kultūros srityje. Lietuvą okupavus SSRS diplomatiniai santykiai nutrūko. Jie vėl atkurti 1991 m. rugpjūčio 27 d. Švedijos Karalius Karlas XVI Gustavas paskelbė, jog Švedija pripažįsta Lietuvos nepriklausomybę. Rugpjūčio 28 d. pasirašytas susitarimas dėl diplomatinių santykių atkūrimo. Šiandien Švedija yra vienas svarbiausių partnerių, bendradarbiaujant ekonomikos (didžiausia investuotoja) ir energetinio saugumo srityse.  Šiuo metu Lietuvos ir Švedijos santykius įvairiose srityse reglamentuoja 16 dvišalių sutarčių.

Lietuvos-Norvegijos santykiai

Lietuvos nepriklausomybę Norvegija pripažino 1991 m. rugpjūčio 24 d. To paties mėnesio 27 d. buvo užmegzti diplomatiniai santykiai. Norvegija yra viena iš svarbiausių  partnerių, bendradarbiaujant ekonomikos, energetinio saugumo ir gynybos srityse. Šiuo metu Lietuvos ir Norvegijos santykius įvairiose srityse reglamentuoja 12 dvišalių sutarčių.

Lietuvos-Suomijos santykiai

Suomija Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugpjūčio 28 d. Tą pačią dieną užmegzti ir diplomatiniai santykiai. Suomija yra svarbi Lietuvos partnerė ir regiono kaimynė. Ypač plėtojamas bendradarbiavimas ekonomikos, energetinio, regioninio, informacinio saugumo bei kitose srityse. Šiuo metu Lietuvos ir Suomijos santykius įvairiose srityse reglamentuoja 12 dvišalių sutarčių.

Lietuvos-Danijos santykiai

Uffe Ellemann-Jensen

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m., Danijos vyriausybė pritarė ir materialiai parėmė Baltijos Informacinio biuro atidarymą Kopenhagoje 1990 m.  rudenį, tapusio pirmąja tokio pobūdžio Baltijos šalių įstaiga Vakarų Europoje. 1991 m. vasario 28 d. Danijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai pasirašė bendrą protokolą, kuriuo įsipareigojama, esant palankiai galimybei, atkurti diplomatinius santykius. 1991 m. rugpjūčio 26 d. atkurti Lietuvos ir Danijos diplomatiniai santykiai. Danijoje tuometinio užsienio reikalų  ministro Uffe Ellemann-Jensen iniciatyva buvo suformuota aktyvi Baltijos politika, kuria ši valstybė pasižymėjo iki mūsų narystės NATO ir ES. Danijos suteikta parama Lietuvai buvo didžiausia ir ženkliai prisidėjo prie mūsų narystės NATO ir ES siekių įgyvendinimo, gausių Danijos investicijų atėjimo į Lietuvą. Šiandien ypač glaudus bendradarbiavimas gynybos ir ekonomikos srityje.

Lietuvos-Japonijos santykiai

Japonija Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1922 m. gruodžio 20 d., kas laikoma Lietuvos-Japonijos santykių pradžia. 1939 m. Kaune atidarytas Japonijos konsulatas, kuriam vadovavo Čiunė Sugihara. 1991 m. spalio 10 d. atkurti diplomatiniai santykiai. Dabartinis Japonijos ambasadorius Lietuvoje – Tetsu Odzakis (nuo 2021 m.), Lietuvos ambasadorius Japonijai – Aurelijus Zykas (nuo 2022 m.)

Lietuvos-Kinijos santykiai

Su Kinijos Liaudies Respublika diplomatiniai santykiai užmegzti 1991 m. rugsėjo 14 d. KLR ambasada Vilniuje įsteigta 1992 m., Lietuvos ambasada KLR – 1995 m. gegužės 15 d. Nors Lietuva oficialiai pripažįsta Vienos Kinijos politiką, veikia prekybos atstovybė su Taivanu (Kinijos Respublika). Lietuvoje triskart lankėsi Tibeto dvasinis lyderis ir Centrinės Tibeto administracijos garbės pirmininkas Dalai Lama XIV. Dar 1990 m. balandžio 4 d., eidamas Centrinės Tibeto administracijos vadovo pareigas jis pasveikino Lietuvą paskelbus nepriklausomybę. Bijant reikšmingesnio Kinijos-Lietuvos santykių pablogėjimo, 2013 m. Lietuvoje viešėjęs Tibeto dvasinis lyderis buvo priimtas neoficialiai. Lietuvoje yra du skverai pavadinti Tibeto vardu – Vilniuje ir Kaune. Dabartinis KLR ambasadorius Lietuvoje – Šen Žifei, Lietuvos ambasadorė Kinijoje – Diana Mickevičienė.

Taip pat skaitykite

• Lietuvos santykiai su Estija ir Latvija 1918–1940

Nuorodos

• Užsienio reikalų ministerija Archyvuota kopija 2004-10-10 iš Wayback Machine projekto.
• Lietuvos-Rusijos dvišalių santykių teisinė ir ekonominė bazė Archyvuota kopija 2004-11-06 iš Wayback Machine projekto.

Europos šalių tarptautiniai santykiai

Airija | Albanija | Andora | Armėnija | Austrija | Azerbaidžanas | Baltarusija | Belgija | Bosnija ir Hercegovina | Bulgarija | Čekija | Danija | Estija | Graikija | Gruzija | Islandija | Ispanija | Italija | Jungtinė Karalystė | Juodkalnija | Kazachija | Kosovas | Kroatija | Latvija | Lenkija | Lichtenšteinas | Lietuva | Liuksemburgas | Makedonija | Malta | Moldavija | Monakas | Norvegija | Nyderlandai | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | Rusija | San Marinas | Serbija | Slovakija | Slovėnija | Suomija | Švedija | Šveicarija | Turkija | Ukraina | Vatikanas | Vengrija | Vokietija

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.