Japonijos ir Lietuvos santykiai
Japonijos–Lietuvos santykiai | ||
Lietuva (oranžinė) ir Japonija (žalia) pasaulio žemėlapyje | ||
Pagrindinės datos: | ||
• Diplomatinių santykių užmezgimas: 1922 m. gruodžio 20 d. | ||
• Diplomatinių santykių atkūrimas: 1991 m. spalio 10 d. | ||
Prekybos apimtys (2023):[1] | ||
• Lietuva → Japonija: 90,3 mln. eur. | ||
• Japonija → Lietuva: 89,7 mln. eur. | ||
Turistų srautai: | ||
• Lietuva → Japonija (2019): 5260[2] | ||
• Japonija → Lietuva (2022): 1596[3] |
Japonijos ir Lietuvos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Japonijos ir Lietuvos. Santykiai oficialiai užmegzti 1922 m. gruodžio 20 d., tuometei Japonijos imperijai pripažinus Lietuvos nepriklausomybę, tačiau tarpvalstybinių kontaktų pradžia laikomi 1919 m. sausio 3 d., kai Japonija Lietuvą pripažino de facto.[4]
Japonija pripažino sovietų įvykdytą Baltijos šalių, tarp jų ir Lietuvos, aneksiją. 1991 m. rugsėjo 6 d. Japonija pripažino atsikūrusios Lietuvos nepriklausomybę, o 1991 m. spalio 10 d. atnaujinti diplomatiniai santykiai. Lietuva savo šalies ambasadą turi Tokijuje bei garbės konsulatus Sapore, Osakoje, Fukujamoje ir Gifu, tuo tarpu Vilniuje yra įsikūrusi Japonijos ambasada.
2023 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 56 Japonijos piliečiai[5]. Tuo tarpu Japonijoje 2022 m. pradžioje gyveno 275 Lietuvos piliečių,[5] daugiau nei dvigubai mažiau nei prieš COVID pandemiją.[6] Nuo 2005 m. veikia Japonijos lietuvių bendruomenė.
Santykių istorija iki 1991 m.
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmieji kontaktai tarp japonų ir lietuvių XIX a.
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmieji kontaktai tarp Lietuvos ir Japonijos užsimezgė tuometei Japonijai nutraukus savo izoliacionizmo politiką. 1858 m. Rusijos imperijos atstovu Japonijoje paskirtas garsios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminės palikuonis Josifas Goškevičius, dalį savo gyvenimo praleidęs Vilniaus gubernijoje. 1852 m. jis aplankė Japoniją kaip vertėjas derybose dėl santykių tarp Rusijos ir Japonijos užmezgimo, vėliau išleido rusų-japonų žodyną. Laikomas japonistikos pradininku Lietuvos teritorijoje.
Tuo tarpu pirmasis kontaktas iš Japonijos pusės įvyko 1862 m., kuomet rugsėjo 18 d. japonų delegacija, taip vadinamoji Bunkiū misija keliaudama traukiniu iš Sankt Peterburgo į Berlyną pravažiavo Lietuvos teritoriją ir trumpam išlipo Kaune. Šis įvykis yra aprašytas misijos dalyvio valstybės veikėjo ir žurnalisto Jukičio Fukudzavos, kuris misijoje dirbo vertėju.
Vis dėlto dėl Lietuvos geopolitinės padėties ir atstumo ryšiai išliko visiškai minimalūs, apie daugiau netiesioginių ryšių duomenų nėra.
1905–1919 m. laikotarpis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1905 m. vykusio karo tarp Rusijos ir Japonijos metu dalis lietuvių, kaip carinės Rusijos karių, dalyvavo kovodami mūšiuose. Vienas jų – generolas Silvestras Žukauskas, vadovavęs mūšiams Mandžiūrijoje.[7] Japonijai laimėjus karą, ženkliai išaugo lietuvių inteligentijos, siekiančios autonomijos ar nepriklausomybės nuo Rusijos imperijos, susidomėjimas Japonija. 1906 m. būsimo socialdemokratų partijos pirmininko ir Nepriklausomybės akto signataro Stepono Kairio išleistos trys pirmosios lietuviškos knygelės apie Japoniją. Jose nagrinėjama Japonijos visuomenė, istorija, mąstymo būdas, konstitucija. Šis įvykis neretai laikomas kertiniu japonologijos sklaidai Lietuvoje.[8]
1916 m. rugpjūčio mėnesį keliaudami iš Lietuvos į JAV dvi savaites Japonijoje praleido Martynas Yčas ir Jonas Žilius.[9] 1917 m. grįždamas iš JAV į Lietuvą Japonijoje lankėsi Jonas Šliūpas su dukra Aldona.[10] 1918 m. Lietuvai paskelbus apie valstybingumo atkūrimą buvo aktualus Japonijos imperijos, kaip vienos Pirmojo pasaulinio karo laimėtojų, prielankumas. Pirmieji diplomatiniai kontaktai prasidėjo pačioje 1919 m. pradžioje.
Santykiai Tarpukario laikotarpiu (1919–1940)
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Japonija de jure pripažino Lietuvą 1922 m. Iki tol tarp Japonijos ir Lietuvos būta nemažai diplomatinių kontaktų, daugiausiai dėl to, kad Japonija buvo Ambasadorių konferencijos, atsakingos už Klaipėdos krašto administravimą, narė. 1925 m. Japonija, kartu su Italija, Didžiąja Britanija ir Prancūzija ratifikavo Klaipėdos konvenciją, kuria buvo nustatytas Klaipėdos krašto, kaip autonominio regiono, priklausančio Lietuvai, statusas.
Dėl geografinės padėties ir kitų priežasčių santykiai tarp šalių glaudžiai vystomi nebuvo. Vis dėlto Lietuvoje buvo gan populiarus japonų kovos menas džiudžitsu, kurio 1929–1930 m. Kauno aukštesniojoje policijos mokykloje buvo mokoma kaip privalomos disciplinos. Lietuvos visuomenininkas Matas Šalčius net tris kartus lankėsi Japonijoje. Pirmąjį kartą lankėsi 1919 m., paskutinįjį kartą - 1934 m., ir sugrįžęs į Lietuvą parašė knygą Svečiuose pas keturiasdešimt tautų, kurioje detaliai aprašo ir Japonijos situaciją, kultūrą. Apie Japoniją lietuviškoje spaudoje taip pat rašė nuo 1933 m. ten gyvenęs kunigas Albinas Margevičius.
1929 m. vasario 18 d. tarp Lietuvos ir Japonijos pasirašytas susitarimas dėl vizų panaikinimo, o 1930 m. gegužės 2 d. - Prekybos ir laivininkystės sutartis. 1930 m. Lietuvoje taip pat lankėsi Tautų Sąjungos pasekretoriaus pareigas einantis Jotaro Sugimura[11]. Vis dėlto glaudesni dvišaliai santykiai nesivystė. Japonijai užėmus Mandžiūriją ir tęsiant karinius veiksmus Kinijoje, Tarpukario Lietuvos spauda tai atvaizduodavo neigiamai.
1939 m. Nacių Vokietijai pareiškus ultimatumą Lietuvai dėl Klaipėdos krašto, Japonija, nepaisant Klaipėdos konvencijos įsipareigojimų, buvo viena iš Vokietijos pretenzijas parėmusių šalių (Lietuvos neparėmė nė viena signatarė). Tai nesutrukdė tais pačiais metais atidaryti Japonijos konsulato - jis įsteigtas 1939 m. profesoriaus Juozo Tonkūno išnuomotame name Vaižganto g. Būtent konsulate 1940 m. vasarą konsulas Čiunė Sugihara išdavė didžiąją dalį tranzitinių vizų Lenkijos ir Lietuvos žydams, bėgusiems nuo galimo nacių persekiojimo.
Santykiai okupacijų metais
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sovietinė okupacija nutraukė ir po truputį besiplėtojančius dvišalius santykius. Tačiau tikėtina, kad neformalių kontaktų tarp abiejų tautų būta Sibire, kur buvo ištremti ir japonų karo belaisviai ir dalis pietinio Sachalino salos gyventojų.[12] Sovietinės okupacijos metais Japonija buvo viena iš kelių Varšuvos paktui nepriklausiusių valstybių, pripažinusių Baltijos valstybes Sovietų Sąjungos dalimi po šių okupacijos. Vis dėlto nėra žinių, kad tuo laikotarpiu iki Michailo Gorbačiovo pertvarkų tuometėje Lietuvos TSR būtų lankęsi Japonijos diplomatai ar vyriausybės atstovai, nes santykiai tarp pačios Japonijos ir TSRS išliko sudėtingi.
Paskutiniaisiais TSRS gyvavimo dešimtmečiais Lietuvoje Japonija domėjosi keletas lietuvių. Romualdas Neimantas užmezgė santykius su keletu Japonijos mokslininkų, buvo į šią šalį nuvykęs ir parašė savo knygas Gyvenimas ant ugnikalnio (1984 m.), Rytai ir Lietuva (1988 m.) bei Nuo Nemuno iki Fudzijamos (1992 m.). Arvydas Ališauskas, japonų kalbos išmokęs Maskvoje, buvo pirmasis lietuvis vertęs literatūrą iš japonų kalbos. Jam priklauso Sakio Komacu, Rieko Nakagavos, Pimėjo Ogavos kūrinių vertimai.
Nors sovietmečiu santykiai tarp Lietuvos ir Japonijos neplėtoti, Atgimimo laikotarpiu 1989 m. liepos 9[13] dieną Klaipėda pirmoji Lietuvoje užmezgė miestų partnerių ryšius su Kudži miestu Ivatės prefektūroje. Santykiai buvo tokie šilti, kad po 1991 m. sausio įvykių, remdamas Lietuvos gyventojų siekį išlaikyti nepriklausomybę, tuometis Kudži miesto meras Jošiakis Kudžis išsiuntė SSRS vadovui Michailui Gorbačiovui protesto laišką, reikalaudamas sustabdyti ginkluotą agresiją, dėl ko vėliau apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi. Pažymėtina ir tai, kad per Sausio įvykius Vilniuje būta žurnalistų bei diplomatų iš Japonijos, filmavusių ir informavusių Japonijos diplomatinį korpusą apie tuomečius įvykius, vėliau transliuotus per Japonijos televiziją. Prie informacijos apie sausio 13-osios įvykius sklaidos prisidėję Japonijos piliečiai apdovanoti sausio 13-osios atminimo medaliais.
Santykiai tarp atkurtos Lietuvos Respublikos ir Japonijos (nuo 1991 m.)
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Politiniai ryšiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Japonija atkurtą Lietuvos valstybingumą pripažino 1991 m. rugsėjo 6 d., tą pačią dieną, kai tai padarė ir TSRS, o diplomatiniai santykiai užmegzti 1991 m. spalio 10 d.
1997 m. Vilniuje atidaryta Japonijos ambasada, 1999 m. - Lietuvos ambasada Tokijuje. Nuo 2008 m. Lietuvoje pastoviai reziduoja Japonijos ambasadorius. Tarp šalių pasirašyta bevizio režimo sutartis (pirmiausia ją vienašališkai 1994 m. sausio 25 d. Japonijos piliečiams įvedė Lietuva, o 2000 m. vasario 24 d. pasirašyta abiejų vyriausybių, pasikeičiant notomis).
Aukščiausio lygio vizitai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2000-2018 m. laikotarpiu įvyko 13 aukšto rango Japonijos pareigūnų apsilankymų Lietuvoje ir 36 aukšto rango Lietuvos pareigūnų apsilankymų Japonijoje. Lietuvoje vieną kartą lankėsi Japonijos imperatorius ir du kartus kartą - Ministras Pirmininkas, Lietuvos prezidentai Japonijoje lankėsi tris kartus, Lietuvos Ministrai Pirmininkai - septynis kartus.
- 1991 m. spalio 16-19 d. Japonijoje apsilankė tuometinis Lietuvos Ministras Pirmininkas Gediminas Vagnorius.
- 1993 m. rugsėjo 17–22 d. Japonijoje lankėsi Premjeras Adolfas Šleževičius, susitiko su premjeru Morihiro Hosokava, derėjosi dėl ekonominių santykių plėtros.
- 1997 m. Japonijoje lankėsi Lietuvos Prezidentas Algirdas Brazauskas.
- 2001 m. balandžio 9-10 d. Prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma lankėsi Japonijoje. Vizito metu susitiko su Japonijos imperatoriumi Akihito ir žmona Mičiko, ministru pirmininku Joširo Mori.[14][15]
- 2005 m. Japonijoje lankėsi Premjeras Algirdas Brazauskas. Jis aplankė EXPO parodą, vykusią Aiči prefektūroje, kurioje Lietuva turėjo veikiantį pavilijoną. Taip pat susitiko su Japonijos imperatoriumi ir ministru pirmininku Junichiro Koizumi.
- 2006 m. rugpjūčio 30 – rugsėjo 1 d. premjeras Gediminas Kirkilas viešėdamas Japonijoje susitiko su premjeru Džiuničiro Koidzumiu, Patarėjų rūmų pirmininke Čikage Ogi, verslo atstovais.
- 2007 m. gegužės 26-27 d. imperatorius Akihito su žmona Mičiko vizito metu Lietuvoje susitiko su prezidentu Valdu Adamkumi, premjeru Gediminu Kirkilu.[16]
- 2012 m. vasario 18–23 d. Japonijoje lankėsi Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius, susitiko su premjeru Jošihiko Noda, derėjosi dėl kompanijos Hitachi investicijų Lietuvoje.
- 2018 m. sausio 13-14 d. ministras pirmininkas Šindzo Abė vizito metu Lietuvoje susitiko su prezidente Dalia Grybauskaite, premjeru Sauliumi Skverneliu.[17] Vizito metu aplankė Vilnių, buvusį Japonijos konsulatą Kaune ir Trakus.[18]
- 2018 m. spalio 9‐12 dienomis su atsakomuoju vizitu Japonijoje apsilankė Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, kur susitiko su Japonijos premjeru ir aptarė stiprėjančius dvišalius ekonominius santykius bei saugumo situaciją, lankėsi Hirošimoje esančiame memoriale ir Nagojoje, kur neseniai pastatytas paminklas buvusiam Lietuvos konsului Čiunei Sugiharai.[19]
- 2019 m. spalio 21–24 d. prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo imperatoriaus Naruhito inauguracijos ceremonijoje, susitiko su ministru pirmininku Šindzo Abe, parlamento Atstovų rūmų pirmininku Tadamoriu Ošima, Japonijos ir Lietuvos draugystės parlamentinės grupės vadovu Hirofumiu Nakasone, verslo atstovais, aplankė Čijūnės Sugiharos atminimo vietas Gifu prefektūroje, gavo Gifu universiteto garbės daktaro laipsnį.[20]
- 2022 m. spalio mėnesį kartu su keliomis verslo misijomis apsilankė Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė. Jos susitikimo su Japonijos Premjeru Fumio Kišida metu buvo paskelbta apie abiejų šalių strateginę partnerystę, t. y. dvišaliai santykiai pakelti į aukštesnį lygį.
- 2023 m. liepos 11–12 d. premjeras Fumio Kišida dalyvavo Vilniuje vykusiame NATO viršūnių susitikime, susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda, premjere Ingrida Šimonyte, aplankė Kaune esantį Sugiharos namų muziejų.[21]
Užsienio reikalų ministrų vizitai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1991 m. spalio 5–7 d. Lietuvoje viešėjo Japonijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Muneo Sudzukis, ir tai buvo pirmasis oficialus vizitas iš Japonijos. Jį priėmė užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas.
- 1999 m. kovo 16–18 d. Japonijoje lankėsi užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas.
- 2006 m. Lietuvoje lankėsi Japonijos užsienio reikalų ministras Taro Aso. 2009 m. lankėsi Šintaro Ito, užsienio reikalų viceministras.
- 2010 m. lapkričio mėnesį Japonijoje lankėsi Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, ten susitikęs su Japonijos užsienio reikalų ministru Seidži Maehara, apsilankęs nepriklausomoje administracinėje tyrimo įstaigoje RIKEN (pavaldžiai Japonijos švietimo, kultūros, sporto, mokslo ir technologijų ministerijai, susitiko su įstaigos prezidentu, Nobelio premijos laureatu Riodži Nojori.
- 2011 m. gegužės mėn. Lietuvoje lankęsis valstybės sekretorius užsienio reikalams Jutaka Banno aptarė abipusius ir regionius klausimus, susitikdamas su Vyriausybės vadovais, Seimo nariais, Energetikos ministru Arvydu Sekmoku bei viceministre Asta Skaisgiryte-Liauškiene.
- 2014 m. kovo 11–15 d. Japonijoje lankėsi užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, susitiko su užsienio reikalų ministru Fumio Kišida. Šis ministras dar kartą Japonijoje apsilankė 2017 m. gegužės 6–10 d.
- 2021 m. liepos 3 d. į Lietuvą su oficialiu vizitu atvyko Japonijos užsienio reikalų ministras Tošimicu Motegi, susitiko su Lietuvos ministre pirmininke Ingrida Šimonyte, užsienio reikalų ministrų Gabrieliu Landsbergiu, apsilankė Čiunės Sugiharos memorialiniame muziejuje Kaune.[22][23]
- 2022 m. birželio mėnesį Japonijoje lankėsi užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Jis susitiko su Japonijos užsienio reikalų viceministre Takako Suzuki, valstybės kancleriu Matsuno, Keidanren, JETRO, stambiomis Japonijos kompanijomis, kurios turi ryšius su Lietuva. 2023 m. gegužės mėnesį jis apsilankė dar kartą. Vizito metu susitiko su užsienio reikalų ministru Yoshimasa Hayashi, skaitmenizacijos ministru Taro Kono, skaitė paskaitą JETRO.
Tarpparlamentinis bendradarbiavimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Seime įkurta Lietuvos-Japonijos tarpparlamentinių ryšių grupė (pirmoji pirmininkė Vida Marija Čigriejienė, veikia ir dabar), o Japonijos parlamente savo ruožtu veikia Japonijos-Lietuvos parlamentinė grupė (pirmasis vadovas Hirofumi Nakasone, 2008 m. lankęsis Lietuvos Seime).
Daugiašalis bendradarbiavimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vienas bendrų pasaulinio bendradarbiavimo projektų – bendras darbas Afganistane. Lietuvos kariai, vadovavę Provincijos atkūrimo grupei (PAG), kartu su Japonijos civilių komanda nuo 2009 m. kelerius metus atliko Goro provincijos atstatymą ir plėtrą. Tarp įvykdytų darbų – Čagčarano ligoninės atstatymas ir Čagčarano vaikų centro statyba.
Bendradarbiavimas gynybos srityje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2016 m. rugpjūčio mėn. 8-11 d. Klaipėdos uoste lankėsi Japonijos savigynos jūrų pajėgų pratybų eskadra, lankėsi apie 750 Japonijos savigynos pajėgų jūrininkų ir civilio personalo, vadovaujamų kontradmirolo Hidetošio Ivasakio. Laivai buvo atviri lankytojams. Japonijos atstovai vizito metu taip pat lankėsi Kaune, Vilniuje ir Medininkuose, dalyvavo bendruose renginiuose su Lietuvos kariuomene, diskutavo apie jūrinį saugumą Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, aptarė tarptautinį bendradarbiavimą.[24]
Nuo 2022 m. Japonijos ambasadoje Vilniuje įsteigtas gynybos atašė etatas. 2023 m. sausio mėnesį Lietuvos ambasadoje Tokijuje pradėjo dirbti gynybos patarėjas Margiris Abukevičius.
Savivaldybių mainai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Aktyvus yra ir bendradarbiavimas tarp atskirų savivaldybių. Šiuo metu yra penkios susigiminiavusių miestų sutartys.
- Klaipėda ir Kudžis. Bendradarbiavimas prasidėjo Kudžio miesto mero Jošiakio Kudžio (meru buvo 1979-2003 m.) iniciatyva, mat šiame mieste yra randama gintaro. 1989 m. liepos 9 d. pasirašyta miestų partnerių sutartis. Iki 2013 m. vizitai tarp abiejų miestų buvo labai intensyvūs. 1995 m. Pasaulio Vietinių valdymo organų kongresas Hagoje pripažino Klaipėdos ir Kudžio ryšius vienu įdomiausių susigiminiavusių miestų bendradarbiavimo pavyzdžių pasaulyje.
- Kaunas ir Jaocu. Bendradarbiavimas prasidėjo dėl Čiunės Sugiharos sąsajų. Jaocu yra didžiausias Japonijoje šiam diplomatui skirtas atminimo muziejus. Užsimezgė mainai tarp Jaocu ir Kauno vidurinių mokyklų, verslininkų, o Jaocu miestelio meras M. Kaneko Kaune lankėsi daugybę kartų. Draugystė užtvirtinta 2019 m. vasario mėn. pasirašius susigiminiavusių miestų sutartį.
- Panevėžys ir Tojohašis. 2018 m. liepos mėnesį Panevėžį aplankė oficiali Tojohašio delegacija, o tų pačių metų spalį Tojohašyje apsilankė Panevėžio delegacija. 2019 m. birželio mėn. Panevėžyje merai pasirašė susigiminiavusių miestų sutartį. Tarp savivaldybių vystomi ryšiai kultūros, sporto, verslo, švietimo srityse.
- Birštonas ir Kaga. Abu miestai yra kurortai, vystantys spa ir karštųjų versmių turizmą. 2018 m. Birštoną aplankė Kagos miesto meras Miyamoto, o 2023 m. gegužės mėnesį atsakomuoju vizitu Kagoje apsilankė Birštono merė Nijolė Dirginčienė. Jos vizito metu pasirašyta miestų bendradarbiavimo sutartis.
- Kaunas ir Hiracuka. Hiracukos ryšiai su Lietuva prasidėjo 2017 m., kuomet miestas pasiryžo tapti Lietuvos atletų miesteliu 2020 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse. Vėliau miestas palaikė atkyvius ryšius su Alytumi ir Kaunu, keitėsi oficialiomis delegacijomis, išsivystė mokyklų ir kultūriniai mainai. 2023 m. lapkričio mėnesį Kauną aplankė Hiracukos meras Ochiai. Lapkričio 26 d. pasirašyta miestų partnerystės sutartis.
Be šių oficialių sutarčių draugiškus ryšius su Lietuva plėtoja ir kitos Japonijos savivaldybės. Tarp jų labiausiai paminėtina Curuga (uostas, kuriame išsilaipino Č. Sugiharos išgelbėtieji žydai), Mukava (pasirašiusi susitarimą su Akmene), Nagoja (kurioje ilgą laiką gyveno Č. Sugihara, ir kuri vysto bendradarbiavimą su Vilniumi), Nišiaidzu (vystantis lietuvių menininkų projektus) ir kiti. Draugiškiausia Lietuvai Japonijos prefektūra yra Gifu prefektūra, kurioje gimė Č. Sugihara. Čia kasmet organizuojama didžiausia Lietuvai skirta šventė Ritoania NOW[25].
Pilietiniai mainai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pilietinius mainus vysto kelios organizacijos, veikiančios Lietuvoje ir Japonijoje. 1996 m. Lietuvoje įkurta Lietuvos ir Japonijos asociacija (nuo tada jai vadovauja Rimantas Vaitkus). 2000 m. pabaigoje LR ambasados Japonijoje iniciatyva įkurta Japonijos ir Lietuvos draugystės asociacija, kurios pirmuoju pirmininku tapo Seiiči Midzuno, vadovaujantis iki šiol. Kadangi dėl Sugiharos ryšių bendradarbiavimą su Lietuva aktyviai vysto Gifu prefektūra, 2017 m. buvo įkurta Gifu-Lietuvos draugystės asociacija. 2019 m. lapkričio mėnesį įkurta Kauno-Japonijos draugystės asociacija (pirmasis pirmininkas Aurelijus Zykas).
Lietuvoje gyvenančių japonų ir Japonijoje gyvenančių lietuvių skaičius yra sąlyginai nedidelis: Japonijoje gyvena 275 lietuviai (2021 m. gruodžio 10 d. duomenys), Lietuvoje – 50 japonų (2022 m. duomenys).[26]
Metai | 2016[27] | 2020[6] | 2021[28] | 2022[29] | 2023[5] |
---|---|---|---|---|---|
Japonų piliečių skaičius Lietuvoje | 28 | 31 | 41 | 50 | 56 |
Metai | 2016[27] | 2020[6] | 2021[28] | 2022[29] |
---|---|---|---|---|
Lietuvių piliečių skaičius Japonijoje | 198 | 555 | 323 | 275 |
Tiesioginiai skrydžiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo 2020 m. Lietuvos garbės konsulo Fukujamoje Šigehiro Komaru iniciatyva pradėta tiesioginių užsakomųjų skrydžių tarp Tokijo ir Vilniaus tradicija.
Pirmasis toks skrydis surengtas 2020 m. vasarį. Lietuvoje lankėsi gausi valstybės pareigūnų ir verslo atstovų delegacija iš Japonijos.[30] Delegacijos atstovai, tarp kurių buvo Japonijos ministro pirmininko Šindzo Abės specialusis patarėjas Isao Iidžima, Lietuvos garbės konsulas Fukujamoje Šigehiro Komaru, Japonijos ambasadorius Lietuvoje Širo Jamasakis, „Fukuyama Transporting Co. Ltd“ valdybos atstovai bei Čiunės Sugiharos sūnus Nobukis Sugihara, susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda.[31]
Antrasis toks skrydis įvyko 2022 m. lapkričio mėnesį. Jame dalyvavo apie 150 dalyvių. Delegacijos nariai susitiko su Lietuvos premjere Ingrida Šimonyte, aplankė Prezidentūrą, užsienio reikalų ministeriją. Trečiasis skrydis su 200 dalyvių įvyko 2023 m. spalio mėnesį. Delegacijos nariai susitiko su Valstybės kanclere, aplankė Lietuvos Respublikos Seimą, užsienio reikalų ministeriją, Vilniaus pramonės, prekybos ir amatų rūmus.
Švietimo, mokslo, kultūriniai ir technologiniai mainai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Japonistika Lietuvoje ir lituanistika Japonijoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Po nepriklausomybės atkūrimo dvi institucijos Lietuvoje vykdo japonistikos studijas. Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų institutas (iki 2018 m. - Orientalistikos centras) vykdo Japonologijos bakalauro programą. Čia dirbantys mokslininkai koncentruojasi ties Japonijos istorijos, kalbos, klasikinės literatūros tyrimais. Čia buvo išleistas Japonų-lietuvių kalbų hieroglifų žodynas (2002, aut. Dalia Švambarytė), Japonų kalbos vadovėlis (2017, aut. Violeta Devėnaitė), Japonijos istorija lietuviškai (2017, Dalia Švambarytė) ir kiti moksliniai darbai. Buvusios VU auklėtinės Gabija Čepulionytė, Ieva Susnytė, Indrė Baronina, Gabija Enciūtė aktyviai verčia japonų grožinę literatūrą į lietuvių kalbą.
VDU Azijos studijų centre (iki 2009 m. Japonistikos centras) japonistika yra integruota į bakalauro ir magistro programas, orientuotas į Rytų Azijos regiono studijas. Japonų kalbą studijuoja daugiau nei 100 lietuvių studentų (2018 m. duomenimis). Vytauto Didžiojo universitetas yra užmezgęs sutartis su 19 partnerinių universitetų Japonijoje, iš kurių kasmet atvyksta daugiau nei 20 studentų. Čia dirbantys mokslininkai koncentruojasi ties japonų kalbos, visuomenės, politikos tyrimais. Centre buvo išleistas Japonų-lietuvių kalbų žodynas Archyvuota kopija 2021-07-15 iš Wayback Machine projekto. (2016, aut. Aurelijus Zykas), Elektroninis japonų kalbos vadovėlis (2014, aut. Linas Didvalis), Japonijos švelniosios galios klausimams skirta monografija (2017, Aurelijus Zykas) ir kiti moksliniai darbai.
Klaipėdos universitete kurį laiką veikusiame Orientalistikos centre irgi buvo dėstoma japonų kalba, vyko japonų kultūros paskaitos. Šio universiteto dėstytojas Vytautas Dumčius yra išvertęs japoniškos poezijos rinkinius.
Pirmasis lietuvių kalbą mokėjęs japonas buvo Ikuo Murata, paruošęs Japonų-lietuvių kalbų žodynėlį, o 1999 m. Tamio Janagisava išleido Trumpą lietuvių-japonų kalbų žodyną. Jų darbus tęsia mokslininkė Eiko Sakurai, kuri dėsto lietuvių kalbą Tokijo užsienio studijų universitete, kuriame kasmet mokosi keliasdešimt studentų. Siekiant gerinti švietimo mainus tarp abiejų šalių, šio universiteto iniciatyva 2017 m. VDU buvo įkurtas Global Japan Office, pirmasis toks Šiaurės Rytų Europoje.
Japonų kalbą kaip antrąją užsienio kalbą galėjo pasirinkti Vilniaus Užupio gimnazijos mokiniai, o tuometis Vilniaus tiksliųjų, gamtos ir technikos mokslų licėjus 1999 m. pasirašė kultūrinio bendradarbiavimo sutartį su Ricumeikan Keišio mokykla[32].
Technologiniai mainai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tarp Japonijos ir Lietuvos vystomi mokslo ir technologiniai mainai. 2011 m. gegužės mėn. RIKEN ir Lietuvos valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centras pasirašė dvišalio bendradarbiavimo sutartį. 2014 m. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Lietuvos mokslo tarybos ir analogės Japonijoje‚ Japan Society for Promotion of Sciences.[1] 2016 m. MITA prisijungė prie ES Bendradarbiavimo su Japonija mokslo ir technologijų srityje EIG CONCERT Japan, kur partneriu Japonijos pusėje yra Japonijos mokslo ir technologijų agentūra. 2017 m. kovo 9 d. tarp Sveikatos apsaugos ministerijos ir Japonijos medicinos tyrimų agentūros AMED pasirašytas memorandumas, reikšmingas žinių ir technologijų mainams įvairiose biomedicinos srityse.[33]
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmasis lietuvių kalbą mokėjęs japonas buvo Ikuo Murata, kuris į japonų kalbą išvertė keletą pasakų, Kristijono Donelaičio „Metus“, Antano Baranausko „Anykščių šilelį“, Jono Meko, Valdo Adamkaus knygas. Į japonų kalba taip pat išversta „Kakė Makė“ (vertė Haruka Seto, 2019 m.) ir Salomėjos Nėries eilėraščių rinkinį „Ankstų rytą“ (vertė Aja Kimura).
Tuo tarpu į lietuvių kalbą japonų literatūra pradėta versti per kitas kalbas XX a. pradžioje. 1907 m. Saliamonas Banaitis išleido 7 japonų pasakas, 1920 m. Balys Sruoga – 12 tankų rinkinį. 1938 m. paskelbta japonų poezijos – senosios poezijos antologijų ištraukų, Daihaku, Juharos eilių, Macuo Bašio tankų ir haiku. Lietuvių kalba išleista Kobo Abės, Riūnosukės Akutagavos, Takeo Arišimos, T. Busono, Rampo Edogavos, K. Ekuni, Šiūsaku Endo, Kazuo Išiguro, Bananos Jošimoto, T. Kaiko, Jasunario Kavabatos, Jukio Mišimos, Harukio Murakamio, Riu Murakami, Teru Takakuros, R. Tokutomi ir kitų rašytojų kūrinių, rinkinys „20 a. Rytų proza“ (1986 m.), poezijos rinkiniai „Gėlė ir poezija“ (1992 m.), „Drugelis sniege“ (1999 m.), tautosakos rinkinys „Gyvatės akys“ (1968 m.), „Japonijos mitai ir legendos“ (1998 m.), „Didžioji japonų pasakų ir legendų knyga“ (1998 m.), „Japonų pasakos“ (1999 m.), mokslinės fantastikos rinkinys, knygų vaikams.[34] Taip pat yra išverstų į lietuvių kalbą mangų, pvz., „Dragonų kova“.
Japonijos ženklai Lietuvoje ir Lietuvos ženklai Japonijoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvoje po nepriklausomybės atstatymo įkurtas japoniškas sodas Mažučiuose. Taip pat rengiamas japoniškas sodas Alytuje. Taip pat Vilniuje įrengtas Čijunės Sugiharos sakurų parkas, sakurų parkai taip pat pasodinti ar sodinami Nemuno saloje Kaune ir teritorijoje tarp Žvejų rūmų bei Naujosios apaštalų bažnyčios.[35]
Tojamos prefektūroje buvusiame Inamio miestelyje (dabar Nanto miesto dalis) netoli Inamio skulptūrų salės pastatyta medinė lietuvių ugnies deivės Gabijos skulptūra (yra ir lietuviškas užrašas), kurią čia 1999 m. pastatė skulptorius Algimantas Sakalauskas.[36]
Ekonominiai santykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ekonominiai santykiai trap dviejų valstybių reikšmingiau pradėjo vystytis Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą. Didžiausia Japonijos verslo delegacija buvo 2019 m. įvykęs Japonijos didžiųjų įmonių federacijos „Keidanren“ vizitas.[37]
Prekybiniai mainai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2022 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Japonijos siekė 191 mln. eurų, o Japonija buvo 41-a pagal dydį Lietuvos prekybos partnerė.[1] Nuo 2012 m. dominuoja eksportas iš Lietuvos. Eksportuojami tabakas, maisto produktai, lazeriai, drabužiai, baldai, tekstilė ir kita. Importuojami cheminiai štapelio pluoštai (25%), antžeminio transporto priemonės, jų dalys (20%), mašinos ir mechaniniai įrenginiai (18%), elektros mašinos ir įrenginiai (14%), farmacijos produktai (5%). Eksportas siekia 104 mln. eurų, iš kurių 88 mln. - lietuviška produkcija. Japonija yra 43-a eksporto ir 40-a importo rinka.
Metai | 2010 | 2011 | 2012 | 2013 | 2014 | 2015 | 2016 | 2017 | 2018 | 2019 | 2020 | 2021 | 2022 | 2023 |
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Eksportas į Japoniją (mln. Eur.) | 14 | 18 | 26 | 35 | 36 | 48 | 130 | 118 | 308,3 | 180,6 | 82,1 | 78 | 103,9 | 90,3 |
Importas iš Japonijos (mln. Eur.) | 24 | 40 | 24 | 25 | 26 | 38 | 37 | 28 | 46,9 | 56,6 | 68,2 | 88 | 87,4 | 89,7 |
Žinomiausi Japonijos investuotojai Lietuvoje – Japan Tobacco International, Nippon Kaiji Kyokai, Fujitsu, Yazaki, Hitachi, Panasonic. Dėl padidėjusių prekybos apimčių 2017 m. įkurta žemės ūkio atašė Japonijoje pareigybė[38], o 2022 m. komercijos atašė pareigybė.
- 2017-2021 m. — Deividas Kliučinskas pirmasis žemės ūkio atašė
- nuo 2021 m. — Kristina Mineikienė, žemės ūkio atašė
- nuo 2022 m. — Aleksandras Laurinavičius, pirmasis komercijos atašė
Neįvykęs Visagino atominės elektrinės projektas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Prieš pat uždarant Ignalinos atominę elektrinę (AE) 2009 m. gruodžio 31 d. buvo svarstoma Lietuvoje pastatyti naują atominę elektrinę. 2011 m. liepos 14 d. Koncesijos konkurso komisija dėl Strateginio investuotojo į naują Visagino AE strateginiu investuotoju atrinko Hitachi. 2012 m. kovo 30 d. parafuotas sutarties tarp strateginio investuotojo Hitachi ir Lietuvos vyriausybės tekstas dėl Visagino AE statybos. Projekto kaina 2013 m. kainomis įvertinta 17 mlrd. litų (4,9 mlrd. eurų).[39] Lietuviškoje spaudoje skelbta, kad Hitachi planuoja atsivežti 2000 specialistų iš Japonijos į Lietuvą[40] ir apie Visagino miesto plėtrą pastatant naują mikrorajoną pirmąkart po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.[41] Vis dėlto naujos AE projekto ateitis pasidarė miglota po 2012 m. spalio 14 d. kartu su Seimo rinkimais suorganizuoto patariamojo referendumo dėl naujos atominės elektrinės statybos, kuriame dauguma dalyvavusiųjų nubalsavo prieš naujos AE statybą. Išrinkta valdžia pažadėjo vadovautis referendumo rezultatais ir projektas dėl Visagino AE liko įšaldytas ir ne už ilgo — sustabdytas.
Turizmas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Turistų iš Japonijos skaičius Lietuvoje per 2008-2018 metų laikotarpį išaugo beveik keturis kartus ir perkopė 28 tūkst. Lietuvių turistų Japonijoje skaičiai kuklesni – 2016 m. skaičiavimais Japoniją aplankė 4303 turistai. Pradedant 2020 m., atvykstamasis turizmas buvo stipriai paveiktas COVID-19 pandemijos ir sumažėjo dešimtimis kartų.
Į Lietuvą atvykstančių japonų turistų skaičius:[42][43][44][45][46][47][48][49]
Metai | 2000 | 2005 | 2010 | 2011 | 2012 | 2013 | 2014 | 2015 | 2016 | 2017 | 2018 | 2019 | 2020 | 2021 | 2022 | 2023 |
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Turistai | 5649 | 7437 | 7654 | 8528 | 9465 | 10 079 | 14 526 | 21 118 | 22 674 | 23 028 | 28 100 | 27 318 | 2066 | 517 | 1596 | 4973 |
Japonijoje apsilankiusių Lietuvos piliečių skaičius:[50][51]
Metai | 2016 | 2019 |
---|---|---|
Turistai | 4303 | 5260 |
Japonijos pasiuntinių ir ambasadorių Lietuvoje sąrašas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pasiuntiniai Japonijoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Algirdas Kudzys (2002–2006 m.), pirmasis Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Japonijoje
- Dainius Kamaitis (2006–2011 m.)
- Egidijus Meilūnas (2012–2017 m.)
- Gediminas Varvuolis (2017–2021 m.)
- Aurelijus Zykas (nuo 2022 m.)
Pasiuntiniai Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1939-1940 m. Kaune rezidavo vicekonsulas Čiunė Sugihara.
- Jošifumis Macuda (1992 m. gegužės-gruodžio mėn., pirmasis ambasadorius Lietuvai po diplomatinių santykių atkūrimo; rezidavo Maskvoje)
- Masaki Okada (2006-2008 m.)
Nuo 2008 m. Japoniją Lietuvoje atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius. Jų sąrašas:
- Mijoko Akaši (jap. 明石 美代子 = Miyoko Akashi) (2008-2012 m.)
- Kadzuko Širaiši (jap. 白石 和子 = Shiraishi Kazuko) (2012–2015 m.)
- Tojoei Šigeeda (jap. 重枝 豊英 = Shigeeda Toyoei (2015–2018 m. spalis)
- Širo Jamasakis (jap. 山崎 史郎 = Yamasaki Shirō) (2018 m. spalis – 2021 m. spalis)
- Tecu Odzakis (jap. 尾崎 哲 = Ozaki Tetsu) (nuo 2021 m. spalio)
Garbės konsulai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvos garbės konsulatai veikia penkiose Japonijos vietose:[52]
- Hirosimos prefektūroje, Fukujamoje (nuo 2021 m. kovo 23 d. – generalinis garbės konsulatas) – atstovauja Shigehiro Komaru[53]
- Hokaido prefektūroje, Sapore – atstovauja Masahiro Fujii
- Osakoje ir aplinkiniuose regionuose – atstovauja Takeo Obayashi
- Gifu prefektūroje, Gifu – atstovauja Yukio Murase
- Čibos prefektūroje, Čiboje – atstovauja Takeshi Okawara
Lietuvos ordinų kavalieriai japonai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Už nuopelnus Lietuvai iki 2024 m. buvo apdovanoti 32 Japonijos piliečiai. Tai didžiausias skaičius lyginant su kitomis Azijos šalimis.[54]
- Jošio Nakajama (1992 m. sausio 9 d., Sausio 13-osios atminimo medalis)
- Masaru Sato (ja)(1992 m. sausio 9 d., Sausio 13-osios atminimo medalis)
- Hirošige Šimmi (1992 m. sausio 9 d., Sausio 13-osios atminimo medalis)
- Hirojukis Fuse (1992 m. birželio 10 d., Sausio 13-osios atminimo medalis)
- Mikidžio Ikuma (1992 m. birželio 10 d., Sausio 13-osios atminimo medalis)
- Ičiro Tanigučis (1992 m. birželio 10 d., Sausio 13-osios atminimo medalis)
- Koiči Hamazaki (1993 m. sausio 11 d., Sausio 13-osios atminimo medalis)
- Kenro Nagošis (1993 m. sausio 11 d., Sausio 13-osios atminimo medalis)
- Hirojasu Jamadzakis (1993 m. rugsėjo 16 d., Sausio 13-osios atminimo medalis)
- Šigejukis Jošida (1993 m. rugsėjo 16 d., Sausio 13-osios atminimo medalis)
- Jošihiko Macušima (1993 m. rugsėjo 16 d., Sausio 13-osios atminimo medalis)
- Takešis Ivašita (1993 m. rugsėjo 16 d., Sausio 13-osios atminimo medalis)
- Kijošigė Segava (1993 m. rugsėjo 16 d., Sausio 13-osios atminimo medalis)
- Čiunė Sugihara (1993 m. spalio 27 d., Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius)
- Sačiko Hatanaka (2000 m. birželio 30 d., LDK Gedimino ordino Riterio kryžius)
- Koičiro Macuura (2001 m. balandžio 22 d., LDK Gedimino ordino Didysis kryžius)
- Ikuo Murata (2001 m. birželio 13 d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius)
- Acušis Takeda (2002 m. birželio 13 d., LDK Gedimino ordino Riterio kryžius)
- Jošiakis Kudžis (2003 m. vasario 3 d., Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžius)
- Tamamis Honma (2006 m. sausio 10 d., LDK Gedimino ordino medalis)
- Hirofumis Nakasonė (2007 m. sausio 18 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
- Imperatorius Akihito (2007 m. gegužės 22 d., Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine)
- Imperatorienė Mičiko (2007 m. gegužės 22 d., Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius)
- Miki Hamanaka-Paulauskas (2008 m. vasario 5 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
- Šigejukis Hirokis (2013 m. birželio 17 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
- Džiuničis Kosugė (2013 m. birželio 17 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
- Makoto Asašima (2017 m. liepos 4 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
- Makoto Suemacu (2018 m. vasario 13 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
- Hadžime Furuta (2019 m. liepos 4 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
- Kacuhiro Očiai (2020 m. vasario 13 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
- Eiko Sakurai (2021 m. liepos 5 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
- Shuji Kogi (2023 m. vasario 13 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
Japonijos ordinų kavalieriai lietuviai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Japonijos vyriausybės apdovanotų lietuvių sąrašas:
- Prezidentas Valdas Adamkus (2007 m. apdovanotas Aukščiausiuoju Chrizantemos ordinu su Didžiąja juosta)
- Arvydas Ališauskas (2012 m. apdovanotas Tekančios saulės ordinu su aukso spinduliais ir rozete)[55]
- Rimantas Vaitkus (2015 m. apdovanotas Tekančios saulės ordinu su aukso spinduliais ir juosta)[56]
- Vytautas Dumčius (2016 m. apdovanotas Tekančios saulės ordinu su aukso ir sidabro spinduliais)[57]
- Kęstutis Ptakauskas (2017 m. apdovanotas Tekančios saulės ordinu su sidabro spinduliais)[58]
- Dangutė Mikutienė (2017 m. apdovanota Tekančios saulės ordinu su aukso spinduliais ir juosta)[59]
- Ramūnas Garbaravičius (2018 m. apdovanotas Tekančios saulės ordinu su aukso spinduliais ir rozete)[60]
- Vytautas Grubliauskas (2019 m. apdovanotas Tekančios saulės ordinu su aukso spinduliais ir rozete)[61]
- Visvaldas Matijošaitis (2019 m. apdovanotas Tekančios saulės ordinu su aukso spinduliais ir rozete)[62]
- Dainius Kamaitis (2020 m. apdovanotas Tekančios saulės ordinu su aukso ir sidabro žvaigžde).[63]
- Arūnas Gelūnas (2020 m. apdovanotas Tekančios saulės ordinu su aukso ir sidabro žvaigžde).[64]
- Dalia Švambarytė (2020 m. apdovanota Tekančios saulės ordinu su aukso spinduliais ir rozete).[65]
- Emanuelis Zingeris (2021 m. apdovanotas Tekančios saulės ordinu su aukso spinduliais ir juosta).[66]
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 „Japonija“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Suarchyvuotas originalas 2020-09-19. Nuoroda tikrinta 2023-06-15.
- ↑ 訪日旅行データハンドブック2023, JNTO
- ↑ Lietuvos turizmo statistika Archyvuota kopija 2021-06-03 iš Wayback Machine projekto., Keliauk Lietuvoje
- ↑ Pranas Čepėnas. Naujųjų laikų Lietuvos istorija, t. 2, Vilnius, 1992, p. 717
- ↑ 5,0 5,1 5,2 Migracijos metraštis 2022
- ↑ 6,0 6,1 6,2 Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Žmonės sukūrę Lietuvą. LRT filmų ciklas. Generolas Silvestras Žukauskas.
- ↑ VDU – Japonijoje išleistos knygos apie Steponą Kairį sutiktuvės Archyvuota kopija 2020-08-10 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Martynas Yčas. Atsiminimai : nepriklausomybės keliais. Kaunas: Jono ir Martyno Yčų knygų fondas, 1991, p. 207-220
- ↑ Šliūpų dinastija, Lietuviškas žodis
- ↑ 12_LCVA_P-22076 Archyvuota kopija 2018-08-07 iš Wayback Machine projekto., Diplomatijos ženklai Kauno mieste, diplomatiniskaunas.lt
- ↑ Japonijos karo belaisvių laiškai iš Gulago. BalticAsia, 2014 m. kovo 17 d. Archyvuota kopija 2018-03-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ [1]
- ↑ Lietuvos prezidentas tęsia vizitą Japonijoje, Valstybės pažinimo centras
- ↑ Prezidentas Valdas Adamkus vieši Japonijoje, Delfi.lt, 2001 m. balandžio 9 d.
- ↑ Masaki Okada: Japonijos imperatoriaus ir imperatorienės vizitas turėtų suintensyvinti Lietuvos ir Japonijos bendradarbiavimą, Bernardinai.lt, 2007 m. gegužės 23 d.
- ↑ Į Lietuvą atvyksta Japonijos premjeras Shinzo Abe, 15 min, 2018 sausio 13 d.
- ↑ Į Lietuvą atvyko Japonijos premjeras
- ↑ S. Skvernelis ir Japonijos premjeras pasidžiaugė išaugusia dvišale prekyba
- ↑ Prezidentas vyks į Japonijos Imperatoriaus inauguracijos ceremoniją Archyvuota kopija 2019-10-19 iš Wayback Machine projekto., LR Prezidento kanceliarija, 2019-10-18
- ↑ Prezidentas aptarė strateginę partnerystę su Japonijos Ministru Pirmininku[neveikianti nuoroda], LR Prezidento kanceliarija, 2023 m. liepos 12 d.
- ↑ Landsbergis: Japonija yra svarbiausia Lietuvos partnerė Azijoje, LRT.lt, 2021-07-03
- ↑ Japonijos užsienio reikalų ministras Kaune pagerbė Č. Sugiharos atminimą, Kas vyksta Kaune, 2021-07-03
- ↑ Į Klaipėdą atplaukia Japonijos eskadra, Vakarų ekspresas
- ↑ Ritoja.lt
- ↑ Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ 27,0 27,1 Migracijos metraštis 2016 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ 28,0 28,1 Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ 29,0 29,1 Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Vilniuje nusileido „Boeing Dreamliner“, atskridęs tiesiai iš Tokijo, 15min.lt, 2020–02–18
- ↑ Prezidentas ir pirmoji ponia priėmė Japonijos delegaciją ir susitiko su Čiunės Sugiharos sūnumi Archyvuota kopija 2020-02-20 iš Wayback Machine projekto., LR Prezidento kanceliarija, 2020-02-19
- ↑ Japonija, Lietuviuzodynas.lt
- ↑ Lietuva bendradarbiaus su Japonijos medicinos tyrimų agentūra AMED Archyvuota kopija 2018-03-28 iš Wayback Machine projekto., Sveikatos apsaugos ministerija, 2017 03 10
- ↑ Japonijos literatūra - Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)
- ↑ Klaipėdoje stringa Sakurų parko įrengimas (dienraštis Klaipėda)
- ↑ Japonija. Gabalėliai Lietuvos. Lietuviškos vietos ir paveldas užsienyje
- ↑ Prezidentas susitiks su Japonijos verslo delegacija, LR Prezidento kanceliarija, 2019-11-12
- ↑ Žemės ūkio atašė: iš Kauno – į Japoniją
- ↑ Naujas Visagino AE projektas – patrauklesnis, bet vis tiek silpnas
- ↑ Naują atominę elektrinę ketinantys statyti japonai į Visaginą planuoja atsivežti 2 tūkstančius darbuotojų (15min.lt)
- ↑ Visagino merė: mokysimės japonų kalbos
- ↑ Turizmas Lietuvoje 2002, Lietuvos statistikos departamentas
- ↑ Turizmas Lietuvoje 2006 Archyvuota kopija 2018-10-08 iš Wayback Machine projekto., Lietuvos statistikos departamentas
- ↑ Turizmas Lietuvoje 2011 Archyvuota kopija 2018-10-08 iš Wayback Machine projekto., Lietuvos statistikos departamentas
- ↑ Turizmas Lietuvoje 2014 Archyvuota kopija 2019-01-21 iš Wayback Machine projekto., Lietuvos statistikos departamentas
- ↑ Turizmas Lietuvoje 2017 Archyvuota kopija 2019-08-19 iš Wayback Machine projekto., Lietuvos statistikos departamentas
- ↑ Rekordiniai metai Lietuvos turizmui Archyvuota kopija 2021-07-09 iš Wayback Machine projekto., Keliauk Lietuvoje
- ↑ 2019 m. Lietuvos turizmo statistika Archyvuota kopija 2020-02-24 iš Wayback Machine projekto., Keliauk Lietuvoje
- ↑ Turizmo statistika, Keliauk Lietuvoje
- ↑ リトアニア共和国(Republic of Lithuania)基礎データ, Ministry of Foreign Affairs of Japan
- ↑ 訪日旅行データハンドブック2023, JNTO
- ↑ Atidarytas penktasis Lietuvos garbės konsulatas Japonijoje Archyvuota kopija 2019-05-27 iš Wayback Machine projekto., Lietuvos Respublikos ambasada Japonijoje, 2019.05.26
- ↑ S. Komaru paskirtas Lietuvos generaliniu garbės konsulu Fukuyama, Hiroshima prefektūroje Archyvuota kopija 2021-09-07 iš Wayback Machine projekto., Lietuvos Respublikos ambasada Japonijoje, 2021.03.23
- ↑ Apdovanotų asmenų duomenų bazė Archyvuota kopija 2020-10-15 iš Wayback Machine projekto., Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija
- ↑ アルヴィダス・アリシャウスカス氏 旭日小綬章叙勲 Archyvuota kopija 2021-11-29 iš Wayback Machine projekto., Japonijos ambasada Lietuvoje, 2015/11/4
- ↑ リマンタス・ヴァイツクス氏 旭日中綬章叙勲 Archyvuota kopija 2021-11-29 iš Wayback Machine projekto., Japonijos ambasada Lietuvoje, 2015/5/24
- ↑ ビタウタス・ドゥムチュス氏 旭日双光章叙勲 Archyvuota kopija 2021-11-29 iš Wayback Machine projekto., Japonijos ambasada Lietuvoje, 2016/12/22
- ↑ ケストゥティス・プタカウスカス氏 旭日単光章叙勲 Archyvuota kopija 2021-05-13 iš Wayback Machine projekto., Japonijos ambasada Lietuvoje, 2017/7/12
- ↑ ダングーテ・ミクティエネ氏 旭日中綬章叙勲 Archyvuota kopija 2021-05-13 iš Wayback Machine projekto., Japonijos ambasada Lietuvoje, 2017/12/13
- ↑ ラムーナス・ガルバラビチュウス氏 旭日小綬章叙勲 Archyvuota kopija 2021-11-29 iš Wayback Machine projekto., Japonijos ambasada Lietuvoje, 2018/9/24
- ↑ Vytautui Grubliauskui skiriamas „Tekančios saulės ordino su aukso spinduliais ir rozete” apdovanojimas Archyvuota kopija 2021-04-19 iš Wayback Machine projekto., Embassy of Japan in Lithuania, February 1, 2019
- ↑ Visvaldui Matijošaičiui skiriamas „Tekančios saulės ordino su aukso spinduliais ir rozete“ apdovanojimas Archyvuota kopija 2021-04-19 iš Wayback Machine projekto., Embassy of Japan in Lithuania, May 21, 2019
- ↑ ダイニュス・ペトラス・カマイティス氏 旭日重光章叙勲 Archyvuota kopija 2021-11-29 iš Wayback Machine projekto., Japonijos ambasada Lietuvoje, 2020/4/22
- ↑ Arūnui Gelūnui skiriamas „Tekančios saulės ordino su aukso ir sidabro žvaigžde” apdovanojimas Archyvuota kopija 2021-04-19 iš Wayback Machine projekto., Japonijos ambasada Lietuvoje, 2020/4/29
- ↑ Daliai Švambarytei skiriamas „Tekančios saulės ordinas su aukso spinduliais ir rozete“ apdovanojimas Archyvuota kopija 2021-02-28 iš Wayback Machine projekto., Japonijos ambasada Lietuvoje, 2020/11/03
- ↑ 2021 Spring Conferment of Decorations on Foreign Nationals, Japonijos užsienio reikalų ministerija
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Ritoja - išsami Japonijos ir Lietuvos santykius apžvelgianti elektroninė enciklopedija
- Trumpa Rytų Azijos šalių tyrimų istorija Lietuvoje
- Rytų Azijos šalių literatūros vertimų į lietuvių kalbą istorija
- Filmo apie Kauno ir Japonijos santykius anonsas